29/03/2024
Išleistas kovo mėnesio „Gimtosios kalbos“ numeris.
Jame pasakojama apie užsienio šeštadieninių mokyklų mokytojų nuostatų tyrimą, nagrinėjamos mergautinės pavardės, užrašytos 1922–1928 m. Ramygalos katalikų bažnyčios santuokos metrikų knygoje, apžvelgiamas seminaras „Vertėjas versus redaktorius“, pristatomi 2023-iųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai, informuojama apie prasidėjusius Žemaitiško rašto metus.
Daugiau „Gimtojoje kalboje“ skaitykite:
Kristina Jakaitė-Bulbukienė, Akvilė Matulionytė. „Kiekvieną gegužę sakai, kad paskutiniai metai, o pailsi ir rugsėjį vėl atsiraitoji rankoves“. Pasaulio lituanistinėse mokyklose šiuo metu dirba daugiau kaip 1000 mokytojų. Daugiausia lituanistinio švietimo įstaigų yra ten, kur gausiau gyvenama ankstesnių emigracijos bangų lietuvių ir naujųjų emigrantų. Didžioji dauguma šių mokyklų veikia savanorystės principu, mokytojai čia dirba nemokamai arba už simbolinį atlygį.
Iš lituanistinių mokyklų istorijos matyti, kad visais laikais mokytojų trūko ir kad dažniausiai jie dirbo už minimalų atlygį, jei ir tas buvo mokamas. Tačiau kodėl jie vis dėlto sutikdavo dirbti? Straipsnio autorės siekia išsiaiškinti, ką mokytojai jaučiasi duodantys ir ką gaunantys dirbdami lituanistinėje mokykloje, kas lemia norą čia dirbti. Remiamasi užsienio šeštadieninių mokyklų mokytojų požiūrio ir motyvacijos kiekybinio tyrimo duomenimis.
Laura Sakalauskaitė. Moterų mergautinių pavardžių priesaginė daryba Ramygaloje (XX a. 3 dešimtmečio duomenimis). Straipsnio autorė, nagrinėdama 1922–1928 m. Ramygalos katalikų bažnyčios santuokos metrikų knygą, domisi, kaip šiame areale tuo metu buvo sudaromos moterų mergautinės pavardės. Tiriamoje knygoje rastos 265 mergautinės pavardės. Jos sudarytos su priesagomis -aitė, -ytė, -iūtė (-iutė), -iukė ir galūne -ė, o dažniausios yra pavardės su priesagomis -aitė ir -ytė. Tai patvirtina Antano Salio mintį, kad įvairiose Lietuvos vietose mergautinės pavardės turi skirtingas priesagas, o atskiroms tarmėms dažnai būdinga viena mergautinių pavardžių priesaga, su kuria daromos pavardės iš skirtingas galūnes turinčių vyrų pavardžių.
Aktualijos
Vertėjų ir redaktorių santykiai – nesenstanti tema (parengė Rita Urnėžiūtė). Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, šiais metais mininti dvidešimtmetį, rengia seminarų ciklą „Literatūros vertėjas ir lietuvių kalba“. Projektas vykdomas kartu su Lietuvių kalbos draugija, jį finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Vasario 29 d. Vilniuje, Kazio Varnelio namuose-muziejuje, įvyko pirmasis seminaras „Vertėjas versus redaktorius“. Pranešėjams ir klausytojams rūpėjo, kokie turėtų būti literatūros vertėjo ir redaktoriaus santykiai, kokių abejonių iškyla vertėjams dėl redaktorių darbo, kas svarbiau – teksto gyvumas ar kalbos taisyklingumas, ar grožinės literatūros vertėjui gali padėti kompiuterinis vertimas, ir kiti klausimai.
Mums rašo
Žemaičių kalbos ir žemaitiško rašto metai (Juozas Pabrėža). Žemaičių kultūros draugijos kvietimu trylika Žemaitijos savivaldybių 2024-uosius paskelbė Žemaitiško rašto metais. Tikimasi, kad Žemaitiško rašto metų programa sudarys geresnes galimybes įvairiais lygmenimis mokytis ir išmokti rašyti žemaitiškai, skatins visuomenę skirti daugiau dėmesio žemaitiškos rašybos pagrindams, jos populiarinimui, žemaitiškai kalbėsenai, prisidės prie žemaičių kalbos ir kultūros, Žemaitijos istorijos puoselėjimo.
Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai: „Radarom!“ ir „Kiekvienam savas Atlantas“ (Rita Urnėžiūtė). Vasario 21 d. baigėsi septintą kartą Lietuvoje surengti Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai. Metų žodžio rinkimus laimėjęs „Radarom!“ buvo sukurtas prieš metus – 2023-iųjų vasarį. Juo pavadinta bendra LRT, „Blue / Yellow“, „Laisvės TV“, „1K fondo“ ir „Stiprūs kartu“ paramos akcija, kuria siekta padėti Ukrainai įsigyti radarų.
Metų posakiu išrinkta irkluotojo Aurimo Valujavičiaus frazė „Kiekvienam savas Atlantas“, apibūdinanti atkaklumą siekiant tikslo.
Apie tai, kaip vyko rinkimai ir ko šį kartą jie išmokė, kalbėtasi kovo 5 d. tradiciniame baigiamajame renginyje Lietuvių kalbos institute.
Žiupsneliai
Ką žmonės dirba visą dieną, arba šiuolaikinis profesijų vardynas. „Gimtosios kalbos“ skaitytojas A. M. turi įdomų pomėgį – skaitydamas įvairius portalus, darbo ir paslaugų skelbimus, renka neįprastus, negirdėtus profesijų, paslaugų, pareigų įvardijimus. Sukaupti pavyzdžiai verčia pagalvoti, ką šitaip pristatomi ar prisistatantys asmenys iš tiesų veikia.
