Homo Liber

16/07/2024

Virgina Šukytė, Arvydas Genys - dviejų rašytojų, nuoširdžių bičiulių gyvenimas atokiau nuo šurmulio. Paskaitykite:

Ramioje sodyboje Panemunyje gimsta poezija ir proza. Sutuoktiniai rašo kiekvienas sau ir savaip, o vakaro sutemose juos nuo piktų žmonių, ne tokių kaip geraširdis Šamšonas, saugo šikšnosparniai. Naktį uždegus lempą priskrenda labai gražių drugių ir visokių šmėklų, tada ir grasos ...

27/05/2024

Sveikiname rašytoją Virginą Šukytę su nauja gerų novelių knyga „Kaip tėvas mirtį apgavo“:

V. Šukytės tekstai skleidžia buvimo džiaugsmą ir tikėjimą, kad žodio galia stipresnė už mirtį, o savo tiesos atradimas keičia net lemtį.
Novelių temos bendražmogiškos, margos, kaip pats gyvenimas: meilė, mirtis, santykiai, vaikystės nostalgija. Veikėjai atsiduria ribinėse situacijose, bet suranda jėgų atsilaikyti. Savo išgyvenimus atpažins skaitytojai, patyrę sunkią ligą, artimo žmogaus netektį, jausmų sumaištį, turintys priklausomybių. Keletas novelių atskleidžia buvusios sovietinės realybės absurdą, perteikiamą su humoru ir ironija iš dabarties perspektyvos.
Novelių pasakojimas glaustas, ekspresyvus, bet emociškai įtaigus, priversiantis skaitytoją ne tik nusijuokti ar pravirkti, bet ir permąstyti gyvenimą. Knygoje nemaža biografinių motyvų. Žavi autorės sakralus ryšys su gamta, pagarba žmogaus gyvybei ir visai kūrinijai. Originalumo tekstams suteikia organiškai įpinti, personažų savastimi tapę pasakų, mitų, dainų, maldų motyvai.

03/04/2024

https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2234313/jautriu-pokalbiu-su-adamkumi-nepamirstanti-lietuvos-sporto-zurnalistikos-legenda-tai-buvo-mano-virsune

Sporto žurnalistės Marytės Marcinkevičiūtės vardą įsiminiau iš trumpų žinučių apie jaunųjų dviratininkų startus, nes ten šmėstelėdavo ir mano pavardė. Praėjo nemažai laiko, kol likimas suvedė su jau žinoma sporto žurnaliste, prašnekinusia žymius sportininkus ir trenerius, paskelbusia savo bene svarbiausią interviu su būsimu Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi, išleidusia knygą apie legendinį krepšinio trenerį Vladą Garastą, žurnaliste, kuri jau buvo pabuvojusi Europos lengvosios atletikos čempionate Štutgarte ir Kalgario olimpinėse žiemos žaidynėse, žurnaliste, kurią gerbė ir vertino įvairių sporto šakų sportininkai ir jų treneriai.
O buvo taip. 1987 metais, kai ką tik įsikūrusi leidykla „Homo liber“ išleido savo pirmąją knygą Gilles Desmons „Pasivaikščiojimas po Paryžių“, žiauriai didžiavausi mūsų dviratininkėmis Diana Žiliūte, Edita Pučinskaite, Rasa ir Jolanta Polikevičiūtėmis, kurios tuo metu užėmė aukščiausias vietas pasaulinėje reitingų lentelėje. Lietuvos dviračių sporto federacijai tuo metu vadovavo šviesūs žmonės Gediminas Gruodis (LDSF prezidentas) ir garsus praeityje dviratininkas Valentinas Rutkauskas (generalinis sekretorius), su kuriuo buvo tekę treniruotis vienoje „Nemuno“ draugijos sporto stovykloje. Kai apsilankiau Lietuvos dviračių sporto federacijoje su idėja apie Lietuvos dviračių sporto istoriją, iš poros žodžių buvau suprastas ir netrukus supažindintas su Maryte Marcinkevičiūte, kuri turėjo tokių pat sentimentų dviračių sportui ir jau buvo surinkusi medžiagą būsimai knygai. Nesu tikras, bet atrodo, kad iš energingo ir optimistiško Valentino Rutkausko lūpų jau buvau girdėjęs dviračių sportą gražiai charakterizuojančią sparnuotą frazę – „mes ne pėsti, mes – važiuoti!“ Tokiu pavadinimu ir pasirodė antroji „Homo liber“ knyga, kurią leisti buvo didelis džiaugsmas. Garsūs sportininkai – Sovietų sąjungos kroso čempionai Antanas Berankis, Pranas Knieža, Romas Rudys, Antanas Rutkauskas, nepakartojami plentų vilkai, populiarių daugiadienių lenktynių „Aplink Lietuvą“, tarptautinių „Draugystės“ lenktynių Lietuvos ir Lenkijos keliais, Baltijos lenktynių maršrutu Vilnius–Ryga–Talinas lyderiai ir nugalėtojai Kazys Paršaitis, Timofejus Zlotnikovas, Bronius Krulikauskas, Juozas Grabauskas, broliai Valentinas ir Antanas Rutkauskai, Vytautas Galinauskas, Jonas Romanovas, olimpiniai čempionai Gintautas Umaras, Artūras Kasputis, olimpinės prizininkės Laima Zilporytė, Diana Žiliūtė, pasaulio čempionės Laima Zilporytė, Diana Žiliūtė, Edita Pučinskaitė, Rasa Polikevičiūtė, Gintautas Umaras, Europos čempionai – Rasa Mažeikytė, Diana Žiliūtė, Linas Balčiūnas, prestižinių daugiadienių moterų dviračių lenktynių Grande Boucle Féminine Internationale laimėtojos Edita Pučinskaitė ir Diana Žiliūtė, vyrų Tour de France trečiosios vietos laimėtojas Raimondas Rumšas ir daugybė kitų legendomis apipintų dviratininkų buvo to meto dviračių sporto žvaigždės. Pergalingi jų finišai tarsi atgijo knygos puslapiuose. Bendraudamas supratau, kad panašius jausmus išgyveno ir šios knygos autorė Marytė Marcinkevičiūtė.
Esu dėkingas šiai nuostabiai sportą įsimylėjusiai žurnalistei už malonų bendradarbiavimą leidžiant kitas vienuolika knygų sporto tematika, tarp kurių – monografijos apie tokias iškilias asmenybes kaip Valdas Adamkus, Vytautas Nėnius, Pranciškus Eigminas, apybraižos apie Panevėžio, Alytaus, Ignalinos sportą, Lietuvos tinklinio, turizmo, irklavimo, vandensvydžio, sambo, dviračių sporto šakų istorijos. Rašyti apie tai, ko neišgyvenai, savo kailiu nepatyrei, galima, bet, kai sūriu prakaitu esi palaistęs būsimų rašinių puslapius, tai yra visai kas kita. Marytė Marcinkevičiūtė jaunystėje ne kartą patyrė sporto varžybų adrenaliną ir pergalės skonį. Rašydama apie sporto legendas, pati pamažu tapo legenda – viena geriausių Lietuvos sporto metraštininkių.

Vilius Gužauskis
Leidykla „Homo liber“

„Žurnalistas yra žmogus, o žmogus privalo būti geras. Mylėkite savo darbą ir būsite gerais žurnalistais. Mylėkite sporto...

20/02/2024

Karolina Ringys intriguoja savo romano skaitytoją:
https://www.delfi.lt/uzsakomasis-turinys/moterys/romano-ribinis-laikas-autore-karolina-ringys-kalbina-knygu-apzvalgininke-rytojuilt-95886227?fbclid=IwAR0KAMtuKdt-XiRmfreNlIadDJ_KaKrYnOLBR89SfyB4UtUmr67YUHdPQpE

Karolina, „Ribinis laikas“ – tavo debiutinis romanas, kuris jau spėjo pelnyti skaičiusiųjų simpatijas. Gal gali atskleisti savo mūzą? Kas tave įkvėpė? O galbūt tu pati turi kokių nors sąsajų su Labanoro gira bei mistiškumu?

20/02/2024

Su kokiomis naujienomis į 2024 m. Vilniaus knygų mugę atvyksta leidykla „Homo liber“?

