LŪŽIS - kultūros ir politikos žurnalas

15/08/2024

Ar jau įsigijote 9-ąjį „Lūžio“ numerį? Jeigu ne, ar žinote, kur jo ieškoti? Mūsų žurnalą galite rasti Narvesen spaudos kioskuose ir didesniuose prekybos centruose. Žemėlapyje galite matyti, kuriuose miestuose fiziškai prekiaujama žurnalu, o https://prenumeruoti.lt/luzis įvedę savo miestą, matysite tikslius adresus. Žurnalą taip pat galima prenumeruoti: https://demos.lt/prenumerata/.

Žurnale rasite tekstus apie teatrinę politiką, laisvės idėjos prieštaravimus, begalinę ekonomiką, Lietuvos ir Lotynų Amerikos panašumus, trečiąsias (laisvalaikio) erdves mieste ir kt. Nuoširdžiais dėkojame visiems autoriams, prisidėjusiems prie šio numerio.

🤝Kviečiame prisidėti prie žurnalo išlaikymo: https://contribee.com/luzis

08/08/2024

„Vokiečių-vengrų sociologas Karlas Mannheimas (1893–1947 m.) yra atkreipęs dėmesį į vieną įdomų istorijos faktą: kelis šimtmečius iki pat XVIII amžiaus pabaigos – iki Amerikos ir Prancūzijos revoliucijų – laisvės idėja buvo laikoma utopine. Gražia, bet praktiškai neįgyvendinama idėja, nerealiu sumanymu – paistalais. Per du paskutiniuosius šimtmečius ši idėja tapo vyraujančia, kone dominuojančia, apimančia viską, kas vyksta ir nevyksta mūsų gyvenimuose – ji tapo ideologine. Kaip šis virsmas nutiko?“

Norite sužinoti daugiau apie laisvės idėją, paskaitykite Mindaugo Liaudenskio straipsnį „Laisvės idėjos prieštaravimai“. Jį, kaip ir daug kitų puikių straipsnių, rasite 9-ajame „Lūžio“ numeryje, kurį galite įsigyti vos už 3 eurus! Mūsų žurnalą galite rasti Narvesen spaudos kioskuose ir didesniuose prekybos centruose. https://prenumeruoti.lt/luzis įvedę savo miestą, galite matyti prekybos vietas, kuriose rasite naujausią žurnalo numerį.

📨Žurnalą galima prenumeruoti: https://demos.lt/prenumerata/
🤝Kviečiame prisidėti prie žurnalo išlaikymo: https://contribee.com/luzis"

02/08/2024

Ar jau spėjote įsigyti 9-ąjį „Lūžio“ numerį? Nedelskite, nes jame rasite daug įdomių straipsnių, vienas iš jų – Ievos Gražytės straipsnis „Kaip kripto žetonais laimėti rinkimus Portugalijoje“:

„2021 m. vasarą Lisabonoje prisimenu kaip filmo „Poor things“ sceną – gausą keitė perteklius, kuriuo džiaugėsi ir iš tėvynių ištrūkę ir istorines kripto valiutų aukštumas skaičiavę svečiai, ir iš pandeminės izoliacijos išsilaisvinę vietiniai portugalai. Ir aš – smalsi meno studentė, kuri po paskaitų vedžiodavosi trumų paieškai skirtą šunį po barus, kol jo šeimininkas 2021 m. rugpjūtį visus savo „Cardano“ žetonus keitė į namus ir technologinių įmonių akcijas. 2021 m. rugpjūtį „Cardano“ blokų grandinės rinka sudarė 87 milijardus JAV dolerių, šiandien – viso labo 8 milijardus ir yra palaidota. Nors dar iki pažinties su tuo Lagotto Romagnolo veislės šuniu buvau publikavusi porą straipsnių apie nemainomus meno žetonus, būtent tada empiriškai pajaučiau šios neoliberalios skaitmeninės kultūros technologijos reiškinį.“

Žurnalo galite ieškoti prekybos vietose: Narvesen spaudos kioskuose ir didesniuose prekybos centruose. https://prenumeruoti.lt/luzis įvedę savo miestą, galite matyti prekybos vietas, kuriose rasite naujausią žurnalo numerį.

📨Žurnalą galima prenumeruoti: https://demos.lt/prenumerata/
🤝Kviečiame prisidėti prie žurnalo išlaikymo: https://contribee.com/luzis

26/07/2024

Kviečiame įsigyti 9-ąjį „Lūžio“ numerį, kuriame rasite daug puikių straipsnių, vienas iš jų – Lauryno Grebliko straipsnis „Užmirštas rubinas, arba kodėl Lotynų Amerika yra svarbi?“:

