Ventos TV

06/09/2024

Laikas: 2024-09-06 (penktadienis), 10:00-17:00 val.
Vieta: Šiluva, Kultūros centro salė (RRKC), Jono Pauliaus II g. 12,
Konferencijos globėjai: Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, Vilniaus
arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas (TBC)
Konferencijos organizatoriai: Lietuvos Krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga, Vytauto
Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas (TBC), Laisvos visuomenės institutas.

Konferencijos aprašymas

Šiluvos deklaracija skelbia: "Žmonijos patirtis rodo, kad vien tik įstatymų nepakanka sukurti
geresnei visuomenei, jeigu jos nariai nepuoselėja dorybių ir vidinių moralinių nuostatų. <...>
Iš tiesų laisva, demokratinė visuomenė įmanoma tik tada, kai jos nariai laikosi tvirtų dorovės
principų. Valdžios įsakymai negali sukurti ar pakeisti moralinių nuostatų, kurios kyla iš
sąžinės, Kūrėjo įdiegtos žmogaus širdyje. Tačiau valdžia, nepažeisdama pamatinių piliečių
laisvių, gali ir privalo remti tuos doroviškai motyvuotus savo piliečių pasirinkimus, kurie yra
būtini bendrajam gėriui išsaugoti, visuomenės išlikimui ir klestėjimui užtikrinti. Žmogaus
laisvei reikalinga pagalba. Krikščionys ją gauna iš Kristaus, žmonijos Gelbėtojo, o
demokratinei valdžiai tenka pareiga apsaugoti piliečių ir valstybės laisvę bei pamatinius
gėrius.
Šiais žodžiais Šiluvos deklaracija be kita ko primena, kad paskiras žmogus yra neatskiriamai
įpintas į Dievo tvarkos laikantis nuaustą visuomenės audinį, kuriame kiekvienam deramai
išsiskleisti padeda „žmogiškosios dorybės – protingumas, teisingumas, susivaldymas ir
tvirtumas, sustiprintos Kūrėjo įkvėptomis tikėjimo, vilties ir meilės dovanomis“, nes jos „yra
tikrosios asmens laisvės pagrindas“. Dorybės yra žmogaus išsiskleidimo visuomenėje būdas.
Šio laikmečio vidinių ir išorinių grėsmių akivaizdoje Šiluvos konferencija kviečia apmąstyti
ir kartu paieškoti atsakymų į tokius klausimus:
 Dorybes puoselėjanti krikščioniška kultūra ir šiuolaikinė valstybė - bendradarbės ar
oponentės?
 Ar pliuralistinėje visuomenėje vis dar aktualus Evangelijos pažadas: jūs pažinsite tiesą
ir tiesą padarys jus laisvus?
 Ar dorybes pakeitus teisėmis, laisvėmis ir vertybėmis galima tikėtis tvarios ateities?
 Ar įmanoma saugi, vidinėms ir išorinėms grėsmėms atspari, laisva visuomenė, kurioje
nėra puoselėjamos jos narių dorybės? Ar pakanka padidinti finansavimą gynybai, kad
valstybė taptų saugi?
 Valstybės įstatymai remiantys doroviškai motyvuotus piliečių pasirinkimus - misija
(ne)pageidautina?
 Kaip šiandien kalbėti apie dorybes, kad visuomenė išgirstų ir suprastų? (Žiniasklaida,
menai, mokykla...).

Šiluvos deklaracija
2021, Šventojo Juozapo ir Šeimos – Amoris laetitia, metų rugsėjo 12 d. Šiluvoje buvo
paskelbta Šiluvos deklaracija, kuri priminė, kad „Laisvoje demokratinėje valstybėje būtina
gerbti pamatinius asmens ir visuomenės gėrius:
· žmogaus gyvybę nuo prasidėjimo momento iki natūralios mirties;
· vyro ir moters prigimtinį skirtingumą bei lygiavertiškumą;
· šeimą, kylančią iš vyro ir moters santuokos, kraujo ir giminystės ryšių̨;
· tėvų teisę pagal savo dorovinius principus auklėti vaikus;
· sąžinės, religijos ir žodžio laisvę, kuri saugo visuomenę nuo totalitarizmo
pagundų.“

Šiluvos deklaracija skelbė, kad „tik išsaugodami šiuos prigimtinius gėrius galime išlikti ir
klestėti. Nepateisinama juos ignoruoti, teisiškai apibrėžiant asmenį, jo lytį, laisves, teises bei
šeimą. Žmogaus prigimtis, šeima ir asmens laisvė yra ankstesnės už valstybę. Valstybės
įstatymai turėtų atitikti tiesą apie žmogaus prigimtį. Šią tiesą jie turi saugoti, o ne keisti.“
Šiluvos žinioje atpažįstame kvietimą gerbti žmogaus autorių Dievą. Tačiau Kūrėjo nustatyta
tvarka yra ne tik tikėjimo tiesa. Šią tvarką gali atpažinti kiekvienas žmogus. Todėl visi turime
pareigą saugoti prigimtines žmogaus teises, puoselėti dorovę ir bendrąjį̨ gėrį̨ dėl asmens
laimės, visuomenės laisvės ir Tautos ateities!

