Emplonet

Emplonet Padedame organizacijoms rasti ir pritraukti tinkamiausius žmones!

23/12/2024

Prie švenčių stalo ir vėl teks kalbėtis apie darbus? 🤔🎄

Jeigu dabartinės patirtys darbo vietoje nebeteikia džiaugsmo, kviečiame pasižvalgyti po Emplonet darbo skelbimus 🙌

📣 Mūsų Klientės šiuo metu ieško:

🔵 Įvairių grandžių vadovų;
🔵 IT srities specialistų;
🔵 Pardavimų specialistų;
🔵 Kitų sričių darbuotojų.

Kviečiame peržvelgti mūsų naujausius darbo skelbimus (nuoroda – komentare) 👇

20/12/2024

Šias Kalėdas skiriame KITIEMS 💙

Kasmet prieš pat šventes su kolegomis tradiciškai susitinkame biuruose ar prie švenčių stalo ir apsikeičiame simbolinėmis dovanėlėmis. Tačiau šiemet nusprendėme savo tradiciją sulaužyti ir kalėdinių dovanų biudžetą skirti tiems, kuriems jis būtų labiau reikalingas 🎁

Kiekvienas Emplonet ir Go Do Job - Emploera komandos narys galėjo išsirinkti po vieną ne pelno siekiančią organizaciją ar iniciatyvą, kuri Lietuvoje kuria didesnį gėrį. Tuomet, bendro susitikimo metu, kolegos trumpai pristatė savo pasirinktas iniciatyvas ir traukė burtus, kam atiteks kolektyvo surinkta auka.

„Džiaugiuosi, kad ši kalėdinė iniciatyva mums ne tik priminė apie svarbą dalytis tuo, ką turime, bet ir padėjo geriau pažinti vieniems kitus, mūsų jautriąsias puses. Nors mūsų kolektyvas nėra didelis ir kalėdinė iniciatyva buvo skirta tik savanoriams entuziastams, dalyvavimas buvo tikrai aktyvus ir dauguma rinkosi aukoti daugiau, nei skirtų simbolinei dovanėlei“ , – sako projekto iniciatorė, Emplonet komunikacijos projektų vadovė Adelė Meškinytė.

Po burtų traukimo paaiškėjo, kad šiųmetė mūsų kolegų kalėdinė dovana keliaus Niekieno vaikai. Iniciatyvos „Niekieno vaikai“ tikslas – kad nė vienas vaikas neliktų vienišas! To jie siekia rūpindamiesi vienišais vaikais ligoninėse bei krizių centruose.

Dalijamės ir kolegų rekomendacijomis, kurias iniciatyvas/organizacijas yra verta remti ne tik per šventes, bet ir visus metus:

💙 Žmonės Žmonėms
💙 Tautmilės Prieglaudėlė
💙 Asociacija „Keturkojo viltis“
💙 100 šypsenų daugiau
💙 Maltos ordino pagalbos tarnyba - maltiečiai
💙 Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras

Šiltų, ramių ir prasmingų švenčių linkėjimus jums siunčia Emplonet ir GoDoJob kolekyvas, kurį matote vaizdo įraše 🙌

19/12/2024

📣 Emplonet Klientės šiuo metu ieško:

🔵 Įvairių grandžių vadovų;
🔵 IT srities specialistų;
🔵 Pardavimų specialistų;
🔵 Kitų sričių darbuotojų.

Kviečiame peržvelgti mūsų naujausius darbo skelbimus (nuoroda – komentare) 👇

Dėkojame UAB „Limedika“ už šiltą priėmimą ir įsiklausymą mokymų metu! 🚀Nors vieniems laikas iki švenčių žymi darbų sulėt...
16/12/2024

Dėkojame UAB „Limedika“ už šiltą priėmimą ir įsiklausymą mokymų metu! 🚀

Nors vieniems laikas iki švenčių žymi darbų sulėtėjimą, kiti šiuo metu skuba užsibaigti metinius darbus ar savo energiją paskiria naujų įgūdžių lavinimui 🎄

Mums gruodžio mėn. pirmoji pusė taip pat žymi darbymetį – tai puikus laikas edukacijoms, kurios į darbus įneša naujų vėjų.

Praėjusią savaitę Emplonet IT atrankų padalinio vadovė, DI sprendimų konsultantė Ieva Kiliuvienė jau ketvirtajį sykį per šį mėnesį lankėsi „Limedika“ biure. Čia ji skirtingų padalinių specialistams vedė mokymus apie dirbtinio intelekto įrankius.

„Neslėpsiu – tikrai džiaugiuosi, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau įmonių, kurios į dirbtinį intelektą ir darbuotojų gebėjimą naudotis jo įrankiais žiūri rimtai. Edukuoti reikėtų visų krypčių specialistus – ne tik dėl to, kad tai įmonėms padeda išlikti konkurencingoms ar veikti efektyviau, bet ir dėl to, kad augimą organzacijos viduje vertina patys darbuotojai. Visi žinome, kad laimingi darbuotojai paprastai yra ir produktyvesni, ir labiau įsitraukę į organizacijos veiklas.

Ačiū „Limedikai“ už jų rodomą pavyzdį. Dirbtinis intelektas yra visų mūsų ateitis – net neabejoju, kad darbuotojų išmanymas ir lyderystė šioje srityje prisidės prie sėkmingesnių organizacijos rezultatų. Nekantriai laukiu ir sausio mėnesį vyksiančios edukacijos su organizacijos HR skyriumi“, – sako I. Kiliuvienė.

Nuotraukose – akimirkos iš susitikimų su smalsiaisiais mokymų dalyviais 🤳

10/12/2024

Į 2025-uosius norite įžengti su pokyčiais? 🙌

📣 Emplonet Klientės šiuo metu ieško:

🔵 Įvairių grandžių vadovų;
🔵 IT srities specialistų;
🔵 Pardavimų specialistų;
🔵 Kitų sričių darbuotojų.

Kviečiame peržvelgti mūsų naujausius darbo skelbimus (nuoroda – komentare) 👇

Pagaliau pasirodė HR WRAPPED 2024 🤯2024-ieji mus apdovanojo daug turiningų diskusijų. HR temos skambėjo garsiai. Garsiai...
06/12/2024

Pagaliau pasirodė HR WRAPPED 2024 🤯

2024-ieji mus apdovanojo daug turiningų diskusijų. HR temos skambėjo garsiai. Garsiai apie jas pasisakėme ir žiniasklaidoje. Tačiau kaip su muzika, taip ir su HR diskutuojamomis temomis – daugiausiai klausytos dainos mums nebūtinai kelia garbės jausmą. Juk kartais kolegoms norisi sakyti, kad klausai Mozarto, o iš tiesų galvoje skamba „Baby Shark“.

Kaip atrodė mūsų metai? Kalbėjomės apie darbuotojų pritraukimą/išlaikymą, laimingiausius kolegas, psichologinę gerovę darbe, dirbtinį intelektą, darbo formas, skirtingas kartas darbo rinkoje ir daugeliu kitų temų.

Tačiau daugiausiai dėmesio sulaukė kai kuriais atvejais gana netikėtos aktualijos, kurias šįkart ir apžvelgsime:

👉 Pilatesas darbo metu. Lietuvos startuolio vadovo įrašas įaudrino „LinkedIn“ bendruomenę – vieni jį sutiko plojimais, kiti šį laišką prisimena besijuokdami.

„Ir visgi šis įrašas buvo labai svarbus mums, personalo paieškos ir atrankos specialistams. Jis parodė, kaip svarbu yra tinkamai atsirinkti efektyvius darbuotojus, nubrėžti jiems aiškius tikslus ir komunikuoti apie įmonės darbo kultūrą“, – sako Emplonet vykdomoji direktorė Ingrida Juknevičiūtė-Lukašonok.

👉 Pardavimų vadybininko darbo skelbimas. Ne tingiems tinginiams ir ne moterims!

„Ėjo 2024-ieji ir vis dar kalbėjome, kad moterys negali dirbti tam tikrų darbų. Ne visai malonu tai, kad šis skelbimas atsidūrė HR „grojaraštyje“. Vis dėlto norisi pasidžiaugti visuomenės reakcija – diskriminuojantis skelbimas kaipmat atkreipė mūsų visų dėmesį, atvirai kalbėjomės apie moterų situaciją darbo rinkoje ir šis darbdavys buvo įpareigotas savo kriterijus pakoreguoti. Tikiuosi, kad tai prisidėjo ir prie jo paties, ir prie kitų darbdavių vidinių nuostatų pokyčio.“