„Rubinas buvo pasirinktas neatsitiktinai. Žodį rubinas skaidyčiau į dvi dalis: visų pirma, dažniausiai jis aptinkamas raudono atspalvio, o tai sieju su kairiąja ideologija, visų antra, tai brangakmenis. Rubinas ir Lotynų Amerika savo prigimtimi turi labai daug sąsajų. Paties regiono tapatybė yra marksistinė. Kita vertus, Lotynų Amerikos regionas buvo veikiamas įvairių imperializmo formų, todėl kalbų įvairovės tame regione nėra. O brangakmenio sąvoka simbolizuoja regione esančias valstybes, kurių diplomatiniu atveju tiek kairioji Lietuva, tiek Lotynų Amerika, dalindamosios patirtimis galėtų klestėti. Tačiau prieš pradedant analizę, būtina nusikelti į Kolumbo laikus ir aptarti Lotynų Amerikos kolonializmo ištakas.“

Žurnalo galite ieškoti prekybos vietose: Narvesen spaudos kioskuose ir didesniuose prekybos centruose. https://prenumeruoti.lt/luzis įvedę savo miestą, galite matyti prekybos vietas, kuriose rasite naujausią žurnalo numerį.

📨Žurnalą galima prenumeruoti: https://demos.lt/prenumerata/
🤝Kviečiame prisidėti prie žurnalo išlaikymo: https://contribee.com/luzis

18/07/2024

📣9-asis „Lūžio“ numeris jau mūsų rankose! Nuo rytojaus galite jo ieškoti prekybos vietose: Narvesen spaudos kioskuose ir didesniuose prekybos centruose. https://prenumeruoti.lt/luzis įvedę savo miestą, galite matyti prekybos vietas, kuriose rasite naujausią žurnalo numerį.

Žurnale rasite tekstus apie teatrinę politiką, laisvės idėjos prieštaravimus, begalinę ekonomiką, Lietuvos ir Lotynų Amerikos panašumus, trečiąsias (laisvalaikio) erdves mieste ir kt. Nuoširdžiais dėkojame visiems autoriams, prisidėjusiems prie šio numerio.

📨Žurnalą galima prenumeruoti: https://demos.lt/prenumerata/
🤝Kviečiame prisidėti prie žurnalo išlaikymo: https://contribee.com/luzis

11/07/2024

Jau visai greitai šviežutėlis 9-asis „Lūžio“ numeris iš spaustuvės keliaus į prekybos vietas. Naujausiame numeryje jūsų laukia daug puikių tekstų apie teatrinę politiką, laisvės idėjos prieštaravimus, begalinę ekonomiką, Lietuvos ir Lotynų Amerikos panašumus, trečiąsias (laisvalaikio) erdves mieste ir kt.

Dalijamės ištrauka iš Agnės Jurgelėnaitės straipsnio „Kur mūsų Užupis?“: „ Prieš apsigyvenant Vilniuje, vienintelis jo vaizdinys, kurį turėjau, tai literatūrinis Vilnius. Įvardyti tai, ką tuo metu simbolizavo (ir vis dar simbolizuoja) Užupis, gali padėti trečiosios vietos konceptas. Amerikos miesto sociologas Ray‘us Oldenburgas pirmą kartą aprašė šią „nuostabiąją ir gerąją“ trečiąją vietą dar 1989 m. Trečioji vieta – tai viešosios erdvės, kuriose vyksta reguliarūs, savanoriški, neoficialūs ir džiaugsmingi asmenų susibūrimai už namų (pirmosios erdvės) ir darbo (antrosios erdvės) ribų. Trečiosios erdvės leidžia dalyvauti socialiniame gyvenime, bet ne formalios ideologijos ribose, o per nepastebimas vietas, kurių suteikiamos socializacijos galimybės yra kertinės tiek asmeniniame, tiek bendruomeniniame gyvenime. Jose nėra oficialų „šeimininkų“ ar veikimo taisyklių, jos nereikalauja narystės ar didelių piniginių išlaidų. Tokios erdvės tampa neutralia žeme (angl. neautral ground) ir socialinių skirtumų naikintojomis (angl. levelers) – tai diskusijų vietos, kuriose renkasi žmonės iš skirtingų socialinių burbulų. Galiausiai tai tiesiog kavinės, restoranai, parduotuvės, parkai, grožio salonai, kuriuose mes lankomės kiekvieną dieną.“

Sekite naujienas ir pirmieji sužinokite, kada galėsite rasti naujausią žurnalo numerį prekybos centrų lentynose.

📚Žurnalą galima prenumeruoti, daugiau info - https://demos.lt/prenumerata/
🤝Kviečiame prisidėti prie žurnalo išlaikymo - https://contribee.com/luzis

04/07/2024

Kol spaustuvė ruošia naują „Lūžio“ numerį, kviečiame paskaityti Rūtos Žulpaitės straipsnį „Kaip uždaryti dujotiekį?“.