19/02/2024

15/01/2024

Jūra Smiltė. „Gitė ir saldusis dantukas“ iš knygos „Brigitos Begemotaitės ir jos draugų nuotykiai“. ... 2023.05.16 20:05

15/12/2023

📕Jau nesyk prieš Kalėdas kvietėme skaitytojus dalyvauti reiškinyje, kurį islandai vadina Jólabókaflóðið! Šis žodis reiškia knygų potvynį, ištinkantį prieš Kalėdas. Leidėjai gruodį stengiasi pristatyti svarbiausias savo naujienas, o skaitytojai knygas perka ir dovanoja jas savo artimiausiems. Graži ir ilgalaikė tradicija Islandijoje – švenčių proga dovanoti knygas savo artimiesiems, draugams.
Mūsų leidėjai (Alma littera / Aukso žuvys / Baltos Lankos / Bazilisko ambasada / Leidykla Flintas / Leidykla "Gelmės" / Homo Liber / Hubris / Kitos knygos / Leidykla LAPAS / Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos tyrimo centras / Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla / Nieko Rimto / Phi knygos / Asociacija Slinktys / Leidykla „Terra Publica“ / Leidykla „Tyto alba“ / Leidykla VAGA / Vilniaus dailės akademijos leidykla / Vilniaus grafikos meno centras siūlo naujų knygų įvairiausiam skoniui, kviečiame pasidairyti ir atrasti puikią dovaną savajam Jólabókaflóðið!
https://lla.lt/lt/naujienos/460-knygu-potvynis

30/11/2023

Su naujausiomis knygomis į Žemaitiją.

14/08/2023

Video preliudija į Karolinos Ringys romaną „Ribinis laikas":

https://www.facebook.com/100095550121046/videos/6774025745975456

Romanas įtrauks, nepaliks abejingų jau nuo pirmųjų eilučių.
Romanas įtrauks, nepaliks abejingų jau nuo pirmųjų eilučių. Skaitytojas pasijus jo dalimi. Tai istorija apie pasirinkimus, meilę bei tikėjimą. Kūrinys persmelktas dramos, kupinas mistikos bei aistros. ,,Ribinis laikas" tai knyga, kuri nepaleis net užvertus paskutinius jos perskaitytus puslapius.

Ištrauka iš romano:

Ribinio laiko metas. Laikas, kai nei diena, nei naktis. Prieblanda. Sutemos brenda laukais ir pasklinda girioje. Galiausiai Arija priėjo savo numylėtąją kalvą miško laukymėje. Čia jos laukė. Jis stovėjo kalvos viršūnėje, tiesus, įsitempęs, bet kartu ir atsipalaidavęs, spinduliuojantis ta klampia ir įtraukiančia, mistiška ir tamsia energija. Juodasis raitelis. Jo akys degė saulėlydžiu žaižaruojančiomis ugnies liepsnomis, kai jis, lyg mėgaudamasis ilgai laukta akimirka, žvilgsniu perskrodė Ariją. Tada ironiškai jai šyptelėjęs, nusisuko ir įsižiūrėjo į Vakarus, kur leidosi raudona saulė.

09/08/2023

https://www.homoliber.lt/leidiniai-naujausi-knyga_502
Rasos Lapės (tikr. Rasa Kačiulienė) istorinis romanas „Cartier žvaigždės kelionė“ – tai vienos lietuviškos šeimos įsipareigojimo grąžinti tobulą juvelyrinį dirbinį – Cartier žiedą – tikrojo jo savininko palikuoniams istorija. Šis įsipareigojimas dėl įvairių istorinių aplinkybių užtrunka nuo devynioliktojo amžiaus pirmosios pusės iki dabartinių laikų. Pasakojimas prasideda nuo tada, kai Rusijos caras pirmą kartą, išbandydamas tuo metu ką tik pastatytą traktą į Varšuvą, pakeliui užsuko į Uteną. Kartu su pirmaisiais knygos herojais, gyvenusiais dar caro valdomoje Lietuvoje, skaitytojui teks keliauti į Sankt Peterburgą, iš ten vėl atgal į karų, pergalių ir pralaimėjimų kamuojamą Kauną, vėliau į Paryžių... Kaune knygos herojai praleidžia daugiausiai laiko, čia prabėga ir pirmas pasaulinis karas, ir nepriklausomybės džiaugsmai, ir antrasis pasaulinis karas, ir sovietų okupacija. Autorei teko pasitelkti daug istorinių žinių, kad suvaldytų kūrybinę fantaziją, ir neišklystų iš to meto aplinkybių, kurios kaitaliojo knygos herojų likimus.