👉 Atleidimai. Viena liūdiniausių dainų šių metų HR grojaraštyje. „Lietuvos pramonės sektorius šiuo klausimu kentėjo labiausiai, tačiau matėme ir kitų sektorių įmonių, kurioms teko priimti sunkius sprendimus. Dalis šių pokyčių – neišvengiami, nes Lietuva tampa aukštos kvalifikacijos, brangiai apmokamų specialistų šalimi.“

👉 Grįžtame į biurus! Bet argumentų, kodėl taip darome, neturime: „Rodos, nuolatos komunikuojame apie hibridinę darbo formą, kaip apie geriausią pasirinkimą tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Galintys laisvai pasirinkti darbo formą darbuotojai yra ne tik laimingesni, bet ir produktyvesni. Nuoširdžiai kviečiu darbdavius į šią tendenciją žiūrėti atsargiai bei priimti sprendimus gerai išanalizavus savo organizacijos situaciją.“

👉 Jaunimas nebenori dirbti. Žanro klasika tapęs HR grojaraščio kūrinys. „Kiekviena karta šią eilutę yra girdėjusi. Ir Z karta nėra niekuo išskirtinė – tačiau motyvuoti ją reikėtų kitaip nei ankstesnes. Darbdaviams šiuo klausimu reikės prisitaikyti, nes Z karta iš darbo rinkos niekur nežada dingti“, – sako Emplonet komunikacijos projektų vadovė Adelė Meškinytė.

Plačiau apie šias tendencijas ir įvykius skaitykite nuotaikingame mūsų naujienlaiškyje (nuoroda – komentare) 👇

Karjeros pertrauka su nedarbo išmoka – piktnaudžiavimas ar kiekvieno teisė apsvarstyti savo kelią?Žiniasklaidoje verda d...
05/12/2024

Karjeros pertrauka su nedarbo išmoka – piktnaudžiavimas ar kiekvieno teisė apsvarstyti savo kelią?

Žiniasklaidoje verda diskusijos apie tai, kad vis daugiau žmonių renkasi daryti karjeros pauzę ir noriai naudojasi nedarbo išmokomis.

Iš žurnalistų sulaukėme klausimo: ar galima laikyti piktnaudžiavimu tai, kad žmogus, pasitelkęs nedarbo išmoką, per savo karjeros pauzę keliauja, ilsisi užsienio šalyse?

„Visų pirma norisi pabrėžti, kad klausimas yra ideologinis, ir nuomonės dėl jo nesutampa net tarp darbo rinkos ekspertų. Nedarbo išmokos gali atrodyti nereikalingos ar per didelės kai kuriems darbdaviams (ypač tiems, kurie susiduria su sunkumais pritraukiant/išlaikant talentus), kitaip į jas žiūri profsąjungų atstovai, patys darbuotojai ar kai kurie ekonomistai – kaip tik pabrėžia, kad iš jų išgyvensi nebent labai kukliai“, – sako Emplonet komunikacijos projektų vadovė Adelė Meškinytė.

Anot jos, visų pirma nedarbo išmokų nereikėtų maišyti su pašalpomis. Taip pat verta turėti minty, kad šios išmokos mažėja, o po devynių mėnesių yra išvis nebemokamos. Išmokos gali būti nemokamos ir tuo atveju, jeigu asmuo atsisako bendradarbiauti darbo paieškose dėl nepateisinamų priežasčių (visas sąrašas – straipsnyje).

„Asmenys, išnaudoję visą 9 mėn. nedarbo išmoką, vėl nedarbo išmoką gaus tuo atveju, jeigu pradirbs bent 12 mėn. Tie, kurie nedarbo išmokos dar nėra gavę trejų metų laikotarpiu, ją gauna pradirbus bent 12 mėn. Ar dirbti metus laiko yra normalu? Tarp jaunų žmonių – taip, darbus jie keičia vidutiniškai kas dvejus metus. Jaunystė – geriausias laikas bandytis, ieškoti savo krypties, potencialo, nes dauguma jaunų žmonių dar neturi ilgalaikių įsipareigojimų“, – sako A. Meškinytė.

