Palangos miesto laikraštis "Palangos tiltas"

16/08/2024

Petras Gražulis: „Šventai tikiu Volfo Mesingo pranašyste: Amerika praras supervalstybės statusą – susilpnės, o Rusija, atsirėmusi į tikėjimą, sustiprės“

Linas JEGELEVIČIUS

Petro Gražulio, kurio pristatyti net nereikia, galima nekęsti, juo žavėtis ar mylėti, tačiau jis, laimėjęs europarlamentaro mandatą birželį, anot jo paties, „su Dievo pagalba“, per ryškią savo politinę karjerą niekada nekeitė savo politinių pažiūrų ir principų.

„Niekada nėjau pasroviui, niekada nebuvau, nesu ir nebūsiu išverstaskūris, nors tokių mūsų politikoje – daugybė“, – „Lietuvos pajūriui“, laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partneriui, sakė P. Gražulis, kuris Seime dirbo rekordiškai ilgai – nuo 1996 iki 2023-ųjų.
Mūsų interviu Palangoje metu ko tik nebuvo – ir žymiojo Petro ašarų, nešina skambančiu mobiliuoju telefonu vis atbėgdavo Monikutė, jo ir palangiškės Birutės Navickaitės aistros vaisius, netrūko smalsių praeivių žvilgsnių, o viena Petro gerbėja, prisistačiusi tarpukario Lietuvos Prezidento Kaziaus Griniaus proproanūke, dabar gyvenančia Palangoje, net ir prašoma leisti pabaigti interviu, vis nesitraukė nuo Petro. „Aš jus palaikau ir labai gerbiu, ir daug žmonių jus palaiko“, – kartojo ji.

„Man gyvenime svarbiausia – krikščioniškas mokymas ir vertybės. Būtent stiprus katalikiškas auklėjimas vaikystėje mane suformavo tokį, su niekuo nesitaikstantį, nemokantį plaukti pasroviui, – sakė P. Gražulis, gimęs ir augęs Mankūnuose, Alytaus rajone. – Mano tėvas sovietmečiu buvo kolūkio pirmininkas, bet nebuvo komunistų partijos narys. Tokias pareigas be tokios narystės tuomet praktiškai buvo neįmanoma gauti. Neįtikėtinai skamba, bet kiekvieną sekmadienį jis nesislapstydamas eidavo į bažnyčią, o namuose matydavau jį besimeldžiantį ir klūpantį kiekvieną dieną. Sąžiningai pasakysiu: aš jau neturiu tokių gilių krikščioniškų vertybių kaip mano tėvas.“

Petro broliai Kazimieras ir Antanas – katalikų dvasininkai, o dar vienas brolis, Juozas Gražulis, buvo Lietuvos kariuomenės vyriausiasis karo kapelionas.

P. Gražulis, ant kurio, regis, yra – ne tik pagrįstai – siundomi visi šunys, jaunystėje įsitraukė į pogrindinę veiklą, bendradarbiavo su Tikinčiųjų teisėms ginti komiteto nariais. O 1988 metais, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui jau pulsuojant kiekvieno širdyje, jis, atsisakęs tarnauti pakartotiniuose kariniuose mokymuose sovietinėje armijoje, buvo areštuotas, kalėjo Lukiškėse, Pravieniškėse, vėliau Mordovijoje. 1989 metais P. Gražulis tapo Žmogