„Ekonomikos ir politikos žurnalas Valstybė“, Vilnius (2025)

11/12/2024

Sveiku protu suvokti, kaip įmanoma, kad į ministrus būtų siūlomas žmogus, kuris buvo įtariamas sudavęs moteriai, su kuria gyveno, septynis smūgius į galvą bei dar devynis į kitas kūno vietas, išmušęs dantis ir net ją nušovęs, manau, yra neįmanoma.

Net ir po „raminančių“ žiniasklaidos pranešimų, kad tyrimą atlikusi teisėtvarka nustatė, jog moteris pati nusišovė su mažojo kalibro graižtviniu šautuvu. Tai ir šiandien bent jau man sunku įsivaizduoti nutikus realybėje, nors, žinoma, lengviau nei įsivaizduoti, kad Lietuvos teisėtvarka būtų nustačiusi, jog moteris galėjo nusišauti su patranka.

Vis dėlto sunkiausia įsivaizduoti, kaip buvo galima į ministrus siūlyti Tomą Kovėrą, kuriam atsakomybės už smurtą prieš moterį, kuri, kaip teigiama, vėliau nusišovė, pavyko išvengti dėl senaties. Tai turi pagrindo šokiruoti ir paraginti kolegas Lietuvos žiniasklaidoje nebijoti paskelbti, kokia teisėtvarka ir kokie teisėjai padovanojo Lietuvai šį teisingumo ar greičiau jo neįgalumo pavyzdį?

Kaip tai įmanoma? Kodėl siūlomi tokie kandidatai į ministrus? Vis dėlto dar svarbiau, kodėl atsakymas į šiuos klausimus gali būti akivaizdus, tačiau yra nutylimas. Neteigsiu, kad tikrai žinau tikslų atsakymą, tačiau neabejoju, kad toks veikimas gali būti naudingas toms jėgoms, kurios suinteresuotos sąmoningai kelti įtampą visuomenėje, skatinti pyktį ir susipriešinimą tiek tarp visuomenės narių, tiek tarp visuomenės ir valstybės.

Taip ne tik nukreipiamas dėmesys nuo svarbiausių darbų, kuriuos turime padaryti, bet ir formuojama aplinka, kurioje bent kiek rimtesnių sprendimų realizavimas valstybėje tampa itin komplikuotas. Taigi, sąmoningai konstruojamose įtampose paskandinami tie tikslai, kurių siekis leistų stiprinti valstybę ir apginti ją nuo ekonominių bei socialinių smūgių. Antraip mūsų valstybė tuos smūgius rizikuotų patirti kaip tos moterys, kurios Lietuvoje nėra įtakingos, turtingos ir galingos, todėl gali būti niekinamos, mušamos, gali tapti jomis pasinaudoti norinčių smurtautojų bei tuos smurtautojus ginančios aplinkos aukomis, nes jų patiriami smūgiai ir net gyvybė nelabai kam rūpi.

Kaip, deja, dažnu atveju nerūpi ir valstybė, kurioje visi patogiai skęsta dirbtinai keliamose įtampose, o valstybė gauna smūgi po smūgio. Tai akivaizdu, jei sugebi bent trumpam pakilti virš informacinio triukšmo ir savo asmeninių interesų ar tuštybės ir pamatyti, kad bent kiek aiškesnės ekonominės vizijos, dėl kurios būtume sutarę ir kuri leistų tikėtis spartesnio ekonomikos ir žmonių gerovės augimo bei tvaraus ir augančio gynybos finansavimo, mes neturime.

Nepaisant Rusijos karo Ukrainoje, bent kiek rimtesnio visuotinės gynybos modelio nerealizavome ir bent kiek aiškesnės vizijos, kaip ketiname tai daryti, nėra. Mokesčių reforma, kuri leistų priartinti Lietuvą prie Skandinavijos valstybių gerovės modelio ir padėtų užtikrinti tvarų gynybos finansavimą bei vienytų visuomenę, yra numarinta. Didmiesčių ekonominės plėtros vizija, nors didmiesčių ir ypač sostinės potencialas stiprinti valstybės ekonomiką ir didinti žmonių gerovę yra milžiniškas, skęsta migloje panašiai kaip Lietuvos sostinė Vilnius – spūstyse. Net energetikoje, kurią vertiname kaip išgyvenančią spartų proveržį, akivaizdžiai matyti pastangos sabotuoti pažangą, kuri ir taip nėra pati didžiausia, tiksliau – yra nepakankama.

Gerbiamieji, juk visa tai ir yra tie smūgiai mūsų valstybei, kurie ją silpnina ir informaciniame triukšme paskandinus aiškias vizijas leidžia laimėti tiems, kurie nori valstybe pasinaudoti.

Puikiausiai suprantu, kad turėčiau detalizuoti savo teiginius, bet tuo pat metu neabejoju, kad ir Jūs sutiksite, jog kuo geriau juos detalizuosiu ir pagrįsiu, tuo mažiau Lietuvos žmonių perskaitys šį tekstą iki galo, nes visi pripratę skaityti tik trumpus tekstus, dirginančius jų emocijas, leidžiančius piktintis arba pasijuokti, bet ne tekstus, skatinančius mąstyti ir tuo labiau skirti jėgų vienytis. Tad pateiksiu vieną pavyzdį, kuris, manau, demonstruoja, kaip mes leidžiame smūgiuoti savo valstybei. Kalbu apie tai, kad lapkričio 20 d. mūsų organizuotame Vilnius GreenTech Forum gal penkiose sesijose sąmoningai skatinome diskutuoti apie energetikos plėtros potencialą ir naudą mūsų valstybei bei žmonių gerovei. Forume nuolat skambėjo įžvalgos apie tai, kad jei mums pavyks sukurti energetikos ekosistemą, kurioje bus generuojamas elektros energijos perteklius, o rinkoje formuosis mažesnės kainos nei šalyse kaimynėse, tai sudarys sąlygas Lietuvoje kurtis energijai imliems verslams, duomenų centrams ir pramonei.

Taigi bus sukurta dešimtys tūkstančių gerai mokamų darbo vietų ne tik energetikoje, bet ir nuo jos funkcionavimo kokybės priklausančiuose verslo bei pramonės sektoriuose. Nors apie tai buvo kalbama itin aiškiai, be to, ir nemokamai transliuojamose sesijose (tuo galite įsitikinti peržvelgę vieną iš jų, kurioje dalyvavo žinomiausi Lietuvos ekonomistai bei ekspertai ir kurią aš asmeniškai moderavau https://youtu.be/BCxJ1qgd6f4), Lietuvos žiniasklaida ir socialiniai tinklai, mus supantis informacinis laukas šioms mus vienyti turinčioms įžvalgoms iš esmės liko kurčias.

Kodėl?

Tikriausiai todėl, kad šviesti ir vienyti yra daug sunkiau nei skelbti tai, kas generuoja didesnį skaitomumą, net jei tai ir trolių brudas ar straipsniai apie tikrą arba žiniasklaidos dirbtinai iškeliamą elitą. Tad tos jėgos, kurios nori užtrolinti pažangą ir neleisti mums susitarti dėl sprendimų, būtinų stipriai valstybei, dirba nuolat, o kovojančiųjų su jomis ir bandančiųjų jas įveikti yra žymiai mažiau nei tų, kurie trolinimą išnaudoja kaip reitingus didinančią priemonę

Kokį smūgį leidžiame suduoti mūsų valstybei, nes nerealizavome aiškių vizijų, atsakyti labai sunku, tačiau neabejoju, kad kalbame apie milijardus. Negana to, kai neseniai nuskambėjo skandalas dėl biurokratijos, su kuria susidūrė viena pažangiausių Lietuvoje bendrovių „Teltonika“, ar tai turėjo mus nustebinti? Juk jei nėra aiškių ekonominių nacionalinius Lietuvos interesus reprezentuojančių vizijų, jei jos skandinamos informaciniame triukšme ir niekas jų negina, tada visai logiška, kad įtaką perima tie politikai ir tie biurokratai, kuriems tokių vizijų ir nereikia, nes jie turi savo vizijas, tik šios dažnai labai skiriasi, nes yra gerokai artimesnės kapitalui, o ne valstybei.

Tad svarbiausias klausimas pasitinkant 2025-uosius, kai turėtume daryti viską, kad stiprėtų mūsų valstybė, augtų ekonomikos potencialas, piliečių gerovė ir gynybos finansavimas, yra šis: ar mes tarsimės dėl vizijų? Ar mums tai rūpės? Ar rasime jėgų pakilti virš asmeninių interesų ir pasirūpinti bendrais, susijusiais tiek su valstybės, tiek su moterų gynyba nuo tų, kurie prieš jas smurtauja, jomis naudojasi ir jas žudo?

Manau, kad turime, tiksliau – privalome, todėl metiniame žurnalo „Valstybė“ numeryje pasistengsiu, kiek turėsiu jėgų, kuo tiksliau identifikuoti tas Lietuvos ekonomikos ir valstybės stiprinimo kryptis bei principus, kuriuos privalome puoselėti ir ginti. Atiduosime visas likusias jėgas, kad suvienytume bent kiek patriotiškesnį Lietuvos politikos, verslo ir visuomenės elitą 𝟐𝟎𝟐𝟓 𝐦. 𝐤𝐨𝐯𝐨 𝟏𝟗 𝐝. 𝐯𝐲𝐤𝐬𝐢𝐚𝐧𝐜̌𝐢𝐚𝐦𝐞 „𝐋𝐢𝐞𝐭𝐮𝐯𝐨𝐬 𝐃𝐚𝐯𝐨𝐬𝐨“ 𝐟𝐨𝐫𝐮𝐦𝐞, kuriame stengsimės, kad svarbiausių tikslų viešinimas ir telkimas jų siekti virstų tokia galia, kurios negalėtų užgožti sąmoningai sėjantieji pyktį, priešpriešą ir pučiantieji informacinę miglą.

Šių tikslų siekdami atiduosime paskutines jėgas, net ir matydami, kaip sunku priešintis destrukcinėms jėgoms ar įkvėpti politikos bei verslo elitą ne veikti patogiai ir savo naudai, o siekti didžiausios naudos valstybei.

Kodėl? Nes dabartinis Rusijos karas Ukrainoje, nors, tikėtina, rims, jau prasideda pasiruošimas naujam. Kuo daugiau smūgių leisime suduoti mūsų valstybės ekonomikai, kuo daugiau valstybei naudingų vizijų leisime pakeisti privačiomis, tuo didesnė bus tikimybė, kad mūsų valstybės lauks mirtis. O tada istorikai, kaip kandidato į ministrus atveju – teisėtvarkos pareigūnai, galės labai ilgai aiškintis, ar valstybė pati nusišovė, nes buvo per silpna, ar ją nušovė, nes niekas jos negynė.

Noriu tikėtis, kad 2025-ieji taps vienijimosi metais, kad sutarsime ir įgyvendinsime vizijas, kurios padės stiprinti Lietuvos ekonomiką, skatinti technologinę pažangą, didinti socialinį teisingumą ir vienybę bei stiprinti gynybą. Ar šio tikslo pasieksime, priklausys nuo kiekvieno iš mūsų: ar tenkinsimės skęsdami informaciniame triukšme ir rūpinsimės sau naudingomis ir patogiomis vizijomis, ar vis dėlto rasime jėgų ginti tas, kurios naudingiausios mūsų valstybei?

To visiems ir linkiu artėjančiais 2025 metais!

Eduardas Eigirdas
Žurnalo „Valstybė“ įkūrėjas ir vyr. redaktorius
„Lietuvos Davoso“ forumo iniciatorius

20/11/2024

Akivaizdu, kad Donaldo Trumpo pasaulis bus kitoks. Jis pakeis ne tik JAV, bet ir daugelio valstybių, per kurias nusiris JAV pokyčių banga, politiką. Taip pat ir Lietuvos, šiuo metu išgyvenančios vieną svarbiausių laikotarpių nepriklausomybės istorijoje, kai nepaisant tvyrančios priešpriešos reikia rasti jėgų vienytis ir priimti sprendimus, stiprinsiančius mūsų ekonomiką, didinsiančius Lietuvos verslo ir gynybinį potencialą, vienysiančius visuomenę siekti pažangos, kuri kartais nėra itin lengva, bet vienintelė gali užtikrinti ilgalaikę gerovę ir saugią ateitį.

Bet ar mes sieksime šio tikslo? Ar tai įmanoma, matant, kad rinkimai baigėsi, o priešprieša, kurioje skęsta nacionaliniai interesai, išlieka? Štai žiniasklaida Rusijai naudingas įtaigas skleidusį dizainerį šlovina šimtą kartų dažniau, nei rūpinasi visuomenę šviesti ir vienyti pažangai. Socialiniai tinklai skęsta saviraiškoje, kurios prigimtis – pataikauti savo burbului, generuoti patiktukus ir būti reikšmingiems, bet ne vienyti, šviesti, ginti Lietuvą nuo vertybinio ir informacinio užsitrolinimo. Nematyti nė mažiausių pastangų siekti, kad dabartinis laikotarpis į Lietuvos istoriją įeitų kaip kūrybos, pažangos, valstybės stiprinimo, o ne būtų vadinamas prarastu, paskendusiu intrigose, tuštybėje, vertybinėje asmeninių interesų ir asmeninės gerovės pelkėje.

Negalime leisti, kad taip atsitiktų, nes, kad ir kaip kritiškai vertintume ilgalaikę D. Trumpo politikos įtaką (apie tai išsamiai rašysime naujajame žurnalo „Valstybė“ numeryje), privalome matyti ir teigiamą, nors ir paremtą cinizmu, tačiau galinčią padėti bent laikinai sustabdyti kol kas patinėje situacijoje dėl Vakarų ir demokratinių jėgų bailumo atsidūrusį karą Ukrainoje. Jo, kaip ir Lietuvos saugumo, ateitis daugiausia priklausys ne tik nuo to, kokia bus D. Trumpo politika, nes ji yra gana aiški, bet ir nuo to, kokia bus ir kitų demokratijų, tarp jų – ir Lietuvos, politika. Kokią lyderystę demonstruos prezidentas Gitanas Nausėda ir naujasis ministras pirmininkas Gintaras Paluckas bei jo vadovaujama Vyriausybė? Ar toliau bus riedama ant buvusiųjų valdžioje kaltinimų bėgių, ar vis dėlto bus ryžtasi pasirinkti lyderystės siekiant pažangos kelią, kuriuo žengdamas G. Paluckas galėtų bandyti ne tik suvaldyti daliai visuomenės rimtų vertybinių klausimų keliančią daugumą, bet ir siekti sustiprinti valstybę?

Sakote, kad su tokia dauguma tai neįmanoma? Gali būti, tačiau ar mes – tie, kurie save laikome patriotais, neturėtume jausti bent kažkiek atsakomybės už tai, kad informacinė ir vertybinė aplinka būtų bent kiek palankesnė ne naujų bebrų, o naujų valstybę stiprinančių lyderių iškilimui?

Į šį klausimą galime atsakyti tik visi kartu. Naujajame žurnalo „Valstybė“ numeryje stengsimės įvardyti svarbiausius globalius pokyčius, veiksiančius mūsų valstybę. Taip pat sieksime identifikuoti tai, kokia politika, kuriose srityse realizuojamas proveržis gali turėti didžiausią teigiamą įtaką mūsų šaliai, kaip ir tai, kokios lyderystės šiandien turėtume tikėtis iš žmonių, vadovaujančių mūsų valstybei. Stengsimės paskatinti tokios lyderystės iškilimą. Tačiau tai įmanoma tik tuo atveju, jei bent kiek didesnei daliai Lietuvos verslo ir žiniasklaidos lyderių, profesionalų ir socialinių tinklų kūrėjų tai rūpės. Jei bent kiek didesnė dalis jų suvoks, kad priešprieša demokratijoje yra neišvengiama, tačiau net ir tamsiausioje priešpriešoje visada būtina ieškoti jėgų identifikuoti tuos sprendimus, be kurių mūsų valstybės ateitis gali būti laikina, ir stengtis susivienyti, kad tie sprendimai būtų priimti.

Gerbiamieji, raginu apie tai labai rimtai susimąstyti artėjant 2025-iesiems: apsispręsti kas esame – tik priešpriešos ar ir vienijimo pažangai lyderiai, kurių Lietuvai artimiausiais metais, norint kurti saugią ateitį, gyvybiškai reikės. Apie tai išsamiai rašysiu metiniame žurnalo „Valstybė“ numeryje.

Tikiu, kad jei rasime jėgų identifikuoti svarbiausius sprendimus, kurie ilgainiui stiprins mūsų valstybę, didins Lietuvos verslo ir gynybinį potencialą, vienys mūsų šalies žmones ir didins jų gerovę ir saugumą, ir iš visų jėgų šių tikslų sieksime, jų realizavo galimybė smarkiai išaugs. Ir ką gali žinoti, gal po ketverių metų galėsime ne tik keikti valdžią, bet ir jos kadencijos pabaigoje įvertinti tą pažangą, prie kurios būsime prisidėję?

Dėkoju visiems, kurie padės vykdyti mūsų misiją vienyti pažangai, taip pat visiems autoriams, kurių įnašas padės siekti, kad metinis žurnalo „Valstybė“ numeris taptų ne šiaip svarbiausiu informaciniu įvykiu metų sandūroje, bet parama mūsų valstybės kelyje į saugią ateitį, kad tuo metu, kai į valdžią grįžta D. Trumpas ir kai keičiasi pasaulis, mes padarytume viską, kad keistųsi ir Lietuva – taptų dar stipresnė, pažangesnė, padoresnė ir šviesesnė.

Pagarbiai –

Eduardas Eigirdas
Žurnalistas, žurnalo „Valstybė“ vyr. redaktorius

P.S. prekyboje žurnalas pasirodys 2025 m. sausio viduryje.

08/11/2024

Tik todėl, kad Lietuvoje yra verslo, visuomenės ir net politikos lyderių, kuriems rūpi ne tik įtaka, ebitdos ir garbė, bet ir svarbiausių nacionalinių Lietuvos valstybės interesų gynyba, svarbiausių darbų, kurie padėtų kurti saugią ateitį Lietuvai ir jos žmonėms, identifikavimas, įmanomi tokie renginiai kaip ką tik įvykęs Vilnius GreenTech Forum. Mūsų forumo misija yra ne aptarnauti ir reklamuoti galingiausius, ne padėti valdyti visuomenę ir elitą, o vienyti pažangai, kuri kartais gali būti nepatogi, kartais – varginanti, o kartais (atsižvelgiant į jėgas, kurios priešinasi) – net pavojinga, tačiau būtina, nes vienintelė Lietuvos žmonėms gali užtikrinti stabilų gerovės augimą ir saugią ateitį.

Nuoširdžiai dėkojame Jums, nes tik Jūsų dėka šių metų lapkričio 7 dieną vykusiame Vilnius GreenTech Forum buvo iškelta daugybė tikslų, galinčių sustiprinti mūsų valstybę, didinti mūsų piliečių gerovę ir ilgainiui mažinti naftos korporacijų bei Maskvos pajamas, taigi – ir Rusijos galimybes kariauti, griauti ir žudyti.

Detalią informaciją apie svarbiausias forume skambėjusias įžvalgas pateiksime metiniame solidžiausio ekonominio ir politinio žurnalo Lietuvoje „Valstybė“ numeryje. Pasistengsime atspindėti visas svarbiausias įžvalgas, galinčias padėti kurti klestinčią, stiprią ir vieningą valstybę, kad jos pasiektų Lietuvos politikos lyderius ir šviesuomenę bei padėtų siekti būtinų tikslų.

Dar kartą dėkojame visiems mūsų partneriams, rėmėjams, dalyviams, savanoriams. Jūsų dėka tuo metu, kai Lietuva skęsta kovose dėl valdžios, galėjome vienyti pažangai ir šią misiją galime tęsti. Dėkojame Jums ir tikimės su Jumis susitikti ne tik kitų metų 𝐕𝐢𝐥𝐧𝐢𝐮𝐬 𝐆𝐫𝐞𝐞𝐧𝐓𝐞𝐜𝐡 𝐅𝐨𝐫𝐮𝐦 (𝟐𝟎𝟐𝟓-𝟏𝟏-𝟐𝟎), bet ir jau artėjantį pavasarį, 𝟐𝟎𝟐𝟓 𝐦. 𝐤𝐨𝐯𝐨 𝟐𝟎 𝐝𝐢𝐞𝐧𝐚̨, vyksiančiame „𝐋𝐢𝐞𝐭𝐮𝐯𝐨𝐬 𝐃𝐚𝐯𝐨𝐬𝐞“, kurio svarbiausios temos: technologinė pažanga, ekonomikos augimas ir gynybos stiprinimas.

Forumo akimirkos: https://www.greentechvilnius.lt/renginio-foto/

Ačiū Jums! Linkime sėkmės darbuose ir atsisveikiname iki kitų nuostabių renginių bei susitikimų!

Forumo organizatoriai

Almantas Gliožeris
Eduardas Eigirdas

Ignitis grupė
TGS BALTIC

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Susisiekimo ministerija
BOD GROUP

Enefit Lietuva
KTU Kauno technologijos universitetas/Kaunas University of Technology
Schneider Electric
European Investment Bank

Arbonics

Vilniaus vandenys
Embassy of Denmark in Lithuania
Embassy of Sweden in Vilnius/ Švedijos ambasada Vilniuje
ILTE Lietuva
Lietuvos mokslo taryba
Open Circle Capital
SME Bank
Invest Lithuania
ElintaCharge
SAP
Civinity Namai
VU Verslo mokykla / VU Business School
Vero Cafe
Language Service Magistrai
Švyturys Brewery

Fastlink
Range Rover
Inchcape Lietuva
Sixt
Piestro
lrytas.lt
Žinių radijas

03/11/2024

Gerbiamieji, gal metas pabusti? Siaubingas Rusijos karas Ukrainoje, kurį Vladimiras Putinas finansuoja naftos milijardais. Milijardinių nuostolių pridarę potvyniai Lenkijoje, Čekijoje ir Vengrijoje. Šimtus žmonių pražudę potvyniai Ispanijoje...

Deja, Lietuvoje beveik niekas nerašo apie tai, kad naftos milijardais, jei jų nesustabdysime, Rusija finansuos ne tik šį karą Ukrainoje, bet ir kitus karus, gal net invaziją į Lietuvą. Turėtume tam priešintis ir neleisti, kad tokia ateitis taptų neišvengiama.

Tačiau ką matome Lietuvoje? Neigiantieji klimato kaitą ir tikslingai kompromituojantieji žaliąją transformaciją tiesiog siaučia socialiniuose tinkluose, o tradicinė žiniasklaida ne tik apsimeta, kad to nemato, bet ir dažniausiai nukreipia visuomenės dėmesį į bulvarines istorijas, politines batalijas ir žaliąjį smegenų plovimą – tiesiog seka gražias istorijas apie verslų tvarumą ir žalumą, o ne skatina vykdyti atsakingą politiką, kuri stiprintų Lietuvą ir leistų nuosekliai siekti kuo greičiau sustabdyti V. Putiną ordą finansuojančių naftos milijardų srautą.

Tai lyg ir neturėtų stebinti, nes juk iškastinio kuro koncernai ir iš šio kuro tarpstančios valstybės valdo trilijonus, savo įtakos lauke visame pasaulyje turi milžinišką verslų, politikos, žiniasklaidos galią. Štai kodėl nebuvo lengva kautis su Rusijos koncernų „Gazprom“ ir „InterRao“ įtaka – jų galia paremta ne tik Rusijai draugiškomis jėgomis, bet ir tais Vakarais, kurie rodo draugiškumą naftai bei dujoms.

Kova buvo labai sunki, tačiau tai buvo iki dabartinio Rusijos karo Ukrainoje, o dabar viskas turėtų keistis! Deja, nesikeičia. Ir tai labai neramina, nes juk akivaizdu: jei į žaliąją ateitį žygiuosime keliu, naudingesniu Lietuvai, savo valstybei ir jos žmonėms laimėsime milijardus ir saugią ateitį, bet jei kartu su dalimi kitų demokratijų leisimės vedami naftos pinigais nuklotais aplinkkeliais, naftos korporacijos per artimiausius porą dešimtmečių uždirbs papildomus šimtus ar net tūkstančius milijardų, o Rusija galės pasiruošti naujam karui.

Taigi, per lėtai judėjome į priekį kovodami su „Gazpromu“ ir tie papildomai sumokėti milijardai šiandien griauna Ukrainos miestus bei žudo jos žmones. Jei tą pačią klaidą kartosime ir vėl – jei per lėtai, per kreivai, bailiai ir kolaboruodami kovosime su nafta, už šiuos į Rusiją pateksiančius milijardus kitą dešimtmetį gali tekti sumokėti Lietuvos miestais ir kaimais bei mūsų šalies žmonių gyvybėmis.

Neslėpsiu: kai matau šią realybę – degančią Ukrainą, klimato kaitos sukeltų audrų bangose skęstančius Europos miestus ir miestelius bei trolių įtaigose skęstančią Lietuvą, kartais imu manyti, kad šios galios įveikti neįmanoma. Tačiau ir pastangų prasmė daug didesnė, nes jei šį sykį nekovosime iš visų jėgų, grėsmė pakibs virš mūsų namų, mūsų žmonių ir mūsų valstybės.

Tad nemanau, kad galime vadovautis nomenklatūrinio patriotizmo koncepcija, esą reikia tiesiog rūpintis savimi, kur patogu, demonstruoti patriotizmą ir laukti, kol Vakarai pabus ir pradės taip, kaip reikia, o ne kaip patogu ir naudinga, ginklais bei pinigais remti Ukrainą, kad ši galėtų laimėti, o ne tik kraujuoti, kol pradės su nafta kovoti taip, kaip būtina, kad V. Putinas nebeturėtų už ką tęsti dabartinį karą Ukrainoje ir tuo labiau pradėti naują karą Ukrainoje, Baltijos valstybėse ar su kuria nors kita demokratija.

Šioje vietoje norėčiau atkreipti dėmesį visų tų, kurie Lietuvoje taip mėgsta prisidengti patriotizmu ar Ukraina, tačiau nekovojo su „Gazpromu“ ir „InterRAO“, o dabar nekovoja ir su nafta: Volodymyras Zelenskis nepavargsta reikalauti, kad Vakarai duotų daugiau ginklų, remtų stipriau, nuoširdžiau.

Gerbiamieji, taip ir mes turėtume vienytis bei labai aiškiai identifikuoti, kokia žaliosios transformacijos politika labiausiai mažintų naftos naudojimą ir didintų Lietuvos ekonominį potencialą. Šių tikslų siekti turėtume tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje, turėtume skatinti visas demokratijas šiuo keliu žengti daug ryžtingiau.

Tiesa, galima teigti, kad V. Zelenskis elgtis vertybiškai, principingai ir teisingai demokratijų reikalauja todėl, kad kiekvieną dieną šimtai Ukrainos karių ir civilių žūsta arba yra suluošinami, o ant Ukrainos miestų krenta bombos, tačiau tuo mūsų kova ir skiriasi: šiandien mes dar turime privilegiją kovoti nerizikuodami gyvybėmis, tačiau didžioji dalis renkasi nekovoti, o nemaža dalis – ir kolaboruoti.