Daugiausiai žmonių gauna vidutinę nedarbo išmoką, kuri rugsėjį siekė 591,1 euro („Sodra“). „Ar tai didelė suma? Kiekvienas įvertinsime skirtingai, bet Vilniuje už šią sumą veikiausiai pavyks padengti tik nuomos išlaidas. Ar už tokius pinigus galima nuskristi į Balį ir keliauti? Gyventi – gal ir taip, tačiau nuskristi – turbūt ne. Tie, kurie keliauja, dažnai turi atsidėję pinigų patys, arba mato tai netgi kaip ekonomiškesnį sprendimą, renkasi pigesnes šalis.“

A. Meškinytė atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinis žmogus darbo skelbimų portalus gali naršyti ir ilsėdamasis Balyje, ir Anykščiuose.

„Lietuvos ekonomika keičiasi – mums reikia vis daugiau aukštos kvalifikacijos talentų. Nesuteikdami galimybių žmonėms pasidaryti karjeros pauzę, pakeisti karjeros kryptį, permąstyti savo profesinius tikslus, mes jiems ne tik užkertame kelią tobulėti, gauti didesnes pajamas ateityje, bet ir prarandame potencialių specialistų, kurių šiuo metu valstybei labai reikia. Taip pat šiandienos darbo rinkoje didesnę galią turi darbdaviai. Sumažinus ar atėmus nedarbo išmokas mes šį svertą nusversime dar stipriau jų pusėn. Ar tai blogai, ar gerai – spręsti jums. Kaip ir sakau – klausimas yra ideologinis.“

Platesnę diskusiją apie nedarbo išmokas ir visą svarbiausią informaciją rasite TV3.lt publikacijoje (nuoroda – komentare). Skaidrėse – patarimai, kada apie karjeros pertrauką pasvarstyti yra verta 👇

04/12/2024

Metas pokyčiams? 🙌

📣 Emplonet Klientės šiuo metu ieško:

🔵 Įvairių grandžių vadovų;
🔵 IT srities specialistų;
🔵 Pardavimų specialistų;
🔵 Kitų sričių darbuotojų.

Kviečiame peržvelgti mūsų naujausius darbo skelbimus (nuoroda – komentare) 👇

Netikri darbo skelbimai – vis sunkiau atskiriami 🚩🚩🚩Siūlo „aukso kalnus“, patirtis nereikalinga – taip anksčiau identifi...
03/12/2024

Netikri darbo skelbimai – vis sunkiau atskiriami 🚩🚩🚩

Siūlo „aukso kalnus“, patirtis nereikalinga – taip anksčiau identifikuodavome netikrus darbo skelbimus.

Vis dėlto šiandien netikras darbo pasiūlymas gali būti ir visai paprastas. Dažnai žaidžiama nebe atlygio korta, o žinomu įmonės vardu ar galimybe užsidirbti papildomai po darbo valandų.

Į mus kreipusis 15min žurnalistei analizavome sukčių platinamą Vinted darbo skelbimą, kuriuo siūlomas gana įprastas papildomas darbas.

Į ką atkreipėme dėmesį?

🔴 Darbo skelbimas – neaiškiuose feisbuko puslapiuose, o ne oficialioje įmonės svetainėje ar darbo skelbimų portaluose. Paprastai darbo skelbimus feisbuke platina pati organizacija ar su ja dirbantis personalo atrankų partneris. Tiesa, būna atvejų, kai personalo atrankų specialistas kandidatų ieško visur – ne tik darbo skelbimų portaluose, bet ir feisbuko grupėse.

Norėdami įsitikinti, kad skelbimas tikras, galite patikrinti įmonės svetainėje esančią karjeros skiltį. Jeigu ten tokio pasiūlymo neradote, tikėtina, kad tai nėra tikras darbo skelbimas. Jeigu radote, tačiau baiminatės, kad rastas feisbuke – netikras, galite aplikuoti tiesiogiai per svetainę. Jeigu karjeros puslapio įmonė neturi, galite kreiptis jos kontaktiniu numeriu/el. paštu bei klustelėti, ar įtarimų sukėlęs skelbimas yra tikras.

🔴 Atranką vykdo niekam nežinoma „interneto paslaugas“ teikianti įmonė. Personalo atrankas dažniausiai vykdo arba pats darbdavys, arba jo partneriai – personalo atrankų specialistai (atrankų agentūra ar laisvai samdomas asmuo). Jeigu personalo atrankas vykdo žinomas vardas, kaip „Vinted“ ar „Meta“, veikiausiai su jumis bendraus arba šių įmonių darbuotojai, arba vardą rinkoje taip pat užsitarnavę partneriai.