25/07/2023

🦉RŪTA BAUBLYTĖ - KAUFMANN "PRASILENKUSIOS"🦉
Jei nors kartelį pavydėjote draugams senelių pasakojimų - kuo gyventa, kokie dėsniai egzistavo, mąstymas, pasirinkimai ar šiaip kasdienybė, tai ši knyga turėtų Jums patikti. Ne ne, tai toli gražu ne senolių atsiminimų knyga ar istorinis mokslinis veikalas apie praeitį. Tiesiog, pats pasakojimas ir mintis pasirodė tam artima. O dar ir lietuviška. 😊 Dviejų moterų gyvenimai - vienos šiandieninis, kitos gyventas anksčiau, jų likimų susipynimai, o gal tikrai, prasilenkimai? Jei kada teko malonė išgirsti senyvų žmonių pasakojimus, tai tikrai pastebėjote, kad per smulkmes ir detales istorija gali taip išaugti iki kažko tęstinio, kad kartais, rodosi, ta praeities senovės ranka ima bei paglosto tave patį. Kūrinys apie gana eilinę šokėją, nors gal net labiau apie tą iš kažkur ateinantį jausmą, kad kartais patys nežinodami KODĖL padarome taip, kaip darome, kodėl mylime tai, ką mylime, einame ten, kur nueiname. Regis, mes visi vienodi su kostiumais, bet tokie skirtingi iš vidaus, net turėdami tas pačias svajones. Pasakojimas vos apie dvi moteris, bet, pasirodo, jų užtenka norint įtaigiai nupiešti ore sklandantį pašaukimą, tokį lengvą kaip pienės pūkas, kurį gali vos atodūsiu nupūsti. Ir vis tik, pasidaro aišku, kad net sugavus svajonės idėją, varpu suskambėtume tik tada, jei nepabūgtume daužytis į savo asmenybės kraštutinumų ribas. Čia galime rasti užuominų į tas ribas, kas nutinka jei jų atsisakome, nueiname ne širdies tiestu keliu, kokį galimą kelią mums greitai perdėlios likimas, bet vis tik - kur nutūps tas mūsų nupūstas pūkelis. Juk pakilęs jis vis tiek kažkur nusėsti turi. Ir sudygti. Gyvenimo dėsniai. Kai patys nespėjame pamatyti savo veiksmų atoveiksmių, tai tik knygos (ar senolių pasakojimai) mums gali nubrėžti šiokius tokius galimybių eskizus. Rekomenduočiau tiems, kurie įsivaizduoja, kad jų svajonės tėra tik jų svajonės, tik negali suprast iš kokio dangaus nukritę. Tiems, kurie nesijaučia nors dulkele priklausantys praeičiai ir į viską žvelgia nauju, pirmumą sau suteikiančiu žvilgsniu. Linkiu visiems įsivertinti, kiek mes norim nenorim, bet esam įsikibę savo kraujo linijos it balerinos skersinio. Ar kiek po gyvenimo mankštos nutolome nuo tos atramos. Į mane griežtai nusitaikė noras pakelti senus albumus, gali būti, kad ir pas Jus jis atklys. Minusas mano akimis - neišversti sakiniai, mintys, žodžiai iš anglų kalbos. Taip, tai šių dienų kalba, kurią moka beveik visi, bet ties tuo "beveik" ir norėčiau apsistoti. Tai tikrai sunaikina ne vieną, kad ir foninę dėlionės detalę vyresnės kartos atstovams, neleidžia prisiliesti kūriniui visa širdimi, kaip ir jaunosios kartos atstovams neleistų rusų kalbos įterpiniai, kad nors ir kaip autentiškai įsikomponavę ar neturintys vertinio. Juk tikrai nesunku žvaigždute pažymėti ir išversti bent "apgraibom", kad eilinis skaitytojas nesijaustų nevisavertis, o galėtų savyje atrasti tą reikiamą vertimą nurodytam variantui. Dėl to kūrinį siūlyčiau modernesniam skaitytojui, tad nors ir mintis patiko, mamai šįkart knygos nevešiu 😊

07/02/2023

Leidykla "Homo liber" Vilniaus knygų mugėje pristatys dvi iliustruotas knygas vaikams ir jų tėveliams.

