Žurnalas Psichologija Tau

16/12/2024

Jei norite greitai atsipalaiduoti, sužadinti kūrybiškumą ir pagerinti kognityvinius procesus, išbandykite meditacinį piešimą (angl. meditative drawing). Meditacinio piešimo metu svarbu visiškai negalvoti apie tai, koks bus rezultatas. Jūs galite nemokėti piešti, o jūsų piešinys gali panašėti į vaiko keverzonę. Svarbiausia ne tai, o pats procesas. Meditacinis piešimas turi gilias šaknis. Jis siejamas su mandalų kūrimu bei dzen piešimo technikomis, kurios praktikuojamos daugybę metų. Mandalų kūrimas Tibeto budizme buvo skirtas susitelkimui ir dvasiniam atsinaujinimui. Terapijos seansuose mandalų piešimą naudojo ir Karlas Gustavas Jungas. Jis tikėjo, kad mandalos turi raminamąjį poveikį. Šiais laikais meditacinio piešimo praktika populiarinama įvairių autorių. Pavyzdžiui, Maria Thomas ir Rick Roberts sukūrė raizgymo (angl. zentangle) metodą. Piešiama ant mažyčių popieriaus lapelių, o rezultatas – struktūruotas, pasikartojantis raštas. Metodas leidžia greitai patirti atsipalaidavimą ir džiaugsmą.

13/12/2024

Svajojate savaitgalį nieko neveikti? Mokslininkai jums pritaria – tai puikus sprendimas! 2012 m. neuromokslininkas Davidas Rockas ir psichiatrijos profesorius Danielis J. Siegelis pateikė modelį, kas mūsų gyvenime privaloma, jei norime optimizuoti savo smegenų funkcijas. Paprastai kalbant, jei norime, kad mūsų protas veiktų puikiai. Šalia rekomendacijų, kurios galbūt jums jau pažįstamos (kokybiškas miegas, fizinės veiklos, bendravimas su žmonėmis), tyrėjai pateikė ir kai ką labiau stebinančio – mūsų smegenims reikalingas ir pasyvus poilsis. Tai visiškai nestruktūruotas laikas, kurį leidžiame be jokio konkretaus tikslo. Žinoma, svarbu, kad pasyvus poilsis netaptų proga visą dieną lindėti kompiuterio ar telefono ekrane. Mokslininkai sutaria, kad iš tokio poilsio mažai naudos tiek raumenims, tiek smegenims. Pasyviai ilsintis verčiau išeiti be tikslo pasivaikščioti, paskaityti mėgstamą žurnalą ar tiesiog jaukiai susisupus į pledą gerti arbatą žiūrint į apsnigtą kiemą.

09/12/2024

Darbe paprastai stengiamės kuo mažiau konfliktuoti, nutylėti nepasitenkinimą ir būti "patogūs". Tačiau organizacinės sveikatos ekspertas, populiarių knygų apie verslo valdymą autorius Patrickas Lencioni tikina, kad konfliktų vengimas ilguoju laikotarpiu kompanijoms yra pražūtingas. Jis įtraukė „konfliktų baimę“ į TOP 5 rimčiausių komandos disfunkcijų sąrašą. Anot P. Lencioni, jeigu komanda visą laiką sutaria ir nekyla jokių diskusijų, tai yra „dirbtinė harmonija“. Ji veda prie apatijos ir stagnacijos. Todėl šiek tiek nesutarimų komandoje visuomet yra geriau nei dirbtinė taika, kuri niekada neatneš jokių prasmingų pokyčių. Svarbiausia - kad konfliktai suktųsi aplink idėjas, o ne būtų nukreipti į asmenis. Komandos nariai turėtų diskutuoti tam, kad atrastų bendrų įžvalgų, o ne tam, kad oponentams įbruktų savo sugalvotą „neginčijamą tiesą“.

02/12/2024

Vieni žmonės gyvenimo sunkumus pakelia lengviau, kitus traumuoti gali ir nedideli sukrėtimai. Ištirta, kad 6 % žmonių, išgyvenusių traumuojančią patirtį, vėliau išsivysto potrauminio streso sutrikimas (PTSD). Kodėl taip yra? JAV mokslininkų grupė atliko plačią metaanalizę ir atrado, kad polinkis į PTSD gali būti genetinis. Tyrėjai atrado 43 genus, kurie daro įtaką potrauminio streso sindromo vystymuisi. Anot mokslininkų, ankstesnių tyrimų rezultatai taip pat leidžia manyti, jo potrauminio streso sindromo išsivystymui reikšmės turi genai. Tai reiškia, kad psichologinį atsparumą (kaip ir pažeidžiamumą) galimai paveldime iš tėvų.

25/11/2024

Šaltuoju metų laiku išvykas į gamtą dažnas pamiršta, o laisvalaikį leidžiame šiltai susirangę ant sofos. Tai - klaida, kuri gali kainuoti gerą savijautą. Kodėl pabūti gryname ore, gamtoje būtina net ir orui subjurus?

1. Natūrali dienos šviesa būtina, kad darniai veiktų žmogaus vidinis laikrodis, reguliuojantis cirkadinius ritmus. Mokslininkai rekomenduoja iš pat ryto bent 15 minučių praleisti gryname ore. Tuomet vakare lengviau užmigsite, naktį geriau miegosite ir kitą dieną būsite žvalesni.

2. Net ir apniukusią dieną būnant lauke mūsų kūnas gauna itin svarbaus vitamino D.

3. Ne tik vasarą, bet ir žiemą miške gausu augalų išskiriamų lakiųjų medžiagų - fitoncidų. Jas įkvėpdami patiriame teigiamą poveikį sveikatai. Kvėpuodami miškų oru gauname natūralią aromaterapijos procedūrą ir iš karto pasijuntame geriau.

4. Vaikštinėjimas gamtoje yra vienas efektyviausių būdų palengvinti sunkias emocijas ir atsikratyti streso. Tai patvirtina daugybė tyrimų atliktų skirtingose gamtiškose vietovėse visais metų laikais.

Svarbiausia - patogūs rūbai ir tinkama avalynė, kad šaltukas nesutrukdytų mėgautis gamtos terapiniu poveikiu!

21/11/2024

Galbūt rankos tiesiasi į bandelę, nors trokštate sulieknėti? O gal knieti įsijungti mėgstamą serialą, nors pažadėjote sau mokytis?

Tokiais atvejais padėti gali įvairūs motyvaciją didinantys metodai. Naujas tyrimas atskleidė būdą, kuriuo galite padidinti motyvaciją siekti tikslo.

Anot Londono ir Čikagos mokslininkų, tikimybė pasiekti tikslus padidėja dvigubai, jei reguliariai prisimename apie įvairias aukas, kurias jau esame padarę tikslo vardan.

Pavyzdžiui, kai trokštate prisikimšti skanėstų, galite pagalvoti apie maistą, kurio atsisakėte praeityje, kad numestumėte svorio. Jei protinga būtų mokytis, tačiau traukia susitikti su draugais, prisiminkite tuos kartus, kai susilaikėte nuo susitikimo.

Išbandykite šį triuką, kai kokia nors pagunda bandys atitraukti jus nuo tikslų siekimo.

18/11/2024

Pasižadėjote daugiau sportuoti, tačiau netrukus vėl grįžote prie sofos režimo? Nusprendėte dažniau skaityti, bet knygą ir vėl pakeitė kompiuterio ekranas? Kodėl taip sunku pakeisti savo įpročius? Populiarios knygos "Atominiai įpročiai" autoriaus James Clear sako, kad nesėkmės sulaukiame tuomet, kai apsižiojame daugiau nei galime atkąsti. Formuojant naujus įpročius jis ragina pasinaudoti dviejų minučių taisykle. Ji teigia: „kai pradedate formuoti naują įprotį, jis turi trukti ne daugiau kaip dvi minutes“. Šios taisyklės idėja paprasta – mums tereikia PRADĖTI. Kuo greičiau, lengviau ir susiduriant su kuo mažiau iššūkių bei nesėkmės galimybių. Jūsų smegenys neturi pajusti, kad kažkas gyvenime pasikeitė. Tuomet naujas įprotis iš lėto taps kasdienybės dalimi nesukeldamas jokio vidinio pasipriešinimo. Vėliau galima užduotį ir pasunkinti, tačiau naujas įprotis neturėtų jaustis kaip iššūkis. Taigi, jei norite pradėti sportuoti - pradėkite nuo 15 pritūpimų ryte. Jei norite pradėti skaityti - pradėkite nuo vieno puslapio kasdien. Nustebsite, kaip lengva keistis, kai keičiatės iš lėto.