Jeigu neaišku, ar su jumis susisiekęs asmuo dirba šioje įmonėje bei ar su jumis bendrauja tikras įmonės partneris, kreipkitės tiesiogiai į skelbime nurodomą darbdavį.

🔴 Kviečiama bendrauti per „WhatsApp“. Tai – dar viena raudona vėliavėlė. Įprastai personalo atrankų specialistai renkasi bendrauti „LinkedIn“ platformoje, kur atvirai matosi jų darbovietė ir darbinė patirtis, arba susisiekia jūsų CV pažymėtais kanalais (el. paštu, telefonu).

🔴 Už atrankų metu vykdomus mokymus prašoma susimokėti. Įvairūs mokesčiai atrankų metu – vienas ryškiausių signalų apie galimą sukčiavimą. Šiuo atveju kandidatų buvo prašoma sumokėti už mokymus atrankų metu. Vis dėlto mokymai, darbuotojo įvedimas vyksta TIK pasamdžius darbuotoją, pasirašius darbo sutartį.

Plačiau apie netikrus darbo skelbimus skaitykite portale 15min 👇

Darbo skelbimai – pažinčių programėlėse, o pokalbiai – bare, taksi ir kitose netradicinėse vietose. Kada darbdavio kūryb...
28/11/2024

Darbo skelbimai – pažinčių programėlėse, o pokalbiai – bare, taksi ir kitose netradicinėse vietose. Kada darbdavio kūrybiškumas pasiteisina? 🌟

Šiandien pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus organizacijoms – gana sudėtingas uždavinys, didelė dalis jų gana patogiai jaučiasi savo darbovietėse ir apie pokyčius nesusimąsto ar tokiam žingsniui nesiryžta.

Dėl to geidžiamų talentų dėmesį dažnai siekiama atkreipti įdomesne atrankų kampanija ar išskirtiniu darbo pokalbių formatu, kurie galėtų iš arčiau parodyti įmonės vertybes, vidinę kultūrą ir bendrai išskirtinumus.

Ar tai gera praktika? Kūrybiškus sprendimus pasirinkę darbdaviai dažnai pabrėžia vieną privalumą – tai žymiai didesnis darbo skelbimų matomumas.

„Reikėtų supasti, kad atrankų procesas nėra vien tik apie ieškomą darbuotoją – darbdavio skelbimą-reklamą mato ir atrankose nedalyvaujantys asmenys, tam tikras patirtis iš darbo pokalbių išsineša ir nepasirinkti kandidatai. Svarbu užtikrinti, kad kiekvieno iš jų patirtis būtų pozityvi, kad net pasiūlymo negavęs kandidatas vis tiek apie organizaciją atsilieptų teigiamai.

Galbūt šįkart pasirinkote kitą specialistą, tačiau kai plėsite komandą, tikėtina, teks susisiekti su tais pačiais kandidatais, kurie į paskutinį etapą nepateko. Ir jeigu šis anksčiau nepasirinktas kandidatas iš jūsų pokalbio išsinešė pozityvias, įdomias, išskirtines patirtis, jam įsiminė jūsų kūrybiškumas, tai bus didžiulis privalumas jums“, – sako Emplonet komunikacijos projektų vadovė Adelė Meškinytė.

Anot jos, atrankų procesas – kiekvienos organizacijos darbdavio įvaizdžio dalis. Todėl šiuo atveju vykdant atrankas svarbu bendradarbiauti ir žmogiškųjų išteklių, ir rinkodaros skyriams, strategams, visai vadovybei.

„Tiesa, einant kūrybiškumo keliu visada lieka rizikų, kurias reikėtų gerai aptarti su kolegomis – pavyzdžiui, daliai kandidatų bendravimas su potencialiu darbdaviu pažinčių programėlėje ar bare gali sukelti neigiamų emocijų, nes jie gali nesuprasti, kokiu būdu komunikuoti, kaip neperžengti ribos, kad atitiktų formatą ir paliktų gerą įspūdį.“

Plačiau apie įdomiausius darbo skelbimus skaitykite portale 15min (straipsnio nuoroda – komentare) 👇

26/11/2024

Darbuotojai grįžta į biurus, skelbia naujienų portalų antraštės 📰

Vis dėlto, remiantis Emplonet tyrimo duomenimis, tik biure dirbantys asmenys pasižymi mažesne psichologine gerove nei dirbantys kitomis darbo formomis.