22/12/2022

21/11/2022

Nekantriai laukiame Jūros Smiltės knygos vaikams „Brigitos Begemotaitės ir jos draugų nuotykiai“. Plačiau: https://www.homoliber.lt/leidiniai-rengiami_spaudai-knyga_489

12/11/2022

Rašytoja ir knygų iliustruotoja Kotryna Zylė baigė grafinio dizaino studijas Vilniaus dailės akademijoje, bet jos kūrybo...

13/06/2022

Smalsi varnelė :)

02/06/2022

Birželio 2 d. į M. K. Čiurlionio namus neįprastai gausiai susirinko į 4-tos Giedriaus Mickūno eilėraščių knygos „Pakėliau balsą“ pristatymo vakarą. Vakaro moderatorius M. K. Čiurlionio namų vadovas, pianistas Rokas Zubovas formulavo autoriui vienas už kitą įdomesnius ir autorių vis labiau provokuojančius klausimus. Po vakaro autorius Giedrius Mickūnas buvo apgaubtas gerbėjų, o leidėjui irgi teko garbės – „sveikinam, išleidot originalią, gilių prasmių knygą“. Leidėjas citavo Giedriaus eilėraštį „Toks ilgas vakaras“, sakydamas, kad tai jį labiausiai sujaudinęs tekstas taip vadinamos "kovidinės" poezijos tematika:

Toks ilgas vakaras už lango kovo trečią
pavienės žvaigždės erdvę nušviečia ir plečia

taip netikėtai sujuoduoja kelios naujos skylės
mėnulis vienoje iš jų perpus suskilęs

ir gaila žemėje kadais taupyto laiko
raudonos linijos mirties mane sulaiko

o laikrodėliai lipti sienom nenustoja
šuva vis graužia dailią pianino koją

ir telefono nekelia draugai pabūgę
pasaulio daros gaila krečiamo šio drugio

nuo sergančiųjų šauksmo leisk atsikvošėti
išlaisvintos šalies įkalintas pilieti

27/05/2022

Susiformavę sau aiškų nedviprasmišką požiūrį į sovietinius laikus, turime atsakingai rūpintis viskuo, ką tais laikais vertingo sukūrė talentingiausi mūsų žmonės, dažnai rizikavę sakydami tiesą, o kartais pašnibždėdami ją tik patiems artimiausiems. Ačiū Irenai Litvinaitei-Avyžienei savo reminiscencijų knygoje „Viskas bus gerai“ išsaugojusiai svarbius liudijimus ir dar labiau paryškinusiai mūsų žymaus rašytojo svarbiausias tiesas.
Didelis ačiū Joniškio Jono Avyžiaus vardo bibliotekai, jos nuostabiems darbuotojams už nuoširdų kraštiečio kūrybos puoselėjimą, už gražiai paminėtą rašytojo 100-mečio jubiliejų.

Svarbiausias šventės akcentas buvo Irenos Avyžienės prisiminimų knyga „Viskas bus gerai“. Žurnalistės, Jono Avyžiaus gyvenimo draugės atsiminimų knygą pristatė „Homo liber“ leidyklos direktorius, redaktorius Vilius Gužauskis. Jis kalbėjo, kad „autorė Irena Litvinaitė-Avyži...

27/05/2022

Vakar (2022 05 26) Puziniškio muziejuje (Puziniškio kaime, Smilgių seniūnijoje), įvyko Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinės premijos įteikimo šventė.
Šiemet premija skirta novelistui Danieliui Mušinskui už 2021 m. išleistą knygą „Vainiko pynimas“. Kandidatūrą premijai gauti pateikė Lietuvos rašytojų sąjunga. Novelių rinkinį 2021 m. išleido leidykla „Homo liber“.

19/05/2022

Sveikiname rašytoją Danielių Mušinską su garbingu įvertinimu – G. Petkevičaitės-Bitės literatūrine premija. Garbės vainikas Autoriui, o jo lapeliai puošia ir leidyklą, tad ačiū už buvimą kartu.

18/05/2022

Leidykla „Homo liber“ ir Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka paminėjo rašytojo Jono Avyžiaus 100-jų gimimo metų jubiliejų su Irenos Litvinaitės-Avyžienės knyga optimistišku pavadinimu „Viskas bus gerai“. Dalinamės bibliotekos fotografo nuotraukomis iš jubiliejinio vakaro.