„2020 m. švedų rašytojas, akademikas ir klimato aktyvistas Andreas Malmas išleido knygą, ekologinio sabotažo bibliją, Kaip susprogdinti dujotiekį (How to Blow up a Pipeline). Knyga Vakarų pusrutulyje pasėjo mintis apie teršėjų sabotažą. Tai paskatino visuomenę veikti – aktyvistai pastaraisiais metais užima gamyklas, sprogdina geležinkelius, nuleidžia visureigių padangas. Turiu pripažinti, kad iš dalies simpatizuoju sabotažo idėjai. Ekologinės katastrofos įkarštyje didėjantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis atmosferoje, masinis biologinės įvairovės nykimas, politinės galios suvaržymas ir augantis teršėjų pelnas priverčia įsileisti vis radikalesnes mintis. Sabotažas suteikia šansą aiškiai matomą poveikį sukurti labai greitai. O akivaizdus rezultatas suteikia didelį pasitenkinimą. Šį kartą nesigilinsiu į sabotažo ar Malmo siūlomo „apgalvoto“ sabotažo (ang. intelligent sabotage) viziją, kuri kviečia žaloti infrastruktūrą, o ne žmones, bet panagrinėsiu uždarymo temą.“

👉Visą tekstą rasite čia: https://demos.lt/ruta-zulpaite-kaip-uzdaryti-dujotieki/
🫶Paremti mėgstamą rubriką galite čia: https://contribee.com/luzis
🫵O sužinoti, kaip savo tekstu galite papildyti naują numerį galite čia: https://demos.lt/kvietimas_rasyti/

21/06/2024

9-asis „Lūžio“ numeris jau kitą savaitę keliaus į spaustuvę. Na, o kol laukiate naujojo numerio, kviečiame paskaityti 8-ąjį, kuriame daug puikių tekstų: apie feminizmą, Palestinos okupaciją, terorizmą ir Izraelio politiką, kultūros ir emancipacijos sankirtą, postsovietines traumas ir kt.

„Lūžio“ žurnalą galite rasti Narvesen spaudos kioskuose ir didesniuose prekybos centruose. https://prenumeruoti.lt/luzis įvedę savo miestą, galite matyti prekybos vietas, kuriose rasite šiuo metu prekyboje esantį žurnalo numerį.

📚Žurnalą galima prenumeruoti, daugiau info - https://demos.lt/prenumerata/
🤝Kviečiame prisidėti prie žurnalo išlaikymo - https://contribee.com/luzis

Contribee is the best way for creators to receive donations enabling a recurring billing and one-time pledges.

02/04/2024

Kvietimas rašyti devintam „Lūžio“ numeriui!

„Lūžis“ yra kultūros ir politikos žurnalas analizuojantis Lietuvos ir pasaulio įvykius ir procesus, kultūrines ir politines tendencijas. Vienas iš žurnalo tikslų yra pateikti esamų socialinių, politinių, ekonominių institucijų, kultūrinių praktikų ir dominuojančių ideologinių nuostatų kritiką suprantamai ir prieinamai mąstančiai visuomenei. „Lūžio“ vyraujantis tekstų žanras yra kritinė eseistika, taip pat kultūrinių ir politinių įvykių apžvalgos, knygų ir meno renginių recenzijos. Žurnalas yra leidžiamas du kartus per metus. Už tekstus yra mokami honorarai.
Devintam „Lūžio“ numeriui tekstus siųskite į [email protected] iki 2024 balandžio 30 d.
Daugiau informacijos rasite: https://demos.lt/kvietimas_rasyti_9_numeriui/

21/12/2023

Naujas „Lūžio“ numeris jau prekyboje! 8-ame numeryje rasite net tris tekstus apie Palestinos okupaciją, terorizmą ir Izraelio politiką, tris tekstus skirtus feminizmo rubrikai, visus penkis kultūros ir emancipacijos sankirtai ir po vieną, teorijos ir praktikos, profesinių sąjungų, homo-postsovieticus ir recenzijų rubrikose.

Dėkojame visiems autoriams, prisidėjusiems prie šio numerio, o skaitytojus raginame ieškoti žurnalo Narvesen spaudos kioskuose bei didesniuose prekybos centruose. https://prenumeruoti.lt/luzis įvedę savo miestą, galite matyti prekybos vietas, kuriose rasite naujausią žurnalo numerį.

Lūžis analizuoja Lietuvos ir pasaulio įvykius ir procesus, o kartu – kultūrines bei politines tendencijas. Vienas iš šios publikacijos tikslų yra pateikti esamų socialinių, politinių, ekonominių institucijų, kultūrinių praktikų ir dominuojančių ideologinių nuostatų kritiką suprantamai ir prieinamai – mąstančiai visuomenei.

📚Žurnalą galima prenumeruoti, daugiau info - https://demos.lt/prenumerata/

🤝Kviečiame prisidėti prie žurnalo išlaikymo - https://contribee.com/luzis

Kultūros ir politikos žurnalas LŪŽIS REDAKCIJOS ŽODISHOMO-POSTSOVIETICUS Nojus Kristė: Apie rusofobijąMENAS IR KULTŪRAGediminas ir Nomeda Urbonai: Refleksijos apie meno ir politikos sankirtasRokas Linkevičius: Nukultūrintųjų generacija – lietuviškasis hiperpopas kaip rinkos logikų i....