„Geresnius psichologinės gerovės rezultatus matome tarp tų, kurie dirba laisvai pasirinktu hibridiniu būdu ir nuotoliu. Ar šie rezultatai stebina? Iš dalies. Laisvę rinktis dirbti taip, kaip patogu, žmogiškųjų išteklių specialistai rekomenduoja jau kurį laiką ne tik dėl to, kad tą vertina darbuotojai. Produktyviam ir stipresniu atsakomybės jausmu pasižyminčiam darbuotojui nereikia kvėpuoti į nugarą – jis gerai dirbs ir pats nusistatęs savo darbo formą.

Tuo metu tik nuotoliu dirbančios respondentų grupės atsakymai kai kuriuos galėjo nustebinti. Tyrimai rodo, kad tik nuotoliu dirbantys asmenys gali jaustis vienišesni. Galimai mūsų respondentai su tokiais iššūkiais tvarkosi geriau arba jų darbdaviai yra sukūrę palankias sąlygas emocinei gerovei palaikyti“, – sako Emplonet vykdomoji direktorė Ingrida Juknevičiūtė-Lukašonok.

Ekspertė pabrėžia, kad dirbant įvairiomis darbo formomis kritiškai svarbu yra atkreipti dėmesį į vidinę komunikaciją: „Šiemet VU Organizacinės psichologijos tyrimų centras atliko tyrimą, kuriuo nustatė, kad norint kolektyve palaikyti komandiškumo jausmą, ypač svarbu yra investuoti į vidinę komunikaciją – ji turi būti reguliari ir įvairi, ar darbuotojai dirbtų biure, ar nuotoliu, ar hibridiniu būdu.“

O kaip dėl grįžimo į biurus?

„Šią tendenciją turėtume stebėti labai įdėmiai ir nedaryti drastiškų sprendimų. Reikėtų suprasti, kad geriau emociškai besijaučiantys darbuotojai pasižymi ir didesniu įsitraukimu į darbinę veiklą ir gali būti produktyvesni.

Be to, ne visos įmonės darbuotojus grąžina į biurus dėl produktyvumo stokos – yra ir tokių, kurios, esant ekonominiam sulėtėjimui, negali atleisti dalies darbuotojų, todėl tikisi, kad kardinaliai pakeitus darbo sąlygas jie pasitrauks patys. Taigi, viskas nėra taip vienareikšmiška ir kiekviena organizacija priima sprendimus pagal savo situaciją“, – tikina I. Juknevičiūtė-Lukašonok.

Primename, kad visą pokalbį apie Emplonet tyrimą, kuriuo buvo matuota skirtingas pajamas gaunančių žmonių pasitenkinimas gyvenimu ir darbu bei kiti aspektai, rasite LRT mediatekoje (nuoroda – komentare) 👇

Ar savo šalyje esame saugūs?Šiandien didelė dalis darbuotojų patiria nerimą dėl šalies saugumo. Tai – natūralus, tačiau ...
25/11/2024

Ar savo šalyje esame saugūs?

Šiandien didelė dalis darbuotojų patiria nerimą dėl šalies saugumo. Tai – natūralus, tačiau ir kasdienybę apsunkinantis jausmas, su kuriuo dar bent kurį laiką turėsime gyventi.

Penktadienį Emplonet svečiavosi buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas bei psichologas Aurimas Navys. Ekspertas pasakojo apie geopolitinę situaciją pasaulyje, grėsmes, gerus signalus, sklindančią dezinformaciją ir būdus pasiruošti blogesniems scenarijams.

„Apie netoliese vykstantį karą susimąsto kone kiekvienas iš mūsų – skaitome naujienas, jas aptarinėjame su kolegomis, širdyje nešiojamės nerimą, kuris veikia ir mūsų sprendimus dėl asmeninio gyvenimo ar karjeros.

Džiaugiuosi, kad penktadienį turėjome galimybę paskirti šiai temai: atvirai diskutavome apie nerimą keliančias tendencijas, uždavėme susikaupusius klausimus, aiškinomės, kaip atskirti netikras naujienas nuo tikrų, išgirdome nemažai dar negirdėtų įžvalgų. Esu tikra, kad didesnę ramybę mūsų darbuotojams suteikia susipažinimas su realia situacija ir visapusiškas pasiruošimas“, – sako Emplonet vykdomoji direktorė Ingrida Juknevičiūtė-Lukašonok.

