Žurnalas Psichologija Tau

20/01/2025

Nors populiariai manoma, kad šiek tiek pavydo gali pakurstyti santykių ugnelę, tyrimai rodo priešingai. Vieno tyrimo metu mokslininkai aiškinosi, kaip jaučiasi vienas iš partnerių, kai jo mylimajam nepažįstamas žmogus rodo susižavėjimo ženklus. Paaiškėjo, kad net jei romantinis partneris niekaip neatsako į nepažįstamojo flirtą, tokia situacija didina emocinį atstumą. Flirtą stebintį partnerį tai verčia nepasitikėti mylimuoju ir mažina seksualinį susidomėjimą juo. Žmonės, matantys, kad su jų partneriais kažkas bando flirtuoti, jaučiasi pažeminti ir nori atsimokėti tuo pačiu. Taigi, norint išsaugoti santykiuose pasitikėjimą ir intymumą, neverta džiaugtis svetimų žmonių rodomu dėmesiu. Tai tik paskatina pavydo ir nutolimo jausmus.

17/01/2025

Sudaužytus puodelius išmetame. Tačiau japonų menas „kintsugi“ skatina šukes suklijuoti auksu ir sukurti unikalų meno kūrinį. Vertingesnį nei buvo iš pradžių. Tai gali tapti jūsų gyvenimo filosofija. Sunkumai, kurie grasina mus palaužti, gali tapti įkvėpimo šaltiniu!

Jei būsime atidūs, kintsugi atspindžius pastebėsime savo kasdienybėje. Kaskart, kai pagerbiame savo trūkumus, kai nesėkmę priimame kaip galimybę sukurti kažką nauja – einame kintsugi keliu.

Išsamų straipsnį apie kintsugi filosofiją ir tai kaip pamilti savo nesėkmes ir trūkumus skaitykite čia:

Sudaužytus puodelius išmetame. Tačiau japonų menas „kintsugi“ skatina šukes suklijuoti auksu ir sukurti unikalų meno kūrinį. Vertingesnį nei buvo iš pradžių. Tai gali tapti jūsų gyvenimo filosofija. Sunkumai, kurie grasina mus palaužti, gali tapti įkvėpimo šaltiniu! Pabandykite...

13/01/2025

Mūsų smegenyse yra daugiau neuronų nei žvaigždžių galaktikoje. Galbūt dėl to jos visada randa problemų ten, kur jų nėra? Nors bandote įtikinti save, kad viskas klostosi puikiai ir dėl nieko nereikia sukti galvos, nerimastingos mintys vis tiek neapleidžia.

Nerimauti – viena iš mūsų smegenų darbo užduočių. Žmogaus smegenys kiaurą parą nepailsdamos analizuoja supantį pasaulį.

Tačiau ar būtina apgalvoti visas įmanomas alternatyvas, visada tikėtis blogiausio ir tam ruoštis? Akivaizdu, kad ne. Susirūpinti reiktų tik tada, kai tai būtina, antraip nuolat kamuosimės apimti streso ir nerimo.

Išsamų straipsnį apie niekada nenurimstančias smegenis skaitykite čia:

„Mano gyvenimas buvo pilnas baisių nelaimių, kurių didžioji dalis niekada neįvyko.“ (Michelis de Montaigne, prancūzų filosofas) Savaitė baigėsi, darbai nudirbti. Įsitaisę ant sofos naršote „Netflix“, ieškodami įdomaus filmo. Ir staiga prisimenate problemą, su kuria susidūrėt...

06/01/2025

Ar ir jūs pažadėjote sau nuo šių metų pradėti sportuoti, sveikiau maitintis, o gal ketinate mokytis užsienio kalbų? Šie pažadai dažnai pamirštami antrą sausio savaitę. Ką daryti, kad taip nenutiktų?

Mokslininkai sako, kad mes per daug pasikliaujame savo valia. Valios nelieka vos tik pavargstame, išalkstame ar susinerviname. Todėl už vidinę stiprybę svarbiau pokyčius skatinanti aplinka.

Tai reiškia, kad savo aplinką turite pritaikyti trokštamam tikslui pasiekti. Pavyzdžiui, jei norite daugiau sportuoti, galite prieš eidami miegoti prie lovos pasidėti sportinę aprangą ar jogos kilimėlį. Tuomet pirmas dalykas apie kurį pagalvosite ryte bus jūsų tikslas. Trokšdami sveikiau maitintis turėtumėte atsikratyti nesveikų skanėstų, o daržoves ir vaisius laikyti rankoje pasiekiamoje vietoje, pasigaminti sveikų paruoštukų ir pan. Taip pat svarbu gauti artimųjų palaikymą jūsų kelionėje į tikslą. Gal jie nori kartu sportuoti ar bent galėtų netraškinti čipsų pakelio jums po nosimi?

Susikurkite tikslui palankią aplinką ir šį kartą nemeskite kelio dėl takelio!

30/12/2024

Ar žinojote, kad iš blogos nuotaikos galite tiesiog išeiti... pėsčiomis? Mokslininkai atliko 33 tyrimų metaanalizę ir nustatė, kad užtenka kasdien nueiti 5000 žingsnių, kad sumažėtų žmogaus patiriami depresijos simptomai. Kasdien kaip reikiant pažingsniavus pagerėja miegas, sumažėja nerimas, palengvėja emocinis krūvis, mažiau vargina negatyvios mintys. Papildomai nuėjus dar 1000 žingsnelių, rizika, kad ateityje susirgsite depresija sumažėja net 9 proc. O didžiausias poveikis jaučiamas kasdien nueinant 10 000 žingsnių. Gal vaikštinėti darganotu oru ir nesinori, tačiau tikrai verta!

27/12/2024

Šventinis laikotarpis gali tapti išbandymu ne tik skrandžiui, bet ir nervų sistemai. Skubėjimas, susitikimai, išlaidos, o gal ir nebaigti į kitus metus besivelkantys darbai - ką daryti, kad visa tai neaptemdytų šventinės nuotaikos? Štai kaip nuraminti įsiaudrinusią nervų sistemą ir greitai atgauti jėgas:

1. Skirkite bent šiek tiek ramaus, subalansuojančio laiko sau. Pusvalandis karštoje vonioje, ramus pasivaikščiojimas gamtoje gali būti tas gelbėjimo ratas, kuris padės atgauti vidinę stiprybę.

2. Jei jaučiate, kad ima trūkti jėgų, suteikite sau kokybišką vakaro poilsį. Pritemdykite kambaryje šviesas, išjunkite ekranus, pasimėgaukite tyla arba melodinga muzika. Sumažinkite išorinės stimuliacijos kiekį, kad iš tiesų pailsėtumėte.

3. Išmokite pasakyti NE netrokštamiems susitikimams ir nebūtiniems darbams. Teikite prioritetą tiems žmonėms su kuriais gera būti ir toms veikloms, kurios įkrauna, o ne išbalansuoja.

Tegul šventiniu laikotarpiu jus lydi vidinė ramybė ir harmonija.

16/12/2024

Jei norite greitai atsipalaiduoti, sužadinti kūrybiškumą ir pagerinti kognityvinius procesus, išbandykite meditacinį piešimą (angl. meditative drawing). Meditacinio piešimo metu svarbu visiškai negalvoti apie tai, koks bus rezultatas. Jūs galite nemokėti piešti, o jūsų piešinys gali panašėti į vaiko keverzonę. Svarbiausia ne tai, o pats procesas. Meditacinis piešimas turi gilias šaknis. Jis siejamas su mandalų kūrimu bei dzen piešimo technikomis, kurios praktikuojamos daugybę metų. Mandalų kūrimas Tibeto budizme buvo skirtas susitelkimui ir dvasiniam atsinaujinimui. Terapijos seansuose mandalų piešimą naudojo ir Karlas Gustavas Jungas. Jis tikėjo, kad mandalos turi raminamąjį poveikį. Šiais laikais meditacinio piešimo praktika populiarinama įvairių autorių. Pavyzdžiui, Maria Thomas ir Rick Roberts sukūrė raizgymo (angl. zentangle) metodą. Piešiama ant mažyčių popieriaus lapelių, o rezultatas – struktūruotas, pasikartojantis raštas. Metodas leidžia greitai patirti atsipalaidavimą ir džiaugsmą.