Apie Šiluvą
Pirmoji Šiluvos bažnyčia pastatyta 1475 m. jai suteiktas Mergelės Marijos Gimimo vardas.
Šiluva išgarsėjo po to, kai 1608 m. čia vaikų grupei pasirodė Švenčiausioji Mergelė Marija.
Popiežius Pijus VI 1775 m. rugpjūčio 17 d. paskelbtu popiežiaus dekretu patvirtino Šiluvos
Dievo Motinos apsireiškimo autentiškumą. 1786 m. rugsėjo 8 d. pašventinta dabartinė Švč.
Mergelės Marijos Gimimo bazilika.
1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvą aplankė popiežius šv. Jonas Paulius II. Šiluvos šventovę
ypatingai yra pamėgę piligrimai iš Lietuvos ir viso pasaulio. Kasmet rugsėjo mėnesį čia
vyksta didieji Šiluvos atlaidai, gausiai sutelkiantys visur išsisklaidžiusią tikinčiųjų
bendruomenę bendrai maldai ir bendrystei.

05/09/2024

Laba diena,

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai nuo rugpjūčio 29 d. ieško nuo bausmės atlikimo besislapstančios Monikos Patapovaitės, gim. 2002 m. Merginos gyvenamoji vieta nėra žinoma.

Gyventojų, turinčių informacijos apie šį asmenį ar žinančių galimas jos buvimo vietas, prašome skambinti bendruoju pagalbos centro telefonu 112.

Bet kokia suteikta informacija mums labai vertinga!

30/08/2024

Įspūdingas SUSTAINABLE FASHION WEEK Vilnius vyksta jau penktąjį kartą. Išvyskite tvarumo interpretacijas, kurias dovanoja Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Italijos jaunieji dizaineriai.

17/04/2024

Telšių apskrities policija balandžio 25 d. rengia Atvirų durų dieną ir visus, kuriems imponuoja sunkus ir iššūkių pilnas, tačiau nemonotoniškas ir daug emocinio pasitenkinimo teikiantis darbas policijoje, kviečia ateiti ir „pasimatuoti“ policijos pareigūno profesiją. 12 val. Telšiuose, Žemaitės g. 34, Jūsų lauks į Telšius atvykę net Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ atstovai. Galėsite susipažinti su Kelių policijos, Specialiosios parengties skyriaus, Kriminalistinių tyrimų tarnybos, Bendruomenės pareigūnų darbo ypatumais. Susitiksite su Lietuvos policijos mokyklos bei Mykolo Romerio universiteto studentais bei dėstytojais, profesinių įgūdžių specialistais ir turėsite progą sužinoti, ko reikia, norint pradėti mokslus šiose mokymo įstaigose. Kinologų ir jų keturkojų kolegų pasirodymas nepaliks abejingų visų, kuriems imponuoja žmogaus ir šuns partnerystė, atskleidžiant nusikalstamas veikas.

GINTI. SAUGOTI. PADĖTI – toks pareigūnų devizas. Jei jis tau tinka, prisijunk prie policijos bendruomenės.

27/03/2024

Didįjį Trečiadienį, kovo 27 d., Valstybinis Vilniaus kvartetas kviečia kartu praleisti rimties valandą, skambant Josepho Haydno muzikai ir klausantis kunigo Algirdo Toliato sentencijų - ir taip susikaupti Didžiosios savaitės slėpiniui.
Koncertas ir tiesioginė transliacija vyks iš Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios.

- „Septynis paskutinius mūsų Išganytojo žodžius ant kryžiaus“ Haydnas parašė Didžiojo penktadienio bažnytinei liturgijai 1785 metais.
- Kūrinį sudaro 7 dalys – 7 sonatos orkestrui su įžanga ir pabaiga – atliekamos pakaitomis su priešmirtinius Kristaus priesakus skelbiančio ir aiškinančio vyskupo pamokslu. Muzikos tikslas – sustiprinti kiekvieno iš septynių „žodžių“ emocinį poveikį.
Netrukus autorius ciklą pritaikė styginių kvartetui, buvo išleista ir kūrinio transkripcija fortepijonui.
Maždaug po 10 metų kompozitorius perdirbo kūrinį į oratoriją solistams, chorui ir orkestrui.

DATA, LAIKAS:
2024 m. kovo 27 d., Didysis trečiadienis, 19.00 val., iš karto po Šv. Mišių.

VIETA:
Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, Savičiaus g. 15, Vilnius (III a.)

Renginys viešas ir nemokamas.

25/01/2024

Organizatorius: Lietuvos žemės ūkio taryba
Protestuojame, nes:
1. 2014 m. Lietuvos statistikoje dirbtinai nuo 400 tūkst. ha iki 700 tūkst. ha padidintas daugiamečių pievų plotas!
2. Saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsauginių juostų, bei zonų plėtra vykdoma žemės savininkų sąskaita.
3. Per Lietuvą vežami grūdai, pašarai, kurie gali būti rusiškos kilmės.
4. Panaikinta Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama (toliau PLNP) pieno gamintojams būtent tada, kai pieno ūkiai dėl sumažėjusių pajamų ir vis dar besitęsiančios pieno krizė traukiasi iš gamybos.
5. Lietuvoje neadekvačiai padidintas akcizas suskystintoms naftos dujoms.
6. Numatyti esminiai žalio dyzelino naudojimo apribojimai.
Problemų sąrašas ne baigtinis.

07/09/2023

RELIGIJOS, SĄŽINĖS, ŽODŽIO LAISVĖ IR JOS RIBOS:

ŠILUVOS DEKLARACIJĄ APMĄSTANT

Nacionalinė mokslinė - praktinė konferencija



Laikas: 2023-09-07, 10:00-17:00

Vieta: Šiluva, Kultūros centro salė (RRKC), Jono Pauliaus II g. 12,

Konferencijos globėjai: Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas

Konferencijos organizatorius: Lietuvos Krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas, Laisvos visuomenės institutas.

Bendraorganizatoriai: Ateitininkų federacija, KATI (?) ir kt.



Konferencijos aprašymas

„Kūrėjas dovanojo mums protu ir laisvės galia pažymėtą prigimtį, kurią esame kviečiami išskleisti geriausiu būdu“ – skelbia Šiluvos deklaracija, ir čia pat priduria, kad „žmonija visuomet ieškojo darnaus visuomenės sugyvenimo būdo, atveriančio kelią žmogaus klestėjimui“. Ar tarp šių dviejų teiginių nėra prieštaravimo? Ar besiskleidžianti vieno žmogaus prigimtis netrukdo atsiverti kito žmogaus prigimčiai? Jei kiekvienas žmogus savo prigimtį skleistų išties „geriausiu būdu“, žmonėms netektų ieškoti, kaip tokį skleidimąsi apriboti ir kaip jį suderinti su laisvu kitų visuomenės narių prigimties atsiskleidimu. Žmonės nesutaria, koks yra tas geriausias būdas ir kokios tokio skleidimosi ribos. Tad netenka stebėtis, kad įvairios skirtingai „geriausią būdą“ įsivaizduojančios žmonių grupės telkiasi valdžios galią ir savo viziją primeta visai visuomenei, apribodamos Kūrėjo mums dovanotą protingą ir laisvą prigimtį. Nors Šiluvos deklaracija tvirtina, kad „valdžios įsakymai negali sukurti ar pakeisti moralinių nuostatų, kurios kyla iš sąžinės, Kūrėjo įdiegtos žmogaus širdyje“, akivaizdu, kad valdžia dažnai įstatymais būtent tai ir siekia daryti. Ar jai gali pavykti?

Konferencijos „Religijos, sąžinės, žodžio laisvė ir jos ribos: Šiluvos deklaraciją apmąstant“ rengėjai kviečia aptarti, ar darnaus sugyvenimo siekianti krikščioniška Lietuvos visuomenė turėtų brėžti ribas religijos, sąžinės ir žodžio laisvei, o jei taip, – kokias ir kur; kaip tokios ribos turėtų derėti su protu ir laisvės galia pažymėta prigimtimi, kad būtų atvertas geriausias kelias kiekvieno žmogaus klestėjimui – jo trokštamai laimei.



Šiluvos deklaracija

2021, Šventojo Juozapo ir Šeimos – Amoris laetitia, metų rugsėjo 12 d. Šiluvoje buvo paskelbta Šiluvos deklaracija, kuri priminė, kad „Laisvoje demokratinėje valstybėje būtina gerbti pamatinius asmens ir visuomenės gėrius:

· žmogaus gyvybę nuo prasidėjimo momento iki natūralios mirties;

· vyro ir moters prigimtinį skirtingumą bei lygiavertiškumą;

· šeimą, kylančią iš vyro ir moters santuokos, kraujo ir giminystės ryšių̨;

· tėvų teisę pagal savo dorovinius principus auklėti vaikus;

· sąžinės, religijos ir žodžio laisvę, kuri saugo visuomenę nuo totalitarizmo pagundų.“

Šiluvos deklaracija skelbė, kad „tik išsaugodami šiuos prigimtinius gėrius galime išlikti ir klestėti. Nepateisinama juos ignoruoti, teisiškai apibrėžiant asmenį, jo lytį, laisves, teises bei šeimą. Žmogaus prigimtis, šeima ir asmens laisvė yra ankstesnės už valstybę. Valstybės įstatymai turėtų atitikti tiesą apie žmogaus prigimtį. Šią tiesą jie turi saugoti, o ne keisti.“

Šiluvos žinioje atpažįstame kvietimą gerbti žmogaus autorių Dievą. Tačiau Kūrėjo nustatyta tvarka yra ne tik tikėjimo tiesa. Šią tvarką gali atpažinti kiekvienas žmogus. Todėl visi turime pareigą saugoti prigimtines žmogaus teises, puoselėti dorovę ir bendrąjį gėrį dėl asmens laimės, visuomenės laisvės ir Tautos ateities!



Trumpai apie Šiluvą

Pirmoji Šiluvos bažnyčia pastatyta 1475 m. jai suteiktas Mergelės Marijos Gimimo vardas. Šiluva ypač išgarsėjo po to, kai 1608 m. čia grupei vaikų pasirodė Švenčiausioji Mergelė Marija. Popiežius Pijus VI 1775 m. rugpjūčio 17 d. paskelbtu popiežiaus dekretu patvirtino Šiluvos Dievo Motinos apsireiškimo autentiškumą. 1786 m. rugsėjo 8 d. pašventinta dabartinė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika.

1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvą aplankė popiežius šv. Jonas Paulius II. Šiluvos šventovę ypatingai yra pamėgę piligrimai iš Lietuvos ir viso pasaulio. Kasmet rugsėjo mėnesį čia vyksta didieji Šiluvos atlaidai, gausiai sutelkiantys visur išsisklaidžiusią tikinčiųjų bendruomenę bendrai maldai ir bendrystei.

Už kokybišką filmavimą ir signalo padavimą bus atsakingas Andrius Jakelis.

10/06/2023

Jau kalendoriuje pasižymėk birželio 10 dieną - Akmenės rajono šventė „Akmenės smuikelis" ! 🎼
Pasimatom birželio 10 d.! 🤗

04/12/2022

Įžiebta Naujosios Akmenės eglė! 🎄🥳 Ir jau oficialiai kvepia Kalėdomis! 🌟

📸 I.Jakaitienė

!

04/12/2022

04/12/2022

Vilties, Tikėjimo, Džiaugsmo ir Ramybės... 🙏

04/12/2022

30/09/2022

30/09/2022

Rugsėjo 30 d. 19.00 val. Lietuvos socialinių inovacijų klasteris kartu su VšĮ „Ramintoja“ ir komunikacijos agentūra „GOOD TO KNOW“ organizuoja TAUTŲ KIEMO diskusiją „Kaip socialinės inovacijos prisideda prie bendruomenių regionuose stiprinimo?“
Kaip galime sustiprinti regionų bendruomenes bei kodėl tai svarbu? Kokios regioninių bendruomenių iniciatyvos yra įgyvendinamos šiandien? Kas yra NVO akseleratorius ir kaip jis veikia? Kas yra „Spiečius“ bei kaip ši iniciatyva padeda auginti regionų bendruomenes?
Apie Lietuvos regionų bendruomenes, jų vykdomas veiklas bei apie šių bendruomenių įgalinimo galimybes kalbėsimės su:
🔷 Indre GENDROLIŪTE-GERULIENE, Inovacijos agentūros Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadove.
🔷 Julija ŠREDERSAITE, NVO akseleratoriaus vadove.
🔷 Arvydu PLĖTA, Katalista Ventures inovacijų ekspertu.
Diskusiją moderuos – Dovilė VAINORĖ, Lietuvos socialinių inovacijų klasterio socialinių inovacijų projektų partnerė.
Diskusija bus tiesiogiai transliuojama Lietuvos socialinių inovacijų klasterio, VšĮ „Ramintoja“ ir „GOOD TO KNOW“ FB paskyrose bei „BM TV“ regioninėse televizijose.
Renginys nemokamas ir atviras visiems.
Renginio partneriai: Lietuvos ir Prancūzijos prekybos rūmai, UAB Bridge Media.
Renginys iš dalies finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.
TAUTŲ KIEMAS (it. Cortile dei Gentili) – Popiežiškosios kultūros tarybos inicijuotas formatas, skatinantis dialogą ir bendrystę tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų.
TAUTŲ KIEMO erdvėje susitinka įvairių kultūrų, religijų, mokslo sričių ekspertai ir kalbasi apie aktualius socialinius reiškinius ir tendencijas šiuolaikinio itin greitai, net radikaliai kintančio pasaulio ir visuomenės kontekste.