17/11/2023

🐝Šiuo metu intensyviai recenzuojame, redaguojame, maketuojame ir ruošiame spaudai naują Lūžio numerį. Džiaugiamės, kad gavome tekstų iš autorių, kurie dar nėra publikavęsi žurnale. Gruodžio mėnesį pakviesime jus į naujo numerio pristatymą ir po truputį publikuosime praėjusio numerio tekstus internete.

🤹‍♀Kol mes plušame ir vis dar siūlysime žurnalą įsigyti už simbolinius 3 eurus, kviečiame prisidėti prie žurnalo leidybos contribee platformoje. Taip pat primename, kad žurnalą galite prenumeruoti. Perveskite 10 eurų (jei prenumeruojate Lietuvoje) arba 15 eurų (jei prenumeruojate užsienyje) į VšĮ „DEMOS kritinės minties instituto“ sąskaitą LT224010051005637155 su prierašu „Parama žurnalui“. Tuomet persiųskite mokėjimo kopiją bei savo prenumeratos adresą elektroniniu laišku adresu: [email protected].

📢Lūžis analizuoja Lietuvos ir pasaulio įvykius ir procesus, o kartu – kultūrines bei politines tendencijas. Vienas iš šios publikacijos tikslų yra pateikti esamų socialinių, politinių, ekonominių institucijų, kultūrinių praktikų ir dominuojančių ideologinių nuostatų kritiką suprantamai ir prieinamai – mąstančiai visuomenei.

Contribee is the best way for creators to receive donations enabling a recurring billing and one-time pledges.

26/10/2023

Jungtinių tautų generalinis sekretorius Antonio Guterres, kurio atsistatydinimo reikalauja Izraelio ministras pirmininkas Benjamin Netanyahu, dėl pasakymo, kad smurtas Gazos ruože nevyksta vakuume, tiesiai ir kritiškai pasisako ir daugeliu kitų klausimų. Apie klimato katastrofą, kuri yra ir karo padarinių palydovė, šįkart Egidijaus Mardoso recenzijoje „Apokalipsės grimasos: Michaelo Shellenbergerio „Apokalipsės nebus““. Tekstas buvo publikuotas 5-ame Lūžio numeryje.

„Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterres, skelbdamas darbo grupių ataskaitas, nebevyniojo žodžių į vatą ir sakė, jog pasaulis strimgalviais lekia link klimato katastrofos, o vyriausybės ir didelės kompanijos tiesiog meluoja apie savo veiksmus, sako viena, o daro kita. Tiesa, kad emisijos turtingiausiose šalyse krenta, tačiau globaliai jos vis dar kyla. Pokyčiai turi būti itin ambicingi ir greiti, jie reikalauja globalaus bendradarbiavimo – kaip tik šios sąlygos ir nebelieka, pasauliui vis labiau skaldantis į atskirus blokus. O dėl energijos krizės, sukeltos Putino karo Ukrainoje, kai kurios šalys bent trumpuoju periodu didins kur kas taršesnio iškastinio kuro naudojimą, siekdamos kompensuoti energetikos sektoriuje atsivėrusį plyšį, nutraukus rusiškų gamtinių dujų tiekimą. Pusantro laipsnio scenarijus atrodo išties nebepasiekiamas.

Tačiau leidykla „Kitos knygos“ nutarė mus nuraminti ir 2021 m. pabaigoje, prieš pat Kalėdas, išleido Michaelo Shellenbergerio knygą Apokalipsės nebus: kodėl panika dėl aplinkosaugos mums kenkia. Knygos anotacijoje sakoma, kad čia pateikiama „patikimiausiais prieinamais šaltiniais grįsta informacija“, ant knygos viršelio išspausdinta klimatologo Tomo Wigley pagyra, kad „ši knyga turbūt yra svarbiausia iš visų, iki šiol parašytų apie klimatą“, o lietuviško vertimo konsultantas Linas Balsys pritaria, kad knyga „gali tapti argumentų šaltiniu tolesnei diskusijai.“ Originalas pasirodė 2020 m., lietuviškasis vertimas jau po metų, ir dar išleistas progresyvios, kritiniam žvilgsniui įsipareigojusios leidyklos. Knyga pozicionuojama kaip racionalaus ir blaivaus proto balsas klimato panikos kontekste. Atrodytų, reikšmingas įvykis. Kokie tie reikšmingiausioje ir geriausiais faktais grįstoje knygoje plėtojami argumentai, naudingi tolesnėms diskusijoms?“

👉Visą tekstą rasite čia https://demos.lt/egidijus-mardosas-apokalipses-grimasos-michaelo-shellenbergerio-apokalipses-nebus-recenzija/
🫶Paremti mėgstamą rubriką galite čia https://contribee.com/luzis
🫵o sužinoti, kaip savo tekstu galite papildyti naują numerį galite čia https://demos.lt/kvietimas_rasyti/

23/10/2023

Paskutinis kvietimas rašyti aštuntam „Lūžio“ numeriui!

