A. Paleckio knyga - „Antrankiai minčiai”

Home
Lithuania
Vilnius
A. Paleckio knyga - „Antrankiai minčiai”

Kalėjime pradėta rašyti knyga „Antrankiai minčiai“ yra perspėjimas, nes šiandien į kamer?
(1)

29/05/2022

Policijos tyrėja, vykdžiusi visas mano apklausas, net ji pripažįsta, kad nemato šnipinėjimo. O ji juk yra tyrusi ankstesnes šnipinėjimo bylas Lietuvoje. Bet prokurorė užsispyrusi.

[Komentaras: keista sistema. Policijos tyrėja, atliekanti visus pagrindinius tyrimo darbus, sako, kad šnipinėjimo nėra. O jos vadovas, aukštas ponas ar ponia iš prokuratūros, nesiteikia nusileisti ant žemės, nesiteikia pati apklausti įtariamąjį - ir toliau iš oro kuria šnipinėjimo „įrodymus“.]

Naktį prastokai miegu. Negiliai. Arba prabundu 4 valandą ir nebeužmiegu. Tiesa, būna ir kitaip. Tik dažnesni tapo širdies permušimai. Bet kas visa tai, palyginus, tarkim, su karo ir pokario vargus patyrusių žmonių vargais? Vis tik klausimas kybo ore – kokia viso šito prasmė? Buvimas vienutėje virš metų. Neteisybė byloje nuo pat pirmos dienos. Tam, kad pajustum gyvenimo visas puses? Kad būtum pasiruošęs žymiai žiauresniems galimiems ateities vargams? /.../

Prancūzų rašytoja Simona de Bovuar teisi, kad reikia išvaduoti savo laisvę, t. y. susiorientavus, kokias aplinkybes radai šiame gyvenime, išplėsti jų ribas, rasti naujų horizontų, taigi išvaduoti savo laisvę. Tai artima mano požiūriui apie nesustojimą ir nesitenkinimą duotybėmis.

29/05/2022

2019 12 09. Pirmadienis, o šeštadienį per stiklą aplankė tėvai. Pasakojo apie Jurgio Jurgelio, buvusio VSD vadovo, straipsnį „Mums reikia šnipų“, kuriame jis pašiepia mano persekiotojus. Kalbėjome apie advokatus. Mama kamantinėjo apie maistą čia.

/.../ Bausdami mane, jie baudžia simbolinį kolektyvinį opozicionierių. Gąsdina likusiuosius, kitaip tariant.

27/05/2022

2019 12 04. Ryt gal baigsis antrą savaitę trunkančios paskutinės beprasmiškos „apklausos“. Tenka aiškinti kiekvieno popieriuko, kiekvieno mano užrašo prasmę. Koks gi šnipas palikinėtų kilogramus savo užrašų knygučių ir begales minčių, pastabų ir planų?.. Pagaliau pateiks „kaltinimą“ ir perduos bylą teismui po kokio mėnesio. Pagaliau, nes bent kažkoks aiškumas atsiranda.

20/03/2022

2019 11 30. Lauke girdėjau pokalbį: vaikinas pasakojo kitam, kad jau 10 metų sėdi, dabar jam gresia papildoma 20 metų bausmė. Ir dar kelios naujos bylos jam iškeltos. „Matyt, čia ir mirsiu.“

Budistai ragina neprisirišti prie sąvokos „aš“, nes ji reliatyvi: „Kur yra gėlės esmė? Jos nėra. Juk gėlė sudaryta ir iš lietaus, ir iš oro, ir iš saulės, ir iš mineralų, ir iš laiko.“

18/03/2022

2019 11 18. Pas dantistę. Dantų apžiūra truko vos 15 sekundžių (ne minučių). Viskas gerai. Laukė eilė. /.../

16/03/2022

2019 11 16. /.../ Gyvenu pagal pozityvią programą. Turim juk tik šią akimirką – ir svarbu būt laimingu joje.

14/03/2022

2019 11 11. Skaitau, rašau, mankštinuosi. Jokių apklausų nuo liepos pradžios. /.../

[Komentaras: taigi, prokuratūra nuo vasaros vidurio iki rudens galo akivaizdžiai atostogavo. O mane laikė izoliatoriuje. Ir mano atvejis – ne vienintelis toks.]

12/03/2022

2019 11 02. /.../ Nestandartinė situacija tuo ir įdomi, kad ji nestandartinė ir atverianti naujus kelius.

2019 11 06. Kas yra vieneri metai (kalėjime)? Niekas ir viskas. Buvau laisvas ir prieš metus, ir dabar. Toks ir visas gyvenimas – niekas ir viskas. /.../

10/03/2022

2019 10 31. Kaip reaguoti į skausmą? Kaip į nežymią visuotino skausmo dalį.

Kurto Šumacherio, pokaryje atkūrusio socialdemokratiją Vakarų Vokietijoje, mintis: „Demokratija įmanoma tik tada, kai ji kuriama sąžiningai ir garbingai. Kai ji kuriama kitaip, tai liudija jos pabaigą.“

Per du milijardus metų evoliucionavome nuo amebos iki žmogaus, tad emocijos – baimė, pyktis, liūdesys – glūdi genuose dėl begalinių pavojų, patirtų per visą šį ilgą laiką. Bet evoliucija tęsiasi.

08/03/2022

2019 10 29. Donaldas Trampas, Al Bagdadžio (ką tik nukauto „Islamo valstybės“ vadeivos) mirtį pavadinęs „šuns mirtimi“, sukelia net nuosaikių musulmonų neapykantą, o radikalesnius aktyvizuoja. Šitaip kraštutinumai maitina vienas kitą. /.../

06/03/2022

2019 10 28. Indų filosofija: jei banga suvokia save atskirai nuo kitų bangų ir vandenyno, tai yra nonsensas, turi ji jaustis vieninga. Arba į vandenyną įmestas butelys ir vanduo butelio viduje – tokia yra žmogaus situacija, jei jis nejaučia vienovės su visais ir viskuo.

Vokiečių filosofo Martino Haidegerio palyginimas: gyvenimas it smėlio laikrodis – iš viršaus (ateities) krenta galimybės, o apačioje kaupiasi faktai (praeitis). Žmogus yra tas vidurio taškas, kuris perdirba (arba ne) galimybes į faktus. Jam beveik antrino jo amžininkas, rusų rašytojas Andrejus Platonovas: „Žmogus yra praleista ir praleidžiama galimybė.“

04/03/2022

2019 10 27. Sigitą paleido prieš apytikriai septynias dienas. Džiugu buvo, kad paleido, ir liūdnoka, kad lieku čia. Bet greit liūdesį išsklaidžiau – turiu daug idėjų, darbų ir užsiėmimų, ir nėr to blogo, kas neišeitų į gerą. /.../

02/03/2022

2019 10 23. Praėjo metai kaip diena... Viskas kinta – ir kinta sparčiai. Ir viskas laikina.

„Viskas, visur ir visada turi dvi puses – kur jėga, ten ir silpnybė, kur silpnybė, ten ir jėga.“

Dramblys, prikeltas pipirais – ir kad prikeltas, tai ir pasveikęs.

[Komentaras: šitą sakinį dienoraštyje įrašiau, perskaitęs neįtikėtiną dramblių gydymo metodą Azijoje. Kai valstietis jau mato, kad jo sergantis dramblys klaupiasi, gulasi ant žemės, galutinai pasiduodamas ligai, tada tas valstietis ima saują smulkiai trintų pipirų ir sviedžia ją tiesiai į dramblio akis. Gyvulio skausmas, šokas ir įsiutis – neįtikėtini. Dar prieš minutę mirštantis dramblys dabar iš įsiučio ir skausmo pašoka ant kojų, šitaip išvaikydamas melancholiją, liūdesį, o kartais – ir mirtiną ligą.]

