Naujasis Židinys-Aidai

14/02/2025

„Todėl klausėm ir ieškojom – aistringai, be kompromisų, kaip ir priklauso jaunystei. Mūsų draugijoje atgydavo poetai, rašytojai ir filosofai. Iki išnaktų drauge su Platonu aptarinėdavome, kaip turėtų atrodyti ideali valstybė, su Kantu ginčijomės, ar moralumą išties galima apibrėžti vien kategoriniu imperatyvu ir ar galėtume apsieiti be laisvės, su Zbigniewu Herbertu per dantį draugiškai traukdavome Descartes‘ ą, Spinozą ir kitus racionalistus.“

Neabejotinai pati didingiausia filosofija gimsta iš naktinių skaitymo seansų, kaip rašo ir Aistė Noreikaitė savo tekste „Mažas didelis Vilnius (arba laiškas mylimam miestui)“ (NŽ-A nr. 7). Nuorodos į tekstą ieškokite komentaruose.

🖼 Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. Iš serijos „Su mama“. 2017–2018. Popierius, tušas. 29,7 × 21

10/02/2025

Geros vasario dešimtosios linkime Vilniaus fotografui Sigitui Parulskiui!

„Kartą nutiko toks dalykas: važiavau, kažkur aš važiavau, kaip dažnai pasitaiko, važiavau fotografuoti, buvau sumanęs vietą ir šviesą, ir debesis, ir ilgus rudens šešėlius, bet vieta ir šviesa buvo visai kitokie nei mano vaizduotėje, teko grįžti tuščiomis, bet dėmesį patraukė visai neplanuotas dalykas. Buvo lapkričio pabaiga (galėčiau nurodyti tikslią datą ir laiką – tai dar vienas mūsų skaitmenizuoto pasaulio privalumas arba prakeikimas), paspaudė šaltis ir ant Liepkalnio kalvos slidinėjimą organizuojantys žmonės, išstatę specialius prietaisus, panašius į reaktyvinių lėktuvų turbinas, pradėjo pūsti sniegą. Tai malonus akiai reginys, tai šiek tiek netgi mistiškas vaizdas – vanduo tavo akyse virsta sniegu, be to, pilka, purvina rudens žemė pasidengia baltuma, kuri vis dar turi jėgos išklerusiuose šiuolaikinio žmogaus vaizdinių ir spalvų kataloguose.

Mane apima džiaugsmas, būsiu pirmas žmogus – nes sniegas ką tik pradėtas gaminti – būsiu pirmasis, tai užfiksavęs. Negana to, kaip tik tuo metu virš Liepkalnio leidžiasi lėktuvas, turbinos gaudžia danguje ir ant žemės, sniegas, lėktuvas, nuotraukos, jaučiuosi tarsi būčiau Alpėse, tai yra, arčiau dangaus.“

Sigitas Parulskis. Be pavadinimo. 2021 m. gegužės 12 d. Fotografija Fotografavimas turbūt panašus į meditaciją. Tiesą sakant, nė karto nesu meditavęs taip rimtai, kad iš tiesų suprasčiau, kas tai y…

07/02/2025

„Modernioji era, ar bent jau kai kurie jos aspektai, viską apvertė. Į džiaugsmą ir giedrumą vis dažniau imta šnairuoti kaip į vos ne juokingas miesčioniškas banalybes. Gyriaus šaltinius pakeitė melancholija ir nerimas, jei esama polinkio į romantizmą; arba sunkiai pelnytas autentiškumas, jei pirmenybė teikiama egzistencializmui. Senoji akedijos nuodėmė – „vidudienio demonas“, kuris užpuola vienuolį, kai karštis jo celėje tampa toks nepakeliamas, kad jis svajoja atsisakyti savo pašaukimo, – dabar vertinama kaip dorybė.“

Taip šiandienos būklę įsivaizduoja prancūzų filosofas Rémi Brague, savo tekste „Iš to kas liko“ (NŽ-A nr. 7). Jei ir Jums įdomu kas liko, teksto nuorodą rasite komentaruose.