„Lūžis“ yra kultūros ir politikos žurnalas analizuojantis Lietuvos ir pasaulio įvykius ir procesus, kultūrines ir politines tendencijas. Vienas iš žurnalo tikslų yra pateikti esamų socialinių, politinių, ekonominių institucijų, kultūrinių praktikų ir dominuojančių ideologinių nuostatų kritiką suprantamai ir prieinamai mąstančiai visuomenei. „Lūžio“ vyraujantis tekstų žanras yra kritinė eseistika, taip pat kultūrinių ir politinių įvykių apžvalgos, knygų ir meno renginių recenzijos. Žurnalas yra leidžiamas du kartus per metus. Už tekstus yra mokami honorarai.

Aštuntam „Lūžio“ numeriui tekstus siųskite į [email protected] iki 2023 lapkričio 10 d. Tekstų apimtis: apie 2000 žodžių. Siųsdami, prašome, parašykite, kokiai rubrikai skirtas Jūsų tekstas.

Daugiau informacijos apie rubrikas, citavimo sistemą ir sąlygas rasite čia https://demos.lt/kvietimas_rasyti/

19/10/2023

Jau kuris laikas mums filmų nebereikia tam, kad galėtume pažadinti apokaliptinę vaizduotę. Apokalipsės nuojautos mus lydi kiekviename žingsnyje, jeigu ne tiesiogiai, tai vos atsidarius socialinius tinklus. Mitologija, pasakos ir jų atspindžiai kine, persikelia ir į politikos areną, kalbėjimas apie aiškiai atskiriamą gėrį ir blogį sudėtinguose kontekstuose, nuplokština mūsų galimybes tikrovės analizei.

Šiandien dalinamės Aušros Pažėraitės tekstu „Nuo apokaliptinės vaizduotės nepabėgsi“. Tekstas buvo publikuotas ketvirtame „Lūžio“ numeryje, teologijos ir politikos rubrikoje.

„Šie, jau nebe kino filmuose, o tikrovėje realizavęsi scenarijai lyg vėl iš naujo patvirtino mitinį apokaliptinį archetipą: čia mitines blogio jėgas įkūnijo lyderiai, siūlę esą klaidingus kelius, patraukdami naivuolius išgelbėjimą siūlančiomis idėjomis (Jimas Jonesas kūrė krikščionišką bendruomenę, kuri rėmėsi antirasizmo, lygybės idėjomis, priėmė benamius, vargšus, visuomenės marginalizuotuosius), bet išplėšdami žmones iš egzistuojančios kapitalistinės tvarkos („amerikietiško gyvenimo būdo“), nudangindami į džiungles ir versdami gyventi vos ne totalitarinio režimo sąlygomis. Kaip ir pačiame pirmame jau minėtame filme, Vagis naktyje (1972 m.), kuriame kaip toks lyderis pasirodo Antikristas, siūlantis išgelbėjimą iš pasaulį ištiksiančios neišvengiamos žūties ir įvedantis „naują pasaulio tvarką“, tačiau individualių laisvių ir teisių sąskaita. Individualių laisvių ir teisių idėja kapitalistinės „pasaulio tvarkos“ sąlygomis yra tapusi tuo normatyviniu imperatyvu, kuris net neleidžia įsivaizduoti kokios nors kitos pasaulio tvarkos, ir kiekviena kita tvarka regima per priešpriešą šioms vertybėms, t. y. kaip totalitarinis režimas. Ir todėl kiekvienas bandymas siekti kitokios tvarkos priimamas kaip pabaisa, kuri kėsinasi į individo laisves ir teises. Tai būtų šių dienų mitinės sąmonės struktūrinis pamatas. Šiomis priešpriešomis manipuliuojanti vaizduotė dažniausiai nepajėgi žaisti kokių nors kitų žaidimų, sakykime, įsivaizduoti visuomenės, kurioje šios priešpriešos būtų nereikšmingos. Ne ta prasme, kad būtų toleruojamas totalitarinis sekimas, prievarta, kontrolė, piliečių skirstymas į grupes. Bet tiesiog funkcionuotų kitaip, pagal kitą logiką.“

👉Visą tekstą rasite čia https://demos.lt/ausra-pazeraite-nuo-apokaliptines-vaizduotes-nepabegsi/
🫶Paremti mėgstamą rubriką galite čia https://contribee.com/luzis
🫵o sužinoti, kaip savo tekstu galite papildyti naują numerį galite čia https://demos.lt/kvietimas_rasyti/

12/10/2023

Šią savaitę, vietoje teksto, dalinamės Lūžio draugo, Andriaus Mažeikos paskaita, apie Palestiną. Paskaita buvo skaitoma 2021 m., kairiųjų idėjų festivalyje „Kombinatas“.

Naujausiame numeryje tikimės plačiau apžvelgti ir šių dienų kontekstą.