A. Navio mokymai kolegoms paliko didelį įspūdį: „Atvirai kalbėtis apie tai, kas slegia ar yra neaišku, rekomenduojame ir kitoms organizacijoms. Būtent šie mokymai buvo tai, ko mūsų kolektyvui pastaruoju metu tikrai reikėjo.“

Praleidote užvakar vykusią nuotolinę konferenciją „DI versle: dabartis ir ateitis“? 🤖Turite galimybę ją išgirsti „Youtub...
21/11/2024

Praleidote užvakar vykusią nuotolinę konferenciją „DI versle: dabartis ir ateitis“? 🤖

Turite galimybę ją išgirsti „Youtube“ kanale „Verslo dirbtuvės“! 🚀

„Konferencijos pranešimai yra tikrai verti dėmesio. Tai – nemokamas ir labai kokybiškas turinys, kurio dažnai negausi“, – sako renginio diskusijoje „DI darbo vietoje: ar esame pasiruošę įmonės kultūros iššūkiams?“ dalyvavusi Emplonet IT atrankų padalinio vadovė, dirbtinio intelekto sprendimų konsultantė, psichologė Ieva Kiliuvienė.

Dėkojame ir kitiems diskusijos dalyviams: Women Go Tech valdybos narei Jarūnei Preikšaitei, Surfshark Analitikos ir duomenų mokslo departamento vadovui Mantui Zabarauskui, diskusijos moderatoriui, Skills Lab vadovui Vygantui Kerui.

Renginio įrašo nuoroda – komentare 👇

Laimingiausio ir nelaimingiausio darbuotojo portretai 👨‍🎨  Laimės ištakų ieško instagramo koučeriai, LinkedIno mentoriai...
20/11/2024

Laimingiausio ir nelaimingiausio darbuotojo portretai 👨‍🎨

Laimės ištakų ieško instagramo koučeriai, LinkedIno mentoriai ir veikiausiai kiekvienas iš mūsų. Nors laimė – be galo individualus ir komplesiškas reiškinys, Emplonet kviečia apžvelgti šį rudenį atlikto tyrimo (2024 m. rugsėjis–spalis, n=804) rezultatus, kuriuose išryškėjo ryšiai tarp skirtingų socialinių grupių ir pasitenkinimo gyvenimu/psichologinės gerovės bei pasitenkinimo darbu.

Išanalizavę tyrimo rezultatus pateikiame labiausiai patenkinto gyvenimu ir darbu darbuotojo portretą:

🧔‍♂️ Vyras. Tyrime statistiškai reikšmingus skirtumus matome tarp vyrų ir moterų – vyrai pasižymi kiek didesne psichologine gerove ir pasitenkinimu darbu. „Šie rezultatai nestebina: moterų ir vyrų darbo užmokesčių vidurkiai Lietuvoje vis dar reikšmingai skiriasi, moterys darbo aplinkoje tebepatiria diskriminaciją lyties pagrindu. Taip pat po darbo grįžusios moterys dažniau apsiima ir buities darbais. Didesnis užimtumas ir nevienodos galimybės darbo rinkoje gali pridėti papildomo emocinio krūvio“, – sako Emplonet vykdomoji direktorė Ingrida Juknevičiūtė-Lukašonok.

👤 Vyresnis nei 27-erių metų. Mažiausia psichologinės gerovė ir pasitenkinimas darbu pastebėti tarp Z kartos apklaustųjų. Vis dėlto, remiantis tyrimu, matosi ir nežymūs skirtumai X ir Y kartų: labiausiai patenkinti gyvenimu yra X kartos atstovai, o darbu – Y kartos respondentai.

🚀 Užima aukštas pareigas. Statistiškai reikšmingų skirtumų pastebėta ir tarp skirtingų pareigybių. Tyrime pasimatė tendencija – kylant pareigoms, kyla ir psichologinė gerovė, ir pasitenkinimas darbu (išskyrus vienodą gerovės lygį tarp pradedančiojo ir vidutinio specialisto bei tarp vyr. specialisto bei žemiausios grandies vadovo).

💶 Gauna didesnes pajamas. Daugiau uždirbantys tyrime pasižymėjo ir didesne psichologine gerove bei pasitenkinimu darbu. Tiesa, statistiškai reikšminga riba – 3 tūkst. eurų „ant popieriaus“. Nors gaunant didesnes pajamas psichologinė gerovė ir pasitenkinimas darbu toliau kyla, tačiau nuosaikiau.