11/11/2024

Sėdėti su savimi tyloje ir nieko nedaryti - tai turėtų išmokti kiekvienas žmogus. Kai leidžiame sau nuobodžiauti, įsijungia mūsų kūrybiškumas, o protas atsipalaiduoja. Dažnai tokiomis akimirkomis į galvą šauna netikėti senų problemų sprendimai ar naujos idėjos. Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad nuobodžiavimas skatina kūrybiškumą ir yra naudingas kognityviniams procesams. Tačiau kad tai veiktų, nuobodžiauti turime sąmoningai. Rinkimės ramią aplinką, neįsijauskime į burbantį minčių radiją, o tiesiog leiskime sau pasvajoti ar paspoksoti pro langą. Tiesa, psichologai pastebi, kad mūsų laikais žmonės vis mažiau taip leidžia laiką. Iš rankų nepaleidžiame telefono, o namie iš karto griebiamės televizoriaus pultelio. Dėl šios priežasties nuolat esame stimuliuojami įvairios informacijos ir negauname tikro poilsio. Galbūt puiki mintis būtų šiandien po darbų pabandyti iš tiesų panuobodžiauti? Jei nežinote, kaip tai padaryti, imkite pavyzdį iš katinų - jie tikri nuobodžiavimo meistrai.

10/11/2024

Naujausias numeris jau prekyboje! Plačiau https://www.psichologijatau.lt/preke/psichologija-tau-2024-lapkritis-gruodis/

05/11/2024

Vidurio amžiaus krizė - ar ji iš tiesų egzistuoja? Vienas vokiečių mokslininkų tyrimas rodo, kad tai gali būti veikiau mitas nei reali problema.

Ulmo universiteto mokslininkai apklausė daugiau kaip 3 300 suaugusiųjų nuo 18 iki 99 metų amžiaus. Tyrėjai siekė išsiaiškinti, kaip laikui bėgant keičiasi žmogaus pasitenkinimas gyvenimu ir kiti gerovės rodikliai.

Išanalizavus tiriamųjų duomenis paaiškėjo, kad žmonių emocinės gerovės ir psichinės sveikatos rodikliai buvo kylantys iki pat 70-ies metų amžiaus. O vėliau – veikiausiai dėl prastėjančių fizinės sveikatos rodiklių – ėmė šiek tiek mažėti.

Vadinamajam vidurio amžiaus krizės laikotarpiui (nuo maždaug 37 iki 50 metų) nebuvo būdingi jokie didesni emocinės gerovės svyravimai. Taigi, laimingi ir patenkinti gyvenimu galime būti bet kokio amžiaus.

30/10/2024

Žmonės gali „užkrėsti“ vieni kitus savo emocijomis. Jei šalia yra linksmas žmogus, veikiausiai, pralinksmėsite ir jūs. O pabuvus su nuolat bambančiu, gyvenimu nusivylusiu asmeniu, nuotaika ir pačiam nejučia subjūra. Deja, tyrimai rodo, kad greičiau perduodame kitiems liūdesį, pyktį ir nusivylimą, o ne džiaugsmą ar meilę. Ypač emocinis supanašėjimas pastebimas tarp romantinių partnerių, kurie gyvena kartu. Naujas tyrimas dar kartą patvirtina senolių išmintį – su kuo sutapsi, toks ir pats tapsi. Todėl būkime atidūs su kuo bendraujame, o dar svarbiau, su kuo gyvename!

Plačiau skaitykite:

Nelaimingi žmonės savo savijauta „užkrečia“ ir romantinius partnerius. Mokslininkams žinoma, kad žmonės gali „užkrėsti“ vieni kitus savo emocijomis. Deja, tyrimai taip pat rodo, kad greičiau perduodame kitiems liūdesį, pyktį ir nusivylimą, o ne džiaugsmą ar meilę. Ypač emoc...