„Palestina Lietuvos kairei” – kairės festivalyje „Kombinatas 2021” mano skaitytas pranešimas, kuriame Palestiną visų pirma pristatau, kaip metaforą. Ką simbo...

05/10/2023

Pastaruoju metu socialinės medijos zvimbia nuo įvairiausių nuomonių apie popiežių Pranciškų. Visas politinis spektras turi ką pasakyti apie popiežiaus pasisakymus apie imperinį karą Ukrainoje, ką tik nuskambėjusią mintį, jog homoseksualių žmonių santuokos galėtų būti laiminamos bažnyčioje. O šai ką sako Walter Baier, 6 -ajme Lūžio numeryje, teologijos ir politikos skiltyje, tekste „Ko Socialistinė kairė gali išmokti iš Popiežiaus?“:

"Jau daugiau nei du dešimtmečius krikščionys ir marksistai vysto dialogą, užsimezgusį Austrijoje, bet dabar jau apėmusį ir visą Europą. Transversalaus dialogo, kuris įtrauktų šimtmečiais besiformavusias skirtingas ideologines stovyklas, būtinybę tik dar labiau pabrėžia karas Ukrainoje.

Prasidėjus Pranciškaus pontifikatui, šis dialogas įgijo naujų bruožų: pirmą kartą istorijoje Katalikų Bažnyčiai vadovauja žmogus iš Globaliųjų Pietų; svarbiausia XX a. 7-ajame dešimtmetyje iškilusios išlaisvinimo teologijos tema – „Skurdžiųjų pasirinkimas“ – su visomis jos sociopolitinėmis implikacijomis buvo pirmą kartą įtraukta į Katalikų Bažnyčios mokymą. Ir visa tai – šią istorinę akimirką, kai visoms politinėms ir ideologinėms jėgoms radikalaus permąstymo iššūkį meta pasaulinio karo su masinio naikinimo ginklais grėsmė bei pasaulinė ekologijos krizė.

Vadovybės pasikeitimo bangos dar nespėjo nuvilnyti per visą Katalikų Bažnyčią. Popiežius susiduria su aiškia opozicija, Bažnyčioje gausu įvairių krizinių reiškinių – taip reiškiasi ilgai atidėlioto atsinaujinimo poreikis. Taigi, pokyčiai nebūtinai bus neatšauktini. Nepaisant to, šis įvykis vis tiek yra pasaulinės reikšmės."



Walter Baier – ekonomistas, redaktorius, transform! Europe politinės programos koordinatorius.

Iš anglų kalbos vertė Tomas Marcinkevičius

👉Visą tekstą rasite čia https://demos.lt/walter-baier-ko-socialistine-kaire-gali-ismokti-is-popieziaus/

🫶Paremti mėgstamą rubriką galite čia https://contribee.com/luzis

🫵o sužinoti, kaip savo tekstu galite papildyti naują numerį galite čia https://demos.lt/kvietimas_rasyti/

29/09/2023

📚Kultūros ir politikos žurnalą „Lūžis“ galite rasti jums įprastose pardavimo vietose.

🏪Jums artimiausią priekybvietę galite pasitikrinti įvedę savo miestą čia https://prenumeruoti.lt/luzis

📨Norisi Lūžio tiesiai į namus? Galite prenumeruoti. Perveskite 10 eurų (jei prenumeruojate Lietuvoje) arba 15 eurų (jei prenumeruojate užsienyje) į VšĮ „DEMOS kritinės minties instituto“ sąskaitą LT224010051005637155 su prierašu „Parama žurnalui“. Tuomet persiųskite mokėjimo kopiją bei savo prenumeratos adresą elektroniniu laišku adresu: [email protected].

💡Lūžis analizuoja Lietuvos ir pasaulio įvykius ir procesus, o kartu – kultūrines bei politines tendencijas. Vienas iš šios publikacijos tikslų yra pateikti esamų socialinių, politinių, ekonominių institucijų, kultūrinių praktikų ir dominuojančių ideologinių nuostatų kritiką suprantamai ir prieinamai – mąstančiai visuomenei.

Kultūros ir politikos žurnalas išeinantis
dukart per metus.

Rasite Narvesen ir prekybos centruose

21/09/2023

Toliau tęsiame 6-ojo numerio tekstų dalybas!