🖼 Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. Iš serijos „Skauda akį (Saulius)“. 2024. Popierius, tušas. 29,7 × 21

06/02/2025

„Prieš skydą tu nepavojingas niekam
Ir prisidengęs tik hegzametro skarda.
Žengi per kūnus, tarkim, kad į priekį,
Bet tai tik rimas, ritmas, tai nėra drąsa.“

Graikiškas herojaus skydas gina kareivio kūną nuo sužeidimų. Tuo pačiu jis slepia „siūles ir lygtis“ bei kiekvieno kovojančiojo „tendenciją išeit“. Nuorodos į Mantas Toločka eilėraštį „Hektoro Skydas“ (NŽ-A nr. 6) ieškokite komentaruose.

🖼 Liudo Parulskio „Vilnius. Neris. Kita pusė.“ 2024 fotografijos fragmentas.

23/12/2024

Vietoje sniego šv. Kalėdų išvakarėms atkeliavo aštuntasis Židinio numeris, paskutinysis šiais metais. Prie židinio bus šilta ir jauku – galėsite pasimėgauti Gyčio Krikščiko verstu (nežinia, Platono, ar ne) filosofiniu dialogu „Meilintojai“, Luko Miknevičiaus eilėmis apie strepečius (!), išsamiu pokalbiu apie unitų paveldą su Patryku Michału Ryczkowskiu, Inos Ėmužienės tyrimu apie istorinį Lietuvos Diplomatinės Tarnybos ir VLIK vaidmenį informaciniame kare. Į numerį nugulė net trys pusiau biografiniai tekstai: Valentino Kazlausko – apie šventų Kalėdų dvasią muzikoje geriausiai įamžinusio kompozitoriaus Bacho gyvenimą ir tikėjimą, Eglės Eidėnaitės tyrimas apie asmeniškiausius Algirdo Juliaus Greimo išgyvenimus, ir atvirkščiai – apie visai nežinomų žmonių gyvenimo fragmentus, kuriuos iš XVIII a. šaltinių išvyniojo Rūta Miškinytė. Taip pat – Santos Galiauskaitės žvilgsnis į Scanoramą, Tautvydo Petrausko – į 2024 metus dailėje ir kiti puikūs tekstai!

O štai Sokratas šiame numeryje mus, žengiančius prie vaišių stalo, moko taip:

„[...] sutinku, kad ne gausiu, bet saikingu lavinimu žmonėms įdiegiamas tvirtumas.
– O kaip dėl valgio? Saikingai ar daug? – paklausiau.
Ir dėl valgio jis sutiko. Po to aš dar prirėmiau jį sutikti, kad ir visi kiti kūno dalykai naudingiausi yra saikingi, o ne gausūs ar menki – ir jis pritarė man, kad saikingi.
– O kaipgi dėl sielos? – paklausiau. – Ar naudą teikia saikingi, ar besaikiai sielai pritaikomi dalykai?
– Saikingi, – atsakė. “

Neprenumeruojantys numerio gali teirautis „Lietuvos spaudos“ ir „Narvesen“ kioskuose bei didesniuose IKI bei Maxima prekybos centruose visoje Lietuvoje, didžiosiose Vilniaus RIMI parduotuvėse.
Taip pat žurnalą Vilniuje jau galite įsigyti šiose jaukiose vietose:
Knygynas „Eureka“, Universiteto g. 10
Knygynas „Akademinė knyga“, Universiteto g. 4;
„Mint Vinetu", Šv. Ignoto g. 16;
Vaga, Gedimino pr. 50;
Vaga, Pilies g. 22.

Nuorodos elektroninei žurnalo versijai įsigyti ieškokite komentaruose

21/12/2024

PRENUMERUOKITE NŽ-A 2025 METAMS!

Kultūros žurnalą galite prenumeruoti Lietuvos pašte, internetu – tiesiai mūsų elektroniniame knygyne: nzidinys.lt/prenumerata/ arba prenumeruok.lt.

Norinčiuosius prisidėti prie žurnalo kūrybinės veiklos bei tolesnio gyvavimo taip pat kviečiame paremti mus Solidarumo arba žurnalo Globėjų prenumerata.

Ankstesniais metais šv. Kalėdų proga mėgote mūsų prenumerata džiuginti ne tik draugus, bet ir mokyklas - nepamirškite jų ir šiemet!

Ačiū, kad metai po metų skaitote ir mąstote kartu!

Nespalvotas žurnalas

03/12/2024

I Dar Antikoj senesni tekstai būdavo komentuojami, aiškinami, kad būtų suprantami skaitytojams. Bėgant laikui komentarai tapo dar aktualesni, nes tam, kad antikinio teksto turinį suprastų šiuolaikinis skaitytojas, reikia perteikti ir įvairias Antikos kultūrines, socialines, politines ir kitokias realijas. Pristatome šmaikščiai žavią „Lisistratės“ istoriją, su jos vertėjo, Filologijos fakulteto alumno ir dėstytojo dr. Tomo Rikliaus įvadiniu straipsniu ir išsamiais moksliniais komentarais.

💬 Mano asmeninė kelionė su „Lisistrate“, ką buvau visai pamiršęs ir neseniai atradau vartydamas studijų užrašus, prasidėjo Klasikinės filologijos bakalauro ketvirtame kurse, kai skaitydami graikų autorius rengėme pranešimus apie pasirinktą Aristofano komediją. Nepamenu, kas tuomet patraukė, bet nujaučiu, kad tas pats, kas ir dabar – žavus vulgarumas, kuris dažnai slepia daug sudėtingesnes idėjas nei tik pokštai apie antrą galą. Imtis šio nelengvo metrinio vertimo iššūkio taip pat paskatino tai, kad iš išlikusių 11 Aristofano senosios komedijos darbų lietuviškai didžioji jų dalis pasirodė sovietmečiu, dažnai kiek maskuojant nešvankesnes teksto vietas. Komedijų vertimai turėtų perteikti gyvą kasdienę kalbą, tad atrodė prasminga imtis šiuolaikinio pirmosios iš Aristofano vadinamųjų „moterų komedijų“ vertimo.

📷: Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotrauka

Klasikų asociacija
Tomas Riklius
Naujasis Židinys-Aidai
Vilniaus universitetas / Vilnius University

24/11/2024

Štai pasirodė priešpaskutinis šių metų Naujojo Židinio-Aidų numeris. Jame skaitykite Tomo Daugirdo kritiką kritikai, Justino Dementavičiaus XIII Seimo aptarimą, Pauliaus Subačiaus apmąstymus apie autoriaus prigimtį, Aistės Noreikatės išpažinimus Vilniui, Remi Brague kultūros meditacijas, išverstas Rūtos Tumėnaitės, ir net tris istorinius tekstus: Pijaus Brazinsko tekstą apie Ukmergėje stovintį Dumbrių šeimos namą, Nerijaus Šepečio atliktus Kauno geto žydų policijos tyrinėjimus bei Viktorijos Šeinos ir Aistės Kučinskienės pastebėjimus apie Donelaičio skaitymą sovietinėje mokykloje.

O jeigu pavargote nuo mokslinių istorijos tyrimų, šiame numeryje galėsite nusikelti į poetinę praeitį Tomo Venclovos ir Osipo Mandelštamo eilėse. O norintiems nusikelti į dar tolimesnę, auksinę praeitį – naujas Demokrito Auksinių Pasakymų vertimas leis padaryti kaip tik tai:

„Visuose dalykuose gražu tolygumas, nemanau, kad perteklius ir stoka yra tai.“

❗️Neprenumeruojantys numerio gali teirautis „Lietuvos spaudos“ ir „Narvesen“ kioskuose bei didesniuose IKI bei Maxima prekybos centruose visoje Lietuvoje, didžiosiose Vilniaus RIMI parduotuvėse.

Taip pat žurnalą Vilniuje jau galite įsigyti šiose jaukiose vietose:
Knygynas „Eureka“, Universiteto g. 10
Knygynas „Akademinė knyga“, Universiteto g. 4;
„Mint Vinetu", Šv. Ignoto g. 16;
Vaga, Gedimino pr. 50;
Vaga, Pilies g. 22.

💡Nuorodos elektroninei žurnalo versijai įsigyti ieškokite komentaruose.