13/12/2024

Svajojate savaitgalį nieko neveikti? Mokslininkai jums pritaria – tai puikus sprendimas! 2012 m. neuromokslininkas Davidas Rockas ir psichiatrijos profesorius Danielis J. Siegelis pateikė modelį, kas mūsų gyvenime privaloma, jei norime optimizuoti savo smegenų funkcijas. Paprastai kalbant, jei norime, kad mūsų protas veiktų puikiai. Šalia rekomendacijų, kurios galbūt jums jau pažįstamos (kokybiškas miegas, fizinės veiklos, bendravimas su žmonėmis), tyrėjai pateikė ir kai ką labiau stebinančio – mūsų smegenims reikalingas ir pasyvus poilsis. Tai visiškai nestruktūruotas laikas, kurį leidžiame be jokio konkretaus tikslo. Žinoma, svarbu, kad pasyvus poilsis netaptų proga visą dieną lindėti kompiuterio ar telefono ekrane. Mokslininkai sutaria, kad iš tokio poilsio mažai naudos tiek raumenims, tiek smegenims. Pasyviai ilsintis verčiau išeiti be tikslo pasivaikščioti, paskaityti mėgstamą žurnalą ar tiesiog jaukiai susisupus į pledą gerti arbatą žiūrint į apsnigtą kiemą.

09/12/2024

Darbe paprastai stengiamės kuo mažiau konfliktuoti, nutylėti nepasitenkinimą ir būti "patogūs". Tačiau organizacinės sveikatos ekspertas, populiarių knygų apie verslo valdymą autorius Patrickas Lencioni tikina, kad konfliktų vengimas ilguoju laikotarpiu kompanijoms yra pražūtingas. Jis įtraukė „konfliktų baimę“ į TOP 5 rimčiausių komandos disfunkcijų sąrašą. Anot P. Lencioni, jeigu komanda visą laiką sutaria ir nekyla jokių diskusijų, tai yra „dirbtinė harmonija“. Ji veda prie apatijos ir stagnacijos. Todėl šiek tiek nesutarimų komandoje visuomet yra geriau nei dirbtinė taika, kuri niekada neatneš jokių prasmingų pokyčių. Svarbiausia - kad konfliktai suktųsi aplink idėjas, o ne būtų nukreipti į asmenis. Komandos nariai turėtų diskutuoti tam, kad atrastų bendrų įžvalgų, o ne tam, kad oponentams įbruktų savo sugalvotą „neginčijamą tiesą“.

02/12/2024

Vieni žmonės gyvenimo sunkumus pakelia lengviau, kitus traumuoti gali ir nedideli sukrėtimai. Ištirta, kad 6 % žmonių, išgyvenusių traumuojančią patirtį, vėliau išsivysto potrauminio streso sutrikimas (PTSD). Kodėl taip yra? JAV mokslininkų grupė atliko plačią metaanalizę ir atrado, kad polinkis į PTSD gali būti genetinis. Tyrėjai atrado 43 genus, kurie daro įtaką potrauminio streso sindromo vystymuisi. Anot mokslininkų, ankstesnių tyrimų rezultatai taip pat leidžia manyti, jo potrauminio streso sindromo išsivystymui reikšmės turi genai. Tai reiškia, kad psichologinį atsparumą (kaip ir pažeidžiamumą) galimai paveldime iš tėvų.

25/11/2024

Šaltuoju metų laiku išvykas į gamtą dažnas pamiršta, o laisvalaikį leidžiame šiltai susirangę ant sofos. Tai - klaida, kuri gali kainuoti gerą savijautą. Kodėl pabūti gryname ore, gamtoje būtina net ir orui subjurus?

1. Natūrali dienos šviesa būtina, kad darniai veiktų žmogaus vidinis laikrodis, reguliuojantis cirkadinius ritmus. Mokslininkai rekomenduoja iš pat ryto bent 15 minučių praleisti gryname ore. Tuomet vakare lengviau užmigsite, naktį geriau miegosite ir kitą dieną būsite žvalesni.

2. Net ir apniukusią dieną būnant lauke mūsų kūnas gauna itin svarbaus vitamino D.

3. Ne tik vasarą, bet ir žiemą miške gausu augalų išskiriamų lakiųjų medžiagų - fitoncidų. Jas įkvėpdami patiriame teigiamą poveikį sveikatai. Kvėpuodami miškų oru gauname natūralią aromaterapijos procedūrą ir iš karto pasijuntame geriau.

4. Vaikštinėjimas gamtoje yra vienas efektyviausių būdų palengvinti sunkias emocijas ir atsikratyti streso. Tai patvirtina daugybė tyrimų atliktų skirtingose gamtiškose vietovėse visais metų laikais.

Svarbiausia - patogūs rūbai ir tinkama avalynė, kad šaltukas nesutrukdytų mėgautis gamtos terapiniu poveikiu!

21/11/2024

Galbūt rankos tiesiasi į bandelę, nors trokštate sulieknėti? O gal knieti įsijungti mėgstamą serialą, nors pažadėjote sau mokytis?

Tokiais atvejais padėti gali įvairūs motyvaciją didinantys metodai. Naujas tyrimas atskleidė būdą, kuriuo galite padidinti motyvaciją siekti tikslo.

Anot Londono ir Čikagos mokslininkų, tikimybė pasiekti tikslus padidėja dvigubai, jei reguliariai prisimename apie įvairias aukas, kurias jau esame padarę tikslo vardan.

Pavyzdžiui, kai trokštate prisikimšti skanėstų, galite pagalvoti apie maistą, kurio atsisakėte praeityje, kad numestumėte svorio. Jei protinga būtų mokytis, tačiau traukia susitikti su draugais, prisiminkite tuos kartus, kai susilaikėte nuo susitikimo.

Išbandykite šį triuką, kai kokia nors pagunda bandys atitraukti jus nuo tikslų siekimo.

18/11/2024

Pasižadėjote daugiau sportuoti, tačiau netrukus vėl grįžote prie sofos režimo? Nusprendėte dažniau skaityti, bet knygą ir vėl pakeitė kompiuterio ekranas? Kodėl taip sunku pakeisti savo įpročius? Populiarios knygos "Atominiai įpročiai" autoriaus James Clear sako, kad nesėkmės sulaukiame tuomet, kai apsižiojame daugiau nei galime atkąsti. Formuojant naujus įpročius jis ragina pasinaudoti dviejų minučių taisykle. Ji teigia: „kai pradedate formuoti naują įprotį, jis turi trukti ne daugiau kaip dvi minutes“. Šios taisyklės idėja paprasta – mums tereikia PRADĖTI. Kuo greičiau, lengviau ir susiduriant su kuo mažiau iššūkių bei nesėkmės galimybių. Jūsų smegenys neturi pajusti, kad kažkas gyvenime pasikeitė. Tuomet naujas įprotis iš lėto taps kasdienybės dalimi nesukeldamas jokio vidinio pasipriešinimo. Vėliau galima užduotį ir pasunkinti, tačiau naujas įprotis neturėtų jaustis kaip iššūkis. Taigi, jei norite pradėti sportuoti - pradėkite nuo 15 pritūpimų ryte. Jei norite pradėti skaityti - pradėkite nuo vieno puslapio kasdien. Nustebsite, kaip lengva keistis, kai keičiatės iš lėto.

11/11/2024

Sėdėti su savimi tyloje ir nieko nedaryti - tai turėtų išmokti kiekvienas žmogus. Kai leidžiame sau nuobodžiauti, įsijungia mūsų kūrybiškumas, o protas atsipalaiduoja. Dažnai tokiomis akimirkomis į galvą šauna netikėti senų problemų sprendimai ar naujos idėjos. Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad nuobodžiavimas skatina kūrybiškumą ir yra naudingas kognityviniams procesams. Tačiau kad tai veiktų, nuobodžiauti turime sąmoningai. Rinkimės ramią aplinką, neįsijauskime į burbantį minčių radiją, o tiesiog leiskime sau pasvajoti ar paspoksoti pro langą. Tiesa, psichologai pastebi, kad mūsų laikais žmonės vis mažiau taip leidžia laiką. Iš rankų nepaleidžiame telefono, o namie iš karto griebiamės televizoriaus pultelio. Dėl šios priežasties nuolat esame stimuliuojami įvairios informacijos ir negauname tikro poilsio. Galbūt puiki mintis būtų šiandien po darbų pabandyti iš tiesų panuobodžiauti? Jei nežinote, kaip tai padaryti, imkite pavyzdį iš katinų - jie tikri nuobodžiavimo meistrai.

10/11/2024

Naujausias numeris jau prekyboje! Plačiau https://www.psichologijatau.lt/preke/psichologija-tau-2024-lapkritis-gruodis/

05/11/2024

Vidurio amžiaus krizė - ar ji iš tiesų egzistuoja? Vienas vokiečių mokslininkų tyrimas rodo, kad tai gali būti veikiau mitas nei reali problema.

Ulmo universiteto mokslininkai apklausė daugiau kaip 3 300 suaugusiųjų nuo 18 iki 99 metų amžiaus. Tyrėjai siekė išsiaiškinti, kaip laikui bėgant keičiasi žmogaus pasitenkinimas gyvenimu ir kiti gerovės rodikliai.

Išanalizavus tiriamųjų duomenis paaiškėjo, kad žmonių emocinės gerovės ir psichinės sveikatos rodikliai buvo kylantys iki pat 70-ies metų amžiaus. O vėliau – veikiausiai dėl prastėjančių fizinės sveikatos rodiklių – ėmė šiek tiek mažėti.

Vadinamajam vidurio amžiaus krizės laikotarpiui (nuo maždaug 37 iki 50 metų) nebuvo būdingi jokie didesni emocinės gerovės svyravimai. Taigi, laimingi ir patenkinti gyvenimu galime būti bet kokio amžiaus.

30/10/2024

Žmonės gali „užkrėsti“ vieni kitus savo emocijomis. Jei šalia yra linksmas žmogus, veikiausiai, pralinksmėsite ir jūs. O pabuvus su nuolat bambančiu, gyvenimu nusivylusiu asmeniu, nuotaika ir pačiam nejučia subjūra. Deja, tyrimai rodo, kad greičiau perduodame kitiems liūdesį, pyktį ir nusivylimą, o ne džiaugsmą ar meilę. Ypač emocinis supanašėjimas pastebimas tarp romantinių partnerių, kurie gyvena kartu. Naujas tyrimas dar kartą patvirtina senolių išmintį – su kuo sutapsi, toks ir pats tapsi. Todėl būkime atidūs su kuo bendraujame, o dar svarbiau, su kuo gyvename!

Plačiau skaitykite:

Nelaimingi žmonės savo savijauta „užkrečia“ ir romantinius partnerius. Mokslininkams žinoma, kad žmonės gali „užkrėsti“ vieni kitus savo emocijomis. Deja, tyrimai taip pat rodo, kad greičiau perduodame kitiems liūdesį, pyktį ir nusivylimą, o ne džiaugsmą ar meilę. Ypač emoc...