Areštinė Kosciuškos gatvėje Vilniuje buvo bene labiausiai apleista, nors maistas labai geras. Lukiškėse kamera – mažiausia, nors tame kalėjime buvo nedidelis treniruoklių kambarys, o „progūlai“ [pasivaikščiojimo vietos] - didesni. [Į treniruoklių kambarį galėjau patekti kartą per savaitę 45 minutėms.] Rasų gatvėje [Vilniaus pataisos namuose] miegas prastas, kamera – didžiausia. Pravieniškių ligoninės kamera – didelė. Kauno izoliatoriuje ji mažoka, bet personalas dėmesingas. Penkiose vietose tad buvau. /.../ Lukiškėse kameros numeris buvo 112A, po to – 71, Rasose – 30, Kaune – 127. /.../

Jaučiu, ką jaučia visi kaliniai. Bet yra ir kas laukia mirties bausmės ar kitų kankinimų. Ar iki gyvos galvos. Neteisinga tai.

28/02/2022

2019 10 22. (Kauno tardymo izoliatorius.) /.../ Veriančiai širdį buvo pamatyti Kauno apygardos teismo salės kampe susispietusius žmones, kurie atėjo mane išvysti ir palaikyti. Susipaudę vienas prie kito, nes vietos ten striuka, akys įsmeigtos į mane, akys didelės, geros. Žurnalistams sakiau, kad protingi žmonės supranta, kas vyksta. Jie klausė – už ką? Atsakiau, kad už tai, jog aš esu aš. Parodžiau antrankius, iškėlęs juos – „demokratija.“

26/02/2022

2019 10 12. Pratinamės miegoti mažai (iki apytikriai 3:00), bet funkcionuoti įprastai, normaliai. Esant dviems, kamera tvankesnė, o pravėrus langą – šalta. Pakalbame, bet turiu ir darbą padaryti. Galvą paskauda, bet nieko, praeina po to. Kasdien stalo tenisą žaidžiame. Sigitui naktimis šalta, nes jam nedavė antros antklodės, manosios jis atsisako [po ilgų prašymų man davė antrą antklodę]. Kas per tvarka, kad rudenį, žiemą ir vasarą ta pati plonutė antklodė?

24/02/2022

2019 10 08. Priprantu prie ritmo, kai miegi iki apytikriai 3:00, tada prabundi ir snūduriuoji. Įmanoma. (Užmiegi apie 23:00.) /.../

22/02/2022

2019 10 03. Su Olia per stiklą pakalbėjom gerai. [Pasimatymai per stiklą, kalbant į telefono ragelį, galėdavo vykti kas savaitę, o be stiklo, kambaryje prie staliuko, – kartą per mėnesį.]

20/02/2022

2019 10 01. Gyvenimas po klevu. Už lango matom klevą, kuris dabar dega geltonai, oranžiniai ir raudonai, o dangus – mėlynas.

Vakar su Sigitu žaidėm stalo tenisą, antrą kartą jau. Žiūrėjom naujienas. (Kartą per dieną čia galima valandai patekti į vadinamąjį poilsio kambarį su stalo teniso stalu ir televizoriumi.) /.../

18/02/2022

2019 09 29. Klasau CD diskus – Šmito (VFR eks-kanclerio) ir Šterno (istoriko) pokalbius apie XX amžių; Čechovo apsakymus; italų kalbos audiokursą. Atsakau į laiškus. /.../

Prancūzų XVIII amžiaus politiko ir rašytojo Žosefo Servano išsakyta mintis, cituojama prancūzo filosofo Mišelio Fuko knygoje „Prižiūrėti ir bausti“: „Kvailas despotas sukausto vergus geležine grandine; tikrasis politikas sukausto juos dar tvirčiau minčių grandinėmis; pirmąją jos grandį jis pritvirtina patikimame taške – prote. /.../ Ant minkštųjų audinių – semegenyse – statomas galingiausių imperijų fundamentas.“