21/10/2024

Ar galime pakeisti savo asmenybę? Ilgą laiką manyta, kad suaugusio žmogaus asmenybės bruožai nekinta, tačiau pastaraisiais metais vis pasirodo tyrimų, kurie teigia kitaip. Pietų Korėjos Keimyungo universiteto mokslininkai pasitelkė duomenis surinktus iš 11 tūkst. tiriamųjų ir padarė išvadą, jog iš tiesų žmonės keičiasi. Tačiau tam reikalingas svarbus elementas – tikslas.
Profesoriaus Mohseno Joshanloo teigimu, norėdami pasikeisti, turime koncentruotis į išsikeltą tikslą. Tikslas yra pagrindinė motyvavimo priemonė, kuris skatina nukreipti savo energiją ir elgesį norimų pokyčių link.
Tikslo jausmas skatina tokių bruožų kaip sąžiningumas, atvirumas, sutarumas ir atvirumas patirčiai augimą bei neurotiškumo rodiklių mažėjimą. Tyrimo autoriai sako, kad nebūtina išsikelti grandiozinių tikslų. Užtenka pradėti nuo paprastos prasmingos veiklos įtraukimo į kasdienę rutiną.

15/10/2024

Jaunimas vis dažniau jaučiasi nelaimingas. 2023 m. atlikto amerikiečių tyrimo duomenimis, 24 % studentų sirgo depresija, o 2,3 % per pastaruosius metus bandė nusižudyti. Kiti tyrimai rodo, kad jaunimas yra vienišiausia ir labiausiai nelaiminga populiacijos dalis. Vienas veiksnių, skatinančių vienišumą ir depresyvias būsenas - besaikis išmaniųjų įrenginių naudojimas ir tobulo gyvenimo iliuziją kuriantys socialiniai tinklai. Ką daryti, kad ekranai nepasiglemžtų gyvenimo džiaugsmo?

1. Mokykite vaikus išmintingai naudotis išmaniaisiais įrenginiais, ribokite prie jų praleidžiamą laiką, aiškinkite, kad ekranuose matomas idealus pasaulis neegzistuoja ir yra pagražintas filtrais.

2. Gyvas bendravimas - vaistai mūsų sielai. Skatinkite savo vaikus ir patys kuo dažniau bendraukite su draugais ir artimaisiais gyvai. Ekranai nepakeičia žmogiškos šilumos ir apkabinimo.

3. Judėjimas - būtinas gerai psichologinei savijautai. Ekranai įtraukia, laikas prie jų lekia žaibiškai. Lengva nepastebėti, kaip vaikas pražaidė pusdienį ar patys pranaršėte internete kelias valandas. Venkite to ir kuo daugiau laiko leiskite judėdami, sportuodami, užsiimdami aktyvia veikla, ypač lauke.

4. Nesilyginkite su ekrane matomais žmonėmis ir aiškinkite vaikams, kad to daryti negalima. Lygindamiesi su tobulais iš ekranų žvelgiančiais veidais imame matyti savo gyvenimą kaip nepakankamą, netenkame dėkingumo už tai, ką turime ir atveriame duris nepasitenkinimui, nerimui ir depresijai.

15/10/2024

NAUJIENA
Knyga, kurią pristatome su pasididžiavimu! Išsiugdykite stiprų psichologinį imunitetą ir įveikite praeities išgyvenimų sukeltą ilgalaikį skausmą. Pradėkite gyventi laimingesnį, taikesnį gyvenimą, kurio nusipelnėte!
Plačiau https://www.psichologijatau.lt/preke/dr-meg-arroll-mazosios-traumos-kai-lyg-ir-nieko-nenutiko-bet-nesijauti-gerai/