Jūsų dėmesiui Kasparo Pociaus tekstas, publikuotas meno ir kultūros rubrikoje "Andriaus Mažeikos fotografijos pasaulis":

"Dažniausiai keliones įamžinti bandantys fotografai mėgaujasi patys savimi – džiaugiasi aptikę ir gausiai pasakoja apie savo pačių pasirinktus objektus. Jų fotografija neatsiejama nuo jų ego, nuo jų narcisizmo – nuotraukose per daug jų pačių. Todėl tokiais darbais nepasakoma nieko naujo, niekas neatsiskleidžia naujais rakursais. Tokia fotografija pati įprasčiausia ir banaliausia, ją matome ir ja gausiai dalijamės visi, ji supa mūsų kasdienybę. Dar yra tokia kelionių fotografija, kurios tikslas – leisti (arba priversti) mus pajusti pasaulio „magiją“. Iš lietuvių fotografų taip dirbo Paulius Normantas. Gali pamatyti šalį, gali stebėti kasdienybę, gali netgi pabraidyti po tą purvą, po kurį kasdien murkdosi vietiniai – bet tame purve privalai būtinai pamatyti dieviškumo spindulį ar dvasingumo krislą. Toji pajuntama ar įsikalbama magija apvalo žvilgsnį nuo bet kokio purvo, nuo bet kokio kasdieniškumo. Viskas turi tapti ypatinga. Jei pirmuoju atveju galime vaizduotis patys kolonizuoją pasaulį savo žvilgsniu, tai antruoju galime manyti, kad pasaulis kolonizuoja mus, praskleisdamas savo simbolinių struktūrų šydą. Tačiau ir pirmuoju, ir antruoju atveju tikro pasaulio mes neaptinkame – tik naršome po save pačius, ieškome savęs pačių, mylime save pačius ir geidžiame savęs pačių."

👉Visą tekstą rasite čia https://demos.lt/kasparas-pocius-andriaus-mazeikos-fotografijos-pasaulis/

🫶Paremti mėgstamą rubriką galite čia https://contribee.com/luzis

🫵o sužinoti, kaip savo tekstu galite papildyti naują numerį galite čia https://demos.lt/kvietimas_rasyti/

11/09/2023

Kvietimas rašyti aštuntam „Lūžio“ numeriui!

„Lūžis“ yra kultūros ir politikos žurnalas analizuojantis Lietuvos ir pasaulio įvykius ir procesus, kultūrines ir politines tendencijas. Vienas iš žurnalo tikslų yra pateikti esamų socialinių, politinių, ekonominių institucijų, kultūrinių praktikų ir dominuojančių ideologinių nuostatų kritiką suprantamai ir prieinamai mąstančiai visuomenei. „Lūžio“ vyraujantis tekstų žanras yra kritinė eseistika, taip pat kultūrinių ir politinių įvykių apžvalgos, knygų ir meno renginių recenzijos. Žurnalas yra leidžiamas du kartus per metus. Už tekstus yra mokami honorarai.

Aštuntam „Lūžio“ numeriui tekstus siųskite į [email protected] iki 2023 lapkričio 10 d. Tekstų apimtis: apie 2000 žodžių. Siųsdami, prašome, parašykite, kokiai rubrikai skirtas Jūsų tekstas.

Daugiau informacijos apie rubrikas, citavimo sistemą ir sąlygas rasite čia https://tinyurl.com/zj8amzsf

Kvietimas rašyti aštuntam „Lūžio“ numeriui! Tekstus siųskite iki 2023 m. lapkričio 10 d. „Lūžis“ yra kultūros ir politikos žurnalas analizuojantis Lietuvos ir pasaulio įvykius ir procesus, kultūrines ir politines tendencijas. Vienas iš žurnalo tikslų yra pateikti esamų social...

31/08/2023

Šį ketvirtadienį tekstas, besidomintiems kompiuteriniais žaidimais, kriptovaliutomis, NFT ir politinėmis šios sferos implikacijomis. 6-ajme Lūžyje, ekonomikos ir demokratijos skiltyje, Ieva Gražytė rašo apie "Žaidimų ekonomikas":

" Remiantis „Messari“ tezėmis 2022 metams[4], fanų žetonai, mainomi ar nemainomi, gali padėti kriptoekonomikoms peržengti prarają, skiriančią jas nuo masinio pritaikomumo, nes vis daugiau žmonių tampa žetonų savininkais. Blokų grandinių žaidimai suformavo naują Play to earn (liet. žaisti, kad užsidirbtum) žaidimų bangą. Nors šie žaidimai – tik labai nedidelė kompiuterinių žaidimų rinkos dalis ir savo veikimą grindžia vartotojų laiko įvertinimu, šis verslo modelis nėra altruistiškas ar tvarus. Iš esmės jis nedaug skiriasi nuo tradicinės piramidės schemos, gal tik kiek sudėtingesniais pertekliniais mechanizmais ir sunkiai pamatuojamu dydžiu. Naujai prisijungiantys vartotojai moka anksčiau prisijungusiems, o problema išryškėja tik sutrikus pasiūlos ir paklausos pusiausvyrai, kai pasidaro aišku, kad visi susirinko užsidirbti, o pramogauti norinčių nėra."