[Komentaras: labai, ypatingai svarbi mintis ar net išpažintis. Propaganda praktikuojama visame pasaulyje - skirtumas tik tas, kad elitas Vakaruose anksčiau nei kitų kraštų elitas suprato, jog mases geriau valdyti minčių nei geležies grandinėmis. Todėl, ėmęs tobulinti valdymo meną išmaningiau nei kitų kraštų elitas, Vakarų elitas pasiekė tokį propagandos subtilumo ir decentralizacijos lygį, jog Vakarų propaganda yra beveik nepastebima. Ir būtent todėl ji efektyvesnė nei kitų. Pirmiausia turiu omenyje vartotojiško gyvenimo būdo propagandą. Ją varo dabar kone visas pasaulis, bet kas gi pirmasis pradėjo? Kuklia mano nuomone, vartotojiškumas ir jo sesuo miesčionybė yra subtiliausi, ir todėl, perfrazuojant minėtą Ž. Servaną, ko gero patikimiausi žmogaus pavergimo būdai, jo kūrybinių jėgų ir galių nejuntamas sukaustymas daiktų ir komforto gausa.]

16/02/2022

2019 09 27. Visą rugsėjį nieko nevyksta byloje. Apskritai nuo liepos vidurio manęs jie nejudina. Vis dar atostogos...

Į lauką neinu beveik savaitę. Gerklė. Plečiu kasdien anglų kalbos žodyną, tiesiog skaitydamas anglų žodyną iš eilės, nuo „a“ raidės. /.../

14/02/2022

2019 09 26. /.../ Nėr smagu savaitę neišeiti iš tvankokos kameros, – dėl peršalimo, tvyrant nežiniai dėl bylos. Bet tada randi naujų optimizmo šaltinių ir motyvų veikti.

12/02/2022

2019 09 24. (Rasų kalėjimas.) Vakar gavau kambarioką – Sigitą. /.../ 4-8 metai jam gresia, bet gal gaus lygtinai. Linksmiau su juo. Bet mažiau skaitau. Abu peršalę, šaltis nuo lango, į lauką neinam. Jei skaitysiu, vėl skaudės galvą. Tai mokausi anglų kalbos naujų žodžių.

[Komentaras: Sigitą greitai, apytikriai po mėnesio, paleido namo, tad toliau iki pat laisvės kalėjau vienas.]

06/01/2022

Pasirodė antroji, papildyta Algirdo Paleckio knygos „Antrankiai minčiai“ laida. (Pirmasis tiražas sparčiai išpirktas.) Knyga perteikia kalėjimo, kameros-vienutės atmosferą, su nemaža ironijos doze. Dokumentais ir faktais parodoma, kaip rusofobijos priepuolyje VSD ir prokuratūra (ir jų politiniai kuratoriai) sufalsifikavo kaltinimus „šnipinėjimu“. Publikuojamas kalėjime autoriaus rašytas dienoraštis, korespondencija, kur keliami pamatiniai gyvenimo, visuomenės klausimai. Antroji laida papildyta autoriaus visuomenine vizija: ką ir kaip turėtų daryti gyventojų dauguma, kad užbaigtų savo pelnais tesirūpinančios mažumos viešpatiją. Knyga papildyta ir buvusio VSD vadovo J. Jurgelio bei politologo K. Girniaus straipsniais apie „patriotinį teisingumą“, A. Paleckio ir visuomenininko K. Juraičio pokalbiu. Parodoma, kaip prokuratūra ir VSD sumanipuliavo Šiaulių apygardos teismo teisėja, kuri nuosprendį knygos autoriui surašė demonstratyviai nesigilindama į bylą.

Knygą galima įsigyti (užsakant ir pašto paslaugą) portale kazimierasjuraitis.lt, skiltyje „prekės“. (Atsiprašome iš anksto rezervavusiųjų šią knygą, kad dėl spaustuvės apkrovų knygos pasirodymas vėlavo.)

01/01/2022

2019 09 22. Tenka daugiau medituoti, nei skaityti ar rašyti, nes galvą dažniau skauda (dėl prastesnio miego, atšąlus orams, ir prie kiauro lango).

30/12/2021

2019 09 20. (Pravieniškių ligoninėje.) Teisė būti kitokiam /.../. Teisė išvengti minios teismo. Autonomija nuo daugumos spaudimo. Niekas nežino tiesos, bet teisia visi. /.../

28/12/2021

2019 09 05. Galvą dažniau paskauda, jau kokį mėnesį. Jei mažiau rašau ir skaitau, tada būna geriau. Bet tada nuobodu. /.../

26/12/2021

2019. 09. 02. /.../ pačiose įvairiausiose situacijose yra masė įvairių aspektų, tūkstantis vieno medalio pusių, tūkstantis galimybių. Gyvenimas gražus. Į priekį.
Giminės atnešė kompiuterį. Jis duodamas dviems valandoms per parą. Be interneto.
Prokuratūra leido skambinti – po vieną kartą per savaitę, artimiesiems.
[Komentaras: pavyzdžiui, Mamai galėjau skambinti tik kartą per savaitę, ne ilgiau nei 15 minučių. O iki tol daugiau nei 10 mėnesių negalėjau niekam skambinti, tik advokatui. Ką būčiau – „kodus, šifrus“ – šeimai pasakęs?]

24/12/2021

2019 08 22. Po pietų atėjo Tėtis. Šiandien kūrybiškai diena prabėgo. Per šį mėnesiuką tyrėjai paliko mane ramybėje, atostogos jiems. [Nevyko jokių apklausų.]

22/12/2021

2019 08 02. Prancūzų mokslininko ir rašytojo Ernesto Renano mintis: „Kai esi teisus, gali būti švelnus neteisybės akivaizdoje.“ /.../

20/12/2021

2019 07 28. Mamą pasveikinau paštu (su gimtadieniu). /.../

18/12/2021

2019 07 26. Ryte, iki pietų, dirbau ties byla. Popiet – skaičiau.

16/12/2021

2019 07 23. Čia beveik kasnakt trikdo miegą (prižiūrėtojai kalbasi, juokiasi, tranko duris). Nors tai jau beveik mėnesį tęsiasi ir būni apdujęs, bet susitvardai. Ir auklėji juos. /.../
Buvo ir sunkių minučių /.../.
Vėl viešai paskleidė naują melą – esą su Filipčenko, nuteistu už šnipinėjimą 2015 metais, esu susijęs. Spauda tuo mirgėjo. Ko tik jie nesiima... Ir matosi, jog daro tai tam, kad pavyktų surengti slaptą teismą. Nuslėpti nuo žmonių. /.../
[Komentaras: 2019 metų liepa buvo vienas nemaloniausių periodų. Kodėl? Tiek kalėjime, tiek ir gyvenime apskritai svarbu pasiruošti momentui, kai kelios negandos užgriūna vienu ir tuo pačiu laiku. Kas prislėgė tada, liepos gale?
Teismas vėl pratęsė kalinimą dar trims mėnesiams, nors tikėtasi, kad jau po 9 mėnesių kalinimo turėtų išleisti laisvėn. Neišleido. Paraleliai kažkas iš tarnybų paskleidė spaudai melą, esą aš ir minėtas Filipčenko esame kaltinami tais pačiais dalykais. Neva mes kartu „verbavome“ prezidentės aplinkos žmones, siekdami įmontuoti garso įrašymo aparatūrą prezidentūroje... Tuo tarpu man Filipčenkos pavardė net nebuvo girdėta. Išgirdau apie ją tik tada, iš spaudos. O atsakyti į tai spaudai viešai prokurorė vėl neleido.
Galop, atvežtam į Rasų kalėjimą, vėl reikėjo priprasti prie naujo narvo: pasirodo, tam irgi reikia laiko, kai jau buvau apsipratęs su senuoju. Nespecialiai, bet dalis prižiūrėtojų atiminėjo naktinį miegą, nes būriuodavosi nedideliame koridoriuje prie pat kamerų. (Kiti, ypač kalėjimuose labiau patyrę kaliniai, kiek tekdavo apie tai išgirsti, numigdavo ir dienomis. Aš dienomis nebuvau pratęs miegoti. O naktimis jie užmigdavo kiečiau, giliau, gi mano miegas jautresnis.) Tomis dienomis dar aplankė žmona ir pirmą kartą – sūnus. Artimųjų vaizdas taip kontrastavo su visiška svetimybe kalėjime. Ir jis, tas vaizdas, tuoj pat išnyko it miražas.
Bet, atlaikęs kelias tamsiausias dienas, vėl ėmiau gyventi. Būtent gyventi. Nes iki tol tuos devynis mėnesius kalėjime tiesiog buvau. O čia staiga vėl ėmi

12/12/2021

2019 07 06. Pagaliau duše galiu neskubėti, nes Rasų kalėjime mažiau kalinių. Galiu viršyti 15 minučių ribą. Po savaitinio tarpo vis tik norisi duše pabūti.

10/12/2021

2019 07 05. [Vilniaus pataisos namai, Rasų gatvė.]
Rasose jau savaitę. /.../
[Komentaras: iš Lukiškių kalėjimo į Rasų vežė mėlyname „tanke“, viename (internacionalo) kupė su estu, kaltinamu žmogžudyste, ir latviu, sulaikytu už cigarečių kontrabandą. Estas buvo nekalbus; įstrigo tik žvilgsnis, gręžiantis it grąžtas. Ko gero, su panašiais asmenimis ketverius metus vienoje kameroje praleido, gyvenimo ir sielos užkaborius su jais aiškinosi F. Dostojevskis. Vėliau jis šokiruos rusų visuomenę, įvardindamas kai kuriuos katorgininkus geriausiais tautos atstovais ir įamžindamas jų paveikslus romanuose.
Latvis, tiksliau latgalis iš Daugpilio, visą laiką skundėsi, kaip jį mėnesį kameroje laikė vieną ir kaip jam dėl to vos „stogo nenurovė“; jis galop ėmęs kalbėti pats su savimi. Prieš tai jis sėdėjo kartu su vienu armėnu. To armėno dainą, aidėjusią iš jo kameros Lukiškėse, pamenu iki šiol: „Oj, dolia, dolia, dolia... dolia moja vorovskaja...“ (Oj, dalia, dalia, dalia... dalia manoji vagies...)]

Apklausos policijoje vyko apie tokius mažmožius, kad net juokinga. /.../
[Komentaras: pavyzdžiui, klausinėjo, kokie mano „ryšiai“ su Valentina Tereškova, pirmąja kosmonaute-moterimi, kuri dabar yra Rusijos Dūmos deputatė. Mat mano užrašuose rado jos pavardę. „Ryšių“išties būta. Dabar atskleisiu jums paslaptį. Vienas pažįstamas vokietis, verslininkas, organizavo Erfurte didelį renginį moksleiviams apie kosmonautiką. Ir paklausė manęs, ar per pažįstamus galėčiau prisikviesti į tą renginį legendinę Tereškovą. Tai bent nusikaltimas... Ir štai tokio pobūdžio apklausų būta ne vienos. Bet kokia aplinkybė, kuri nors truputį susijusi su Rusija, kai kam automatiškai reiškia sunkinančią aplinkybę.]

08/12/2021

2019 06 23. Kitą savaitę išveš. Matyt, į Rasų kalėjimą. Aną savaitę – apklausos pas tyrėją. Gan detalios. Dar liko kelios. /.../

06/12/2021

2019 06 13. Rašau mažiau dienoraščio, nes daugiau rašau kitų tekstų – ir spaudai, ir knygai.
Dvi Puškino mintys įstrigo po „Eugenijaus Onegino“ naujo perskaitymo: a) kliautis gali tik savimi; b) laimę teikia ne šaltas protas, o širdingas tikėjimas. Pasklaidžius šio poeto raštų XII tomų, matai, kiek jis kankinosi, tiek dėl epochos ir režimo prieštaravimų, tiek ir blaškomas vidinių savo ieškojimų.