Tad raginu vienytis, atmerkti akis, nebeapsimesti, kad nesuvokiate, jog šiandien tai yra pagrindinė kova, pagrindinis mūsų mūšis, džiaugiantis laisve ir taika, už saugią ateitį – jį pralaimėję rizikuojame prarasti tai, kas brangiausia – taiką, valstybę, savo artimuosius.

Gerbiamieji, šį ketvirtadienį vyks jau aštuonioliktasis Vilnius GreenTech Forum, kuriame visada vienijome pažangai, stiprinančiai Lietuvos valstybę ir didinančiai jos žmonių gerovę. Skiriasi tik tai, kad iš pradžių raginome kovoti su „Gazpromu“, vėliau – su „InterRAO“, na, o šiandien – su nafta, kad kuo greičiau būtų sustabdytas kuro tiekimas V. Putino karams.

Ar mums gali pavykti? Mums vieniems – tikrai ne, bet jei Jūs vienysitės ir būsite su mumis, jei rasite laiko ir jėgų siekti tikslų, leidžiančių kurti saugią ateitį mūsų valstybei jos žmonėms, mums tikrai pavyks.

🎥𝑻𝒐𝒅𝒆̇𝒍, 𝒈𝒆𝒓𝒃𝒊𝒂𝒎𝒊 𝑳𝒊𝒆𝒕𝒖𝒗𝒐𝒔 𝒛̌𝒎𝒐𝒏𝒆̇𝒔, 𝒌𝒗𝒊𝒆𝒄̌𝒊𝒖 𝑱𝒖𝒔 𝒔̌𝒊̨ 𝒌𝒆𝒕𝒗𝒊𝒓𝒕𝒂𝒅𝒊𝒆𝒏𝒊̨ 𝒑𝒆𝒓 𝒏𝒂𝒖𝒋𝒊𝒆𝒏𝒖̨ 𝒑𝒐𝒓𝒕𝒂𝒍𝒂̨ lrytas.lt 𝒊𝒓 𝒔𝒐𝒄𝒊𝒂𝒍𝒊𝒏𝒊𝒐 𝒕𝒊𝒏𝒌𝒍𝒐 „𝑭𝒂𝒄𝒆𝒃𝒐𝒐𝒌“ 𝒛̌𝒖𝒓𝒏𝒂𝒍𝒐 „𝑽𝒂𝒍𝒔𝒕𝒚𝒃𝒆̇“ 𝒑𝒂𝒔𝒌𝒚𝒓𝒐𝒋𝒆 𝒏𝒆𝒎𝒐𝒌𝒂𝒎𝒂𝒊 𝒛̌𝒊𝒖̄𝒓𝒆̇𝒕𝒊 𝒕𝒊𝒆𝒔𝒊𝒐𝒈𝒊𝒂𝒊 𝒕𝒓𝒂𝒏𝒔𝒍𝒊𝒖𝒐𝒋𝒂𝒎𝒂𝒔 𝑽𝒊𝒍𝒏𝒊𝒖𝒔 𝑮𝒓𝒆𝒆𝒏𝑻𝒆𝒄𝒉 𝑭𝒐𝒓𝒖𝒎 𝒗𝒚𝒌𝒔𝒊𝒂𝒏𝒄̌𝒊𝒐 𝑫𝒆𝒎𝒐𝒌𝒓𝒂𝒕𝒊𝒋𝒖̨ 𝒑𝒂𝒛̌𝒂𝒏𝒈𝒐𝒔 𝒇𝒐𝒓𝒖𝒎𝒐 𝒔𝒆𝒔𝒊𝒋𝒂𝒔.

Lietuvos verslo lyderius, kurie turi jėgų ir drąsos nepasiduoti oligarchų ir magnatų, taip pat ir sietinų su Rusija bei nafta, įtakai, raginame įsigyti kvietimą dalyvauti forume ir taip paremti mūsų misiją. Na, o žiniasklaidos atstovus, kurie dėl daugybės mūsų informacinę erdvę veikiančių faktorių yra priversti murkdytis ir murkdyti Lietuvos žmones priešpriešoje, bulvare bei netikrų žvaigždžių spindesyje, kviečiu nepasiduoti šioje svarbiausioje kovoje su Maskva ir padėti vienyti Lietuvos žmones pažangai, būtinai mūsų saugiai ateičiai.

Neabejoju, kad visi, kurie dalyvausite forume ar jį stebėsite, turėsite galimybę įsitikinti, kad jame tiesiame kelią, leisiantį klestėti pažangiems ir skaidriems Lietuvos verslams, didinsiantį žmonių gerovę ir kursiantį saugią jų bei mūsų valstybės ateitį. Ar šiuo keliu Lietuva žengs – spręsti Jums.

Pagarbiai –

Eduardas Eigirdas

Žurnalo „Valstybė“ įkūrėjas ir vyr. redaktorius
Vilnius GreenTech Forum ir „Lietuvos Davoso“ forumo iniciatorius
Demokratijos plėtros fondo prezidentas

18/10/2024

Informuojame, kad jau lapkričio 7 dieną sostinėje vyks svarbiausias energetikos, transporto, žaliosios verslo ir pramonės transformacijos forumas Lietuvoje 𝐕𝐢𝐥𝐧𝐢𝐮𝐬 𝐆𝐫𝐞𝐞𝐧𝐓𝐞𝐜𝐡 𝐅𝐨𝐫𝐮𝐦. Šių metų forumo svarbiausi tikslai:

❗ paskatinti Lietuvos verslo ir politikos elitą atsakingai realizuoti žaliąją ekonomikos transformaciją, siekiant didžiausios naudos Lietuvos ekonomikai, naujų darbo vietų, didesnės gerovės piliečiams ir aplinkos, palankios pažangiam verslui ir pramonei;
❗ įvertinti Lietuvos energetikos pažangą ir tartis dėl tolesnių žingsnių, kurie leistų galutinai įtvirtinti energetinę nepriklausomybę ir siekti energetinės gerovės Lietuvos žmonėms, pramonei, valstybei;
❗ su transporto ir susisiekimo verslo atstovais, ekspertais bei politikos lyderiais aptarti dekarbonizacijos ir naftos produktų vartojimo mažinimo būdus. Stengtis sutarti dėl būtinų sprendimų ir vienyti Lietuvos piliečius remti pažangą, būtiną siekiant mažinti ne tik taršą, bet ir Rusijos režimo pajamas bei jo keliamą grėsmę;
❗ suvienyti Lietuvos politikos ir verslo lyderius, kad įvertintų klimato kaitos keliamus iššūkius mūsų valstybei, Lenkiją ir Čekiją skandinusių potvynių bei kitų gamtos stichijų keliamas grėsmes mūsų piliečių turtui, energetinei ir kitokiai infrastruktūrai, žemės ūkiui ir t. t. Paskatinti tartis dėl sprendimų, būtinų stengiantis sumažinti kylančių grėsmių dydį;
❗ stengtis suvienyti pažangias demokratines jėgas, veikiančias versle, politikoje ir informacinėje erdvėje, nepasiduoti destrukcinei įtakai ir neleisti svarbiausių Lietuvos valstybės ir piliečių gerovei bei saugiai ateičiai tikslų paskandinti informaciniame triukšme, dažnai Maskvai ir naftai naudingų įtaigų jūroje.

𝐕𝐢𝐥𝐧𝐢𝐮𝐬 𝐆𝐫𝐞𝐞𝐧𝐓𝐞𝐜𝐡 𝐅𝐨𝐫𝐮𝐦 šiemet vyks 27 sesijos ir keletas atskirų forumų. Su visa programa galite susipažinti čia: https://bit.ly/gtv-24

Globalių tendencijų sesijoje banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Lietuvoje Zygimantas Mauricas skaitys pranešimą apie žaliosios ekonomikos transformacijos potencialą, į kurį turėtų orientuotis Lietuvos verslo ir politikos lyderiai, o Schneider Electric Skandinavijos ir Baltijos šalių prezidentas Mike Hogues – pranešimą „Kita riba: megatendencijos, keičiančios mūsų pasaulį“.

Be jokios abejonės, ypatingą dėmesį norėtume atkreipti ir į pokalbį su Vinted vadovu Thomas Plantenga apie tai, kokia žalioji energetikos, transporto ir verslo ateitis matyti pro vienaragio langus.

Lietuvos ekonomikos ateities sesijoje įžanginį pranešimą perskaitys ir vieną aktualiausių Lietuvos ateičiai klausimų kels Lietuvos pramonininkų konfederacija prezidentas Vidmantas Janulevičius: „Ar žalioji ateitis bus gaminama tik Kinijoje ir dar JAV, ar ir ES bei Lietuvoje?“ Vieną svarbiausių pranešimų energetikos tema – „Pagrindinis ir svarbiausias Baltijos šalių energetikos projektas po sinchronizacijos“ – perskaitys Ignitis grupė vadovas Darius Maikštėnas . Po pranešimų vyks verslo ir politikos lyderių bei žinomiausių Lietuvos ekonomistų diskusija apie tai, kaip turėtume veikti, jei žaliąją ekonomikos transformaciją, kuri neišvengiama, norėtume paversti Lietuvos ekonomikos, valstybės ir piliečių sėkmės istorija.

Energetikai forume bus skirtos penkios sesijos. Pirmoji bus dedikuota Lietuvos elektros tinklų plėtrai ir dėl to atsirandančioms naujoms galimybėms energijos gamybos verslo plėtrai. Po jos vyks sesija, skirta Lietuvos elektros rinkos evoliucijai. Joje pranešimą „Elektros rinkos evoliucija ir iššūkiai“ perskaitys Valstybinė energetikos reguliavimo taryba vadovas Renatas Pocius.

Pranešimą „Lietuvos elektros rinkos ateitis: ko reikia vartotojams, verslui ir valstybei?“ skaitys Enefit Lietuva vadovas Vytenis Koryzna . O strateginėje energetinės nepriklausomybės sesijoje, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Zygimantas Vaiciunas perskaitys pranešimą apie būtinybę energetikos sektoriaus plėtrą paversti įrankiu, stiprinančiu Lietuvos pramonės konkurencingumą. Apie tai bus kalbama ir diskusijoje „Kaip stiprinti energetiką, kad stiprėtų Lietuvos pramonė ir valstybė?“

Forume taip pat vyks sesija, skirta centralizuotam šilumos ūkiui, bei speciali sesija, vienijanti energetiką, žemės ūkį ir miškus. Pastarojoje bus diskutuojama apie galimybę žemo derlingumo žemes ūkininkams išnaudoti miškininkystei, taip pat ir skirtai energetikai (biokurui).

Transporto ir susisiekimo sesijose dėmesys bus koncentruojamas į dekarbonizacijos svarbą. Pirmojoje – Transporto verslo dekarbonizacijos – sesijoje bus stengiamasi įvertinti, kaip technologinė pažanga, reguliavimo ir skatinimo priemonės veikia transporto ir susisiekimo verslo aplinką, kaip greitai tam tikruose transporto ir susisiekimo sektoriuose gali vykti pokyčiai, susiję su elektrinių ar vandenilį bei jo produktus vartojančių transporto bei susisiekimo priemonių plėtra. Žalios transporto ir susisiekimo ateities sesijoje daugiausia dėmesio bus skiriama diskusijai apie Lietuvos transporto ir susisiekimo sektoriaus pasirengimą energetikos transformacijai.