Visą tekstą rasite čia: https://demos.lt/ieva-grazyte-zaidimu-ekonomikos/

Paremti Lūžio leidybą ir panašių tekstų atsiradimą galite čia:https://contribee.com/luzis

26/08/2023

Kviečiame skaityti Jokūbo Sąlygos tekstą, išspausdintą 6-ajame Lūžio numeryje, ekonomikos ir demokratijos skiltyje "Neoliberalizmo užuomazgos, stiprėjimas ir triumfai"

"Šioje dviejų dalių apybraižoje noriu nuodugniau pažvelgti į neoliberalizmo sąvoką iš kairės. Tai darysiu remdamasis dažnai girdimomis, tačiau, mano nuomone, netiksliomis argumentacijos linijomis, kurios neoliberalizmą tapatina išskirtinai su radikalia ekonomine ideologija arba jį sulygina su vyriausybių nesikišimu į ekonomiką bei mechanizmu asmeninėms laisvėms užtikrinti. Atsiribosiu ir nuo tezių apie valdančiosios klasės grandiozinius planus ar krizių manipuliacijas neva siekiant atstatyti kažkada anksčiau turėtas, bet ilgainiui prarastas galios pozicijas. Kaip atsvarą šiems negatyviems tvirtinimams, analizę konstruosiu per tris viena kitą papildančias prizmes. Neoliberalizmą apibūdinsiu kaip radikalių ekonominių idėjų visumą, valdymo strategiją ir kapitalizmo reguliacinį režimą. "

Visą tekstą rasite čia:
https://demos.lt/jokubas-salyga-neoliberalizmo-uzuomazgos-stiprejimas-ir-triumfai/

Ekonomikos ir demokratijos skiltį galite paremti čia: https://contribee.com/luzis

17/08/2023

Apie raudonos spalvos ideologiją ir reikšmę mums rašė Žygimantas Menčenkovas, 6-ajme Lūžio numeryje, meno ir kultūros skiltyje. Jūsų dėmesiui, "50 raudonų atspalvių".

"Tekste jau teko paminėti, jog raudonos atspalviai simbolizuoja kairįjį ar kairiųjų grupeles, kurios savo tapatybę formuoja per atsiskyrimą nuo kitų ir savojo „atspalvio“ paieškas. Atsiskyrimo procesą sąlygoja ideologiniai skirtumai, nesutarimai ar paprasčiausios simpatijos ir antipatijos. Teksto pavadinimas sufleruotų, jog yra baigtinis skaičius raudonos atspalvių, bet 50 raudonų atspalvių turbūt neužtektų apibūdinti kiekvieno kairiojo unikalumą ir autonomiškumą. Kartais užtenka detalės ar skirtumo požiūryje į valstybę, kurie iš karto lemia kitokius atspalvius. Tarp tų nesuskaičiuojamų atspalvių gali būti valstybe ar elektoraline politika nepasitikintis juodo, išdžiūvusio raudono kraujo, atspalvio anarchistas ar pažaliavusios raudonos atspalvio ekosocialistas, reikalaujantis klimato teisingumo, o gal purpurinio atspalvio feministė, reikalaujanti sprendimo dėl socialinės reprodukcinės veiklos. Matyt, fragmentacija ir savęs apibrėžimo procesas yra neišvengiamas, gal net būtinas. Individualizmas nepaneigia kolektyvizmo, ir atvirkščiai. Kolektyvinis veikimas yra būtinas siekiant užtikrinti individualų orumą: pilietines ir žmogaus teises bei socialinę ir ekonominę lygybę."

Visą tekstą rasite nuorodoje komentare. Taip pat raginame paremti kultūros ir meno skiltį mūsų contribee platformoje!

10/08/2023

Dalinamės 6-ajme Lūžio numeryje, teorijos ir praktikos skyriuje, publikuotu Andriaus Bielskio tekstu "Kodėl kairiesiems reikia vengti “žmogaus teisių” diskurso"

"Kur prasideda ir kur baigiasi „žmogaus teisės“? Kas yra žmogaus teisė, o kas ne? Kodėl mes teikiame pirmenybę tam tikroms teisėms, o ne kitoms? Ar kultūrinių mažumų teisės, skirtos apsaugoti bendruomeninio gyvenimo būdo savitumą, yra žmogaus teisės? Jei yra, kaip teigiama Jungtinių Tautų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 22 straipsnyje, kaip jas suderinti su kitomis žmogaus teisėmis, kai kyla konfliktas? Visi šie klausimai, nepaisant jų tariamo paprastumo, sukels dar daugiau klausimų, pabandžius į juos išsamiai atsakyti. Nors žmogaus teisės, kaip minėta, pirmiausia yra tarptautinė teisinė praktika (todėl efektyviausiai jas gina profesionalūs teisininkai), populiarus žmogaus teisių diskursas neretai būna prieštaringas. Jis dažnai tampa nevykusios partizaninės politikos „karšta bulve“: vienos grupės teisės supriešinamos su kitos grupės teisėmis, o visuomenė patenka į neišsprendžiamą ir nesibaigiantį kultūrinį konfliktą."

Visą tekstą rasite komentare.

Jeigu patiko tekstas ir norite prisidėti prie žurnalo egzistencijos, paremkite jums patinkančią žurnalo skiltį contribee platformoje.