07/10/2024

Rudenio darganoms užslinkus daugiau laiko praleidžiame patalpose, o nosis vis dažniau įbedame į ekraną nei į dangų ar gamtos peizažą. Mokslininkai sako, kad tai - prasta mintis. Net jei lauke nėra saulėta, mūsų smegenims būtina gauti pakankamai dienos šviesos, o kūnui - pakankamai judėti. Neurobiologijos profesorius ir tinklalaidžių kūrėjas Andrew Huberman teigia, kad kelis kartus per dieną pakyla nuo savo darbo stalo, kad įjungtų „panoraminį režimą“. Tam geriausia tinka išeiti į lauką ir žvilgterti į dangų. Jei nėra galimybės išeiti laukan, bent pažiūrėkite per langą. Nepamirškite - jei ruduo patupdys jus tarp keturių sienų be jokio išėjimo, netruksite pastebėti nuotaikos pablogėjimą.

30/09/2024

Konfliktai - neišvengiama santykių dalis. Dauguma mūsų bijo ir vengia konfliktų su partneriu ar kitu artimu žmogumi. Tačiau jei konstruktyviai reaguosime, konfliktas gali tapti ne santykių griūties, o augimo galimybe. Konflikto metu tampame pažeidžiami, turime galimybę parodyti savo silpnąsias vietas ir geriau pažinti vienas kitą. Kad konfliktas taptų galimybe abiems partneriams augti ir mokytis, svarbu ginčo metu išlaikyti vidinę ramybę ir pagarbą vienas kitam. Kaip tai padaryti, kai viršų ima emocijos? Paprastas pratimas prigesins įsišėlusias liepsnas ir leis vėl išgirsti vienas kitą. Pajutę, kad kyla įtampa, galime paprašyti partnerio kartu padaryti keletą ilgų ir lėtų įkvėpimų per nosį, keletą sekundžių užlaikant kvėpavimą ir ramiai iškvepiant per burną. Šis procesas padeda sumažinti fiziologinę reakciją į pyktį ir suteikia erdvės pasirinkti norimą reakciją į stresinę situaciją. Dar geresnis efektas bus, jei pratimo metu paimsite partnerį už rankos ar apsikabinsite. Tai veiks tarsi priminimas - tu ir aš, mes abu esame vienoje valtyje, mylime ir gerbiame vienas kitą. Taip, emocijos įsišėlo, tačiau kartu rasime sprendimą. Išbandykite, kai kitą kartą kalbant su partneriu užvirs emocijų katilas.

25/09/2024

Ką daryti, kad konfliktas nevirstų mūšio lauku?

Kiekvienuose santykiuose būna konfliktų, nuo to nepabėgsi. Tačiau kodėl vienus konfliktus pavyksta išspręsti, o kiti tampa liepsnojančiu frontu?

Viena priežasčių - gynybinės reakcijos. Jos kyla tuomet, kai jaučiamės puolami arba nesuprasti. Tuomet užuot ieškoję problemos sprendimo įsiveliame į mūšį pavadinimu „kuris teisus“. Kas padėtų to išvengti?

* Pokalbio metu vertėtų vengti emocionalaus kalbėjimo ir klaidingų apibendrinimų, pavyzdžiui „Tu visada taip elgiesi“ ar „Tu neteisingai viską supranti“. Toks bendravimas kitą žmogų verčia jaustis puolamu ir jis pasąmoningai ima gintis.

* Konfliktinėje situacijoje svarbu ieškoti tarpusavio supratimo, o ne stengtis bet kokia kaina apginti savo tiesą. Juk kitas žmogus situaciją mato iš savo perspektyvos. Ramybė įsivyraus tada, kai abu konflikto dalyviai pamatys situaciją vienas kito akimis.

* Daug emocijų keliančias problemas verčiau spręsti audrai šiek tiek aprimus, kad būt galima kalbėtis ramiai ir su pagarba.

* Jei kyla susierzinimas, galima savęs paklausti: ar šis žmogus tikrai nori mane užgauti, ar tik kalba apimtas emocijų? Gal žmogus net neturi galvoje to, ką sako ir paskui gailėsis?

* Gynybiškumas yra nesąmoninga reakcija ir dažnai lieka nepastebėtas. Todėl verta sąmoningai stebėti konflikto eigą ir atkreipti savo bei kito žmogaus dėmesį, jei pastebime gynybines reakcijas.