20/11/2024

ARISTOFANO „LISISTRATĖ“ - JAU PREKYBOJE!

Aristofano „moteriškosiose“ komedijose vieni ieško feministinių idėjų, kiti – politinės kritikos, treti – šmaikščių nešvankybių. Visa tai išties galima rasti, bet svarbiausia – tai puikios komedijos: skaidrios sandaros, raiškių charakterių kūriniai.

Viena iš jų – dr. Tomo Rikliaus iš senosios graikų kalbos išversta, mokslinio įvado ir komentarų lydima „Lisistratė“.

Knygą jau galite įsigyti internetu, greitu metu – ir knygynuose!

Įsigyti galite čia: https://tinyurl.com/lisistrate

08/10/2024

Ant popieriaus nugulė ir prenumeratorius jau turėjo pasiekti ypatingas NŽ-A nr. 6. Jo rengimą į savo rankas perėmė negailestingas kolegoms, tačiau labai švelnus skaitytojams redaktorius Mikas Vaicekauskas – taip pasveikindamas mus ir Jus su pirmaisiais 30 savo redakcinio darbo metų.

Numerį puošia viena Liudo Parulskio nuotrauka, lydinti skaitytoją visur – kad ir kur jis žurnalą nusiverstų.

Mūziškiesiems menams numeryje imasi atstovauti trys mūzai – prozos meną demonstruoja rašytojas Tomas Vaiseta, poezijos – Mantas Toločka, o į juos lygiuojasi detektyvas Ernestas Parulskis su kraupiu pasakojimu „Mirtis Verkiuose“.

(Ne)nostalgišką laišką redaktoriui parašė Vytautas Ališauskas, apie paskutinį Antano Smetonos (ne)apsilankymą Vilniuje papasakojo istorikas Norbertas Černiauskas, apie netobulą mokyklinę lietuvių literatūros programą ir jos filosofines prielaidas – Justas Petrauskas. Apie tobulą muziejų – Aistė Paulina Virbickaitė. Apie neeilinį ir teatrališką Rolandą Rastauską – Jūratė Čerškutė.

Greta likusių puikių tekstų nugulė ir rūstaujančio Gyčio Norvilo bandymas išsiaiškinti santykius su Vilniaus miestu:

„Santykiai toksiški, iki šiol toksinai nuodija mano kūną ir sielą. Vilniaus niekad nesupratau, neprisijaukinau. Greičiausiai būta pernelyg didelių lūkesčių, iliuzijų. Nesupratau ir jo patrauklumo, jei galima taip pasakyti. Iškart atmesiu senamiesčius, architektūras, barokus, etc., apie kuriuos visi aikčioja kaip šniaukštę tuos pačius miltelius.“

Neprenumeruojantys numerio gali teirautis „Lietuvos spaudos“ ir „Narvesen“ kioskuose bei didesniuose IKI bei Maxima prekybos centruose visoje Lietuvoje, didžiosiose Vilniaus RIMI parduotuvėse.

📖 Taip pat žurnalą Vilniuje jau galite įsigyti šiose jaukiose vietose:
Knygynas „Eureka“, Universiteto g. 10
Knygynas „Akademinė knyga“, Universiteto g. 4;
„Mint Vinetu", Šv. Ignoto g. 16;
Vaga, Gedimino pr. 50;
Vaga, Pilies g. 22.
💡 Nuorodos elektroninei žurnalo versijai įsigyti ieškokite komentaruose.

22/08/2024

Paskutinis vasaros numeris – jau prekyboje! Penktame numeryje skaitykite Viliaus Dranseikos glaustą laišką redaktoriui „apie glaustumą“, Antano Gailiaus refleksijas apie Thomą Manną, Neringos Andrejevaitės atliktą istorinį tarpukario Lietuvos šachmatų kultūros tyrimą, Gilbert Keith Chestertono esė apie „pasakų moralės gelmę“, Antano Petrilionio tekstą apie karo nelaisvę LDK ir Vokiečių ordino karuose, Laimanto Jonušio apžvalgą skirtą klasikinių autorių literatūrinėms dvikovoms bei Aušros Vasiliauskienės įžvalgas apie Pranciškaus Smuglevičiaus kūrybą ir asmenybę.