13/05/2022

11/05/2022

„J. Avyžiaus raštų sodri, raiški, gyva kalba yra didžiulis turtas mūsų kalbos lobynui. [...] Visas lietuvių kalbos grožis taip, rodos, be pastangų išsiliejęs rašytojo kūriniuose (...), kurie ir po dešimtmečių skaitomi kaip dabar parašyti.“ Didžiojo LKŽ vyriausiasis redaktorius habil. dr. Vytautas Vitkauskas.

Mieli Jono Avyžiaus kūrybos gerbėjai, maloniai kviečiame į rašytojo 100-mečiui skirtą vakarą Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Nacionalinė kultūros įstaiga, kaupianti, organizuojanti ir sauganti rašytinį Lietuvos kultūros paveldą, formuojanti Lietuvos mokslui, švietimui, kultūrai ir ūkiui aktualių Lietuvos ir užsienio dokumentų fondą bei teikianti bibliotekinio informacinio aprūpinimo paslaugas visuomenei.

10/05/2022

Viktorija Valinčiūtė apie Vytauto Martinkaus knygą „Vidaujos link“ rašo: „Pavadinime aptinkame judėjimo kryptį – Vidaujos upelį, o paantraštėje būdą – mintis, pokalbius. Kelionės intriguoja. Ypač kai besikeičiantys vaizdai matomi kito akimis, o judėjimo kryptis parenkama.“ Knygą dar galima įsigyti: www.homoliber.lt

,,Eiti – tai mano namai. Jie tikresni už namus, turinčius pamatus, stogą ir sienas. (...) Eiti ir eiti. Eiti be galo. Į šiuos tavo namus niekas nepasikėsins, sugriauti, nė sudeginti negali“ (Valdas Papievis, ,,Eiti“, 2010, p. 57). Jei tęstume šią V. Papievio mintį, būtų galima pri...

10/05/2022

Pagerbkime „Sodybų tuštėjimo meto" ir kitų lietuviškų romanų meisterį Joną Avyžių.

25/03/2022

Lietuvos leidėjų asociacija apie „Homo liber“.
Už pokalbį ačiū Indrei Valantinaitei.
Olgos Posaškovos nuotraukos.

📖Leidyklos Homo Liber vadovas ir įkūrėjas, literatūros tyrinėtojas ir kritikas Vilius Gužauskis juokauja, kad greičiausiai yra vienas vyriausių leidybos verslo senbuvių Lietuvoje, turintis keturiasdešimties metų patirtį šioje srityje.
Vos baigęs aspirantūrą ir apgynęs filologijos mokslų daktaro disertaciją, jis dirbo Lietuvių kalbos institute, „Vagos“, „Baltų lankų“ leidyklose. Ilgainiui pastebėjo, kad pats moka viską, ko reikėtų norint nepriklausomam nuo nieko leisti knygas. Šios mintys sutapo su noru nuveikti ką nors esminga. Ir štai 1997 m. buvo įkurta „Homo liber“.

Apie leidyklos įkūrimą ir jos pavadinimą, reiškiantį „laisvas žmogus“, pirmąją išleistą knygą, apie laisvės sąvoką, skaitykite čia🔻
https://lla.lt/lt/leidyklu-istorijos/leidykla-homo-liber/item/188-homo-liber-nesame-komercine-leidykla

24/03/2022

Naujoje prozininko Danieliaus Mušinsko knygoje „Vainiko pynimas“ skaitytojas ras originalių ir patrauklių, savito žemaitiško humoro ir išminties kupinų istorijų.
Apie knygą literatūrologė Jūratė Sprindytė žurnale „Metai“ rašo:
„Mano kartai „Vainiko pynimas“ – sunki knyga, nes joje nuolat klausiama, kas užgyventa, ką po savęs paliksime. Kai kartos jausmas yra stipriai, net skausmingai įsišaknijęs, lengva tapatintis ir su tekstų turiniu, ir su raiška (kokiais 1972 metais ir aš pati troškau taip aistringai žįsti literatūros spenį). Simptomiškai simbolinis ir šios knygos pavadinimas, juk vainikas pinamas ir šventiškas, ir gedulingas.“
Daugiau skaitykite čia:
https://www.zurnalasmetai.lt/?p=17093