👨‍💻 Gali rinktis darbo vietą. Tyrime asmenys, dirbantys laisvai pasirenkamu hibridiniu būdu ir nuotoliu, pasižymėjo didesne psichologine gerove ir pasitenkinimu darbu nei negalintys rinktis darbo vietos.

🏙 Yra iš didžiųjų Lietuvos miestų. Tyrime paaiškėjo ir skirtumai tarp respondentų iš didžiųjų bei mažesnių miestų. Būtent žmonės iš didžiųjų miestų išsiskyrė didesne psichologine gerove ir pasitenkinimu darbu.

O kaip atrodytų mažiausiai laimingo darbuotojo portretas? Perskaičius pirmąją teksto dalį, rezultatai nenustebins: remiantis tyrimo rezultatais, tai yra: mažesniame mieste gyvenanti Z kartos moteris, uždirbanti iki 981 eur. „ant popieriaus“, dirbanti pradedančiojo ar vidutinio specialisto pozicijoje ir negalinti pasirinkti savo darbo formos (dirbanti tik biure, parduotuvėje, kavinėje, gamykloje, t.t.).

Kadangi nemokame piešti, paprašėme dirbtinio intelekto iliustruoti šių darbuotojų portretus 🤖

Didesnis darbo užmokestis 💵 = didesnė psichologinė gerovė? 🙌Naujausias Emplonet tyrimas (2024 m. rugsėjis–spalis, n=804)...
13/11/2024

Didesnis darbo užmokestis 💵 = didesnė psichologinė gerovė? 🙌

Naujausias Emplonet tyrimas (2024 m. rugsėjis–spalis, n=804) atskleidžia, kad TAIP – ryšys tarp šių dviejų dalykų egzistuoja!

„Tarp mūsų apklausos respondentų pasimatė tendencija – kuo daugiau žmogus uždirba, tuo aukštesni jo psichologinės gerovės rodikliai“, – sako Emplonet verslo ir IT personalo atrankų specialistė, organizacijų psichologė Viktorija Šarkauskaitė.

Tiesa, anot specialistės, reikšmingesnis skirtumas yra tarp tų, kurie uždirba mažiausiai (iki 981 eur. „ant popieriaus“), ir respondentų, kurie uždirba apie 3 tūkst. eurų prieš mokesčius.

„Nuo 3 tūkst. eurų „ant popieriaus“ gaunančių asmenų psichologinė gerovė vis dar auga, tačiau nuosaikiau“, – teigia V. Šarkauskaitė.

Tyrimu išsiaiškinta ir tai, kad:

🔵 Psichologinė gerovė nežymiai auga ir kylant asmens pareigoms, nors statistikoje matoma „stotelių“. Pavyzdžiui, panašiai jaučiasi pradedantieji ir kiek pažengę specialistai, taip pat – vyr. specialistai ir žemiausios grandies vadovai;
🔵 Laimingiausiu laikomas jaunimas tyrime pasirodė kitomis spalvomis – Z karta pasižymėjo prasčiausiais psichologinės gerovės rodikliais;
🔵 Vyrų psichologinės gerovės rodikliai didesni nei moterų;
🔵 Dirbantys tik biure pasižymi žemesne emocine gerove. Darbo formų lyderiais tapo darbas pasirinktinu būdu ir nuotoliu.

Vakar tyrimo duomenis pristatėme LNK TV laidoje Labas vakaras, Lietuva (Emplonet komunikacijos projektų vadovė Adelė Meškinytė), o šįryt – LRT LABAS RYTAS, LIETUVA (Emplonet vykdomoji direktorė Ingrida Juknevičiūtė-Lukašonok).

Apie tyrimą kviečiame skaityti portale 15min (nuoroda – komentare) ir jau netrukus su jumis pasidalysime dar daugiau įdomių, tyrime pasimačiusių įžvalgų 🚀

Address

J. Basanavičiaus Gatvė 15
Vilnius

Opening Hours

Monday 08:30 - 17:30
Tuesday 08:30 - 17:30
Wednesday 08:30 - 17:30
Thursday 08:30 - 17:30
Friday 08:30 - 16:00

Telephone

+37068605553

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Emplonet posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to Emplonet:

Videos

Share

Category