Sesijoje apie svarbiausias Lietuvos ir ES politikos nuostatas, kuriomis remiamasi ruošiantis žaliai transporto ir susisiekimo ateičiai, kalbės LR susisiekimo ministras Marius Skuodis Strateginėje transporto dekarbonizacijos sesijoje dėmesys bus koncentruojamas į ateitį, stengiantis suvienyti ne tik akcijos mažinti naftos vartojimą dalyvius, bet ir kuo daugiau pažangių Lietuvos verslo, politikos, visuomenės lyderių, kad stengtųsi sutarti dėl svarbiausių sprendimų, kurie leistų Lietuvai mažinti naftos ir jos produktų vartojimą transporto ir susisiekimo sektoriuose Lietuvos ekonomikai, verslui ir žmonėms kuo naudingesniu būdu.

Papildomai atkreiptume dėmesį į Lietuvos infrastruktūros modernizacijos sesiją, kurioje apie tvarios infrastruktūros ateitį, technologinius ir verslo sprendimus pranešimą skaitys HISK vadovas Robert Ziminski

Dar viena sesija, glaudžiai susijusi su susisiekimo sektoriumi, bus skirta sostinės, didžiųjų Lietuvos miestų ir konkrečiai NT rinkos dekarbonizacijai. Joje bus diskutuojama apie sprendimus, galinčius padėti NT verslui žengti tvarios, žalios ateities link, taip pat apie sisteminius ir infrastruktūrinius sprendimus, kurie gerintų susisiekimą miestuose, mažintų taršą ir didintų didžiųjų miestų bei sostinės investicinį patrauklumą ir NT rinkos potencialą.

Sėkminga žalioji verslo, pramonės ir valstybės ekonomikos transformacija neįmanoma be tinkamo finansavimo, mokslo pažangos ir švietimo sistemos galimybių paruošti specialistų, kurie stiprintų egzistuojančius verslus ir kurtų naujų, todėl šių metų forume vyks sesija, skirta žaliajai verslo pažangai. Joje vyksiančią diskusiją moderuos Invest Lithuania generalinis direktorius Elijus Čivilis .

Taip pat vyks Žaliosios pažangos finansavimo sesija, o po jos – speciali European Investment Bank verslo finansavimo sesija, kurios tema – „Kur, kaip ir kodėl EIB grupė investuoja, siekdama palengvinti žaliąją pertvarką?“

Bendradarbiaujant su Lietuvos mokslo taryba forume vyks Lietuvos žaliųjų technologijų lyderystės sesija, o bendradarbiaujant su KTU Kauno technologijos universitetas/Kaunas University of Technology – Švietimo ir darbo rinkos evoliucijos sesija, kurioje bus stengiamasi atsakyti į išskirtinai svarbų klausimą, kokių žinių ir profesionalų mums reikia, jei norime būti žaliosios pažangos vidutiniokai, o kokių – jei norime būti tie, kurių valstybė ir verslas iš žaliosios pažangos uždirbs daugiausia, tai yra lyderiai.

Be jokios abejonės, tradiciškai forume vyks ir atskiras Demokratijų pažangos forumas, kurio svarbiausia misija – vienyti pažangias, patriotines jėgas, veikiančias politikoje, versle, moksle ir kitose srityse, kad šviestų Lietuvos visuomenę ir padėtų vykdyti politiką, kuri geriausiai atitiktų ilgalaikius Lietuvos žmonių ir valstybės interesus, visų pirma susijusius su gerove ir saugumu. Detaliau su sesijomis galima susipažinti forumo svetainėje.

Labai tikimės, kad bendromis pastangomis paskatinsime Lietuvos elitą ir visuomenę siekti pažangos, kuri stiprintų mūsų valstybę, mažintų naftos koncernų ir Maskvos pajamas, didintų mūsų verslo ir žmonių gerovę bei padėtų kurti saugią ateitį.

Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie prisideda prie Vilnius GreenTech Forum organizavimo, informacijos, misijos ir turinio viešinimo. Tikimės, kad lapkričio 7 d., kai „Radisson Blu Lietuva“ Konferencijų centre daugiau nei 100 pranešėjų ir diskusijų dalyvių susitiks su forumo dalyviais, kurių, ko gero, bus apie 500, o dar per 3 000 stebės nuotoliniu būdu, mes atliksime itin svarbų darbą mūsų valstybei. Vykstant Rusijos karui Ukrainoje, finansuojamam iškastinio kuro milijardais, vienysimės, kad kurtume žalią Lietuvos ateitį be naftos, tačiau su augančiu Lietuvos verslo ir pramonės potencialu bei piliečių gerove.

Tad kviečiame visus, kurie suvokia, kaip tai svarbu, vienytis, padėti skleisti žinią apie forumą ir jo tikslus, o jei yra galimybių – ir jame dalyvauti.

Daugiau informacijos apie forumą galite rasti ir kvietimų įsigyti forumo svetainėje https://bit.ly/gtv-24 . Dėl bendradarbiavimo ar partnerystės rašykite el. paštu [email protected].

Pagarbiai –
Eduardas Eigirdas
Vilnius GreenTech Forum iniciatorius
Forumą organizuojančio Demokratijos plėtros fondo įkūrėjas

Address

Vilnius

Telephone

+37061643444

Website

https://valstybe.eu/

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when „Ekonomikos ir politikos žurnalas Valstybė“ posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to „Ekonomikos ir politikos žurnalas Valstybė“:

Videos

Lietuvos Davosas

„Ekonomikos ir politikos žurnalas Valstybė“