04/12/2021

2019 05 01. Dabar čia metas per knygas bendrauti su tais, kas jau mirė. O laisvėje – vėl su gyvais. /.../

02/12/2021

2019 04 05. Pagaliau pamačiau Olią [žmoną]. Po 5 mėnesių ir 10 dienų. Kalbėjome tris valandas, daugiau negalima. Prie staliuko. Kambaryje buvo dar dvi poros. /.../

30/11/2021

2019 03 31. Sekmadienis. Jau šyla. Skaitau. Įjungtas radijas (BBC). Darau atsispaudimus, ryte 5x20, po pietų mažiau. Kitus pratimus irgi. Aną savaitę ir dalį šios policijoje skaičiau tą bylos dalį, su kuria man leido susipažinti. /.../

30/11/2021

Rengiu antrąją mano knygos „Antrankiai minčiai“ laidą, kuri turėtų pasirodyti apytikriai gruodžio dešimtąją, spaustuvė yra apkrauta dideliais krūviais, todėl viskas ir vėluoja, o pirmąją greit išpirko. Galite jau dabar užsakyti ją per saitą kazimierasjuraitis.lt/ Ir tikrinu vertimą į rusų kalbą, nes vertimo juodraštį skaitę bičiuliai žada neblogą knygos populiarumą rusų pasaulyje. O kol kas - ištraukėlė iš kalėjime lygiai prieš 3 metus rašyto dienoraščio:

2018 11 22. Viena ar kelios moterys (per mažą langelį kameros duryse nematydavau jų veidų) ten, areštinėje [T. Kosciuškos gatvėje, kur praleidau pirmas dvi arešto savaites], valgio išnešiojimo metu retkarčiais įbrukdavo man į rankas ne tik standartinę porciją, bet nuo savęs pridėdavo saldainių, mandarinų, vaflių, o sykį – ir garuojantį kavos puodelį. /.../
Kai vieną kartą atsisakiau juodos duonos riekės, moteris man tarė: „A, na taip, Jūs turbūt valgote tik baltą duoną.“ Ir aš teisinausi, kad ne, tiesiog man dar liko duonos iš ano karto. Tada ji, perduodama man puoduką, tik spėjo pasakyti: „Kokios šaltos Jūsų rankos“. /.../ Ir kai kurie prižiūrėtojai irgi, mačiau, kad lyg norėtų su manim atviriau pakalbėti, kad gal ir palaiko, bet tarnyba yra tarnyba. Išlėkti iš jos, vadinasi, išlėkti gatvėn. /.../
Šiandien nėjau pasivaikščioti. Užtat vakar, užvakar po valandą sukiojau ratus lauke, tarp keturių sienų, tik be stogo, apie 25 kvadratinių metrų plote. Vaikštau kiaurai visą skirtą laiką (vieną valandą). Nes tai sveika, antra, kitaip sušalsi, nes jau apie 0 laipsnių, o dar neturiu šiltesnės striukės.
Nejučia išgirsti kitus suimtuosius ar jau nuteistuosius kalbantis, jei jie po du išleidžiami į gretimas patalpas lauke. Daugelis pripratę prie tokio gyvenimo, o kadangi jauni, tai kupini sveikatos, bravūros, neblogos nuotaikos.
Užvakar atėjo advokatas. Prokuratūra spaudžia teismą visokiais argumentais, kad tik ilgam išlaikytų mane suimtą. /.../ Prokurorė jau anksčiau aiškino, kad maždaug tokie didieji „konspiratoriai“, kaip aš, paleisti į namų areštą, mikliai visokių kodų pagalba susisiekia su „bendrininkais“ ir pridaro problemų vėl...
2018 11 23. Dar vienas žmogus /.../ praeidamas pasakė man kelis šiltus žodžius.
2018 11 24. Per pietų nešiojimą (valgio) paklausiau vaikinuko, kuris išnešioja (irgi kalinys), ką jam valdžia už tai duoda. Iškart įsikišo vienas nematytas grubokas prižiūrėtojas: „Tai gal ir tu nori padėti?“ Vaikinukas man atsako: „Algą man moka.“ „A“, – sakau, – „gerai, gal ir terminą sutrumpins?“ „Čia gali tik prailginti“, – už jį atsakė prižiūrėtojas. Suprask, nėr čia ko kalbėtis jums.

Address

Vilnius, Vilniaus Apskritis, Lietuva
Vilnius
01108

Telephone

+37067522280

Website

https://kazimierasjuraitis.lt/produktas/antrankiai-minciai/

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when A. Paleckio knyga - „Antrankiai minčiai” posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.