"Visados maniau ir tebemanau, kad visi mes, kurie pajuntame nenumaldomą troškimą rašyti, tapyti, kurti muziką ar statyti bažnyčias, tą darome galvodami pirmiausia apie save pačius. Šiandien tas vadinama saviraiška. Bet jeigu rimtai žvelgsime, tai juk visiška tuštybė būtų „reikšti save“ ir nešti tą raišką kitiems – lyg tai būtų kažin koks lobis. Aišku, tokios tuštybės pasaulyje irgi netrūksta, bet ne apie ją dabar kalbame. O rimtai žvelgti mus ragina ir pats Thomas Mannas." – rašo Antanas Gailius savo tekste „Iš alpinizmo istorijos: Thomo Manno viršukalnė“.

Neprenumeruojantys numerio gali teirautis „Lietuvos spaudos“ ir „Narvesen“ kioskuose bei didesniuose IKI bei Maxima prekybos centruose visoje Lietuvoje, didžiosiose Vilniaus RIMI parduotuvėse.
📖 Taip pat žurnalą Vilniuje jau galite įsigyti šiose jaukiose vietose:
Knygynas „Eureka“, Universiteto g. 10
Knygynas „Akademinė knyga“, Universiteto g. 4;
„Mint Vinetu", Šv. Ignoto g. 16;
Vaga, Gedimino pr. 50;
Vaga, Pilies g. 22.
💡 Nuorodos elektroninei žurnalo versijai įsigyti ieškokite komentaruose

07/08/2024

"Platonas net du kartus bandė sukurti tobulą valstybę Sirakūzų valdovų Dionisijo I ir Dionisijo II rankomis. Pirmasis bandymas baigėsi Platono pardavimu į vergiją, antruoju atveju jį gelbėjo draugas pitagorininkas Architas iš kaimyninio Tarento miesto. Smetona taip pat baigė dienas toli nuo savo kurtos valstybės. Ar toks visų filosofų-valdovų likimas?"

Tokiu filosofiniu klausimu Arnoldas Kazimierenas pabaigia savo tekstą apie Smetoną ir Platoną (NŽ-A nr. 3). Jo pradžią galite perskaityti atsidarę nuorodą komentaruose.

🖼 Austėja Masevičiūtė. Šuo III. 2020. Popierius, mišri technika. 30 × 30

06/08/2024

Teodoras Žukas NŽ-A nr. 3 kalbino knygos „German Philosophy and the First World War" (Cambridge University Press, 2023) autorių Nicolasą de Warreną; autorius pokalbyje mąsto apie tai, kaip karo patirtis verčia filosofiją "iš naujo save atrasti". Žemiau ištrauka apie fenomenologijos tėvą Edmundą Husserlį:

„Šia prasme Husserlio fenomenologija yra paskutinis tam tikro optimizmo pareiškimas. Ir šis optimizmas iš esmės yra paties proto, racionalumo optimizmas. Būtent šiame kontekste iškyla Pirmasis pasaulinis karas. Jo trajektoriją Husserlis išgyvena įvairiomis formomis. Jis yra patriotas. Jo sūnus Gerhartas yra savanoris, jauniausias sūnus Wolfgangas žūsta Verdene.

Tačiau per visą karą matyti vis sudėtingėjantis ir augantis nerimas dėl karo. Husserlis rašo laiškus apie visų studentų žūtį, aišku, ir apie savo sūnaus. Paradoksalu, bet tik karo pabaigoje jis ryžtasi viešai apie jį prabilti. Jis skaito paskaitas universitete ir, grįždamas prie Fichte‘s, bando suteikti karui tam tikrą pozityvią filosofinę reikšmę. Po karo Husserlis iš naujo pamažu permąsto pasitikėjimą protu. Tai, manyčiau, ir yra fenomenologijos esmė – atkurti pasitikėjimą praktiškumu kultūroje, kurioje jaučiamas tam tikras racionalumo nuovargis. [...] Husserlio atveju karas yra tarsi odisėja, kurioje išbandomas fenomenologinių teiginių patikimumas."

🖼 Austėja Masevičiūtė. Istorija II. 2020. Popierius, mišri technika. 30 × 30

💡Nuorodos į pilną pokalbį ieškokite komentaruose

26/07/2024

Žilvinas Beliauskas, 1958–2024.

ATA

„Bet byra spalvotos mandalos smiltys į Nerį. Visada bus kodų paieška, slaptos teorijos tarsi tamplierių ar masonų planai. Egipto ir Indijos paslapčių paralelės. Kartą, vakarojant tapytojo Lino Katino dirbtuvėse, klausiau ištiso jo šviesos Vilniuje tyrinėjimo traktato. Gaila, nebeprisimenu detalių, bet tai buvo apie kintantį besisukančios saulės šviesos kampą ir kaip tam tikrais momentais krentantis šešėlis ar saulės spindulys sujungia Vilniaus bažnyčias kaip didelio dvasinio krūvio centrus. Dabar sunku atgaminti, ar jis pateikė tai kaip savo asmenines menininko įžvalgas ir vizijas, ar tarėsi užčiuopęs slapto Vilniaus kodo atrakinimo būdą. Slaptą schemą jis lyg ir surado, bet jos gilesnį dugną dar reikia perprasti.“ – pasakojo Žilvinas Beliauskas NŽ-A nr. 4, kurį dar galite rasti prekybos vietose.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Kavinėje, eskizas. Didysis piešimo albumas. 1902. Popierius, anglis. 40,9 × 28,2. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kelionė iš Garliavos į Vilnių, nor…

01/07/2024

Metus įpusėjame su iš spaustuvės atkeliavusiu ketvirtuoju Židinio numeriu! Jame rasite Žilvino Beliausko Slaptuosius Vilniaus klubo užrašus, Laimanto Jonušio svarstymus apie Annie Ernaux, Agnės Kereišiūtės kolorado vabalo tyrimus, Lauryno Peluričio apmąstytus Stasio Šalkauskio iššūkius politinei vaizduotei, José Pedro Campanellos laišką redaktoriui, o taip pat ir Rimos Malickaitės eilėraščius!

„Dešimtmečiai prabėgo pro mano akis greičiau nei danguje nusidriekiantis krintančios žvaigždės tvyksnis – po tokio niekada nesi tikras: matei jo pradžią, pabaigą, o gal išvis nematei?“ – NŽ-A nr. 4 Laiške redaktoriui byloja sentimentalusis José Pedro Campanella.

Neprenumeruojantys numerio gali teirautis „Lietuvos spaudos“ ir „Narvesen“ kioskuose bei didesniuose IKI bei Maxima prekybos centruose visoje Lietuvoje, didžiosiose Vilniaus RIMI parduotuvėse.

📖 Taip pat žurnalą Vilniuje jau galite įsigyti šiose jaukiose vietose:

Knygynas „Eureka“, Universiteto g. 10
Knygynas „Akademinė knyga“, Universiteto g. 4;
„Mint Vinetu", Šv. Ignoto g. 16;
Vaga, Gedimino pr. 50;
Vaga, Pilies g. 22.

💡 Nuorodos elektroninei žurnalo versijai įsigyti ieškokite komentaruose

20/06/2024

„Aleksejus Navalnas buvo neabejotinai ryškiausias Vladimiro Putino konkurentas per pastarąjį dešimtmetį. Toks ryškus, kad net Kremliaus vadovui nedrįstant ištarti jo vardo, niekam nereikėdavo aiškinti, ką reiškia jo nuorodos į „blogerį“ ar „pacientą“. Toks konkurentas, su kuriuo kovojant Kremliui prireikė pasitelkti visą represijų arsenalą ir net daugiau – nuo režimui būdingų baudų, suėmimų, įkalinimo iki teroristams būdingų veiksmų kaip įkaitų paėmimas (įkalintas brolis) ar bandymų nunuodyti. Visa tai buvo daroma tam, kad ta ateitis, su kuria buvo siejamas Navalnas, niekada netaptų realybe.“

– savo tekste NŽ-A nr. 2 rašė Vytis Jurkonis.

💡 Nuorodą į visą tekstą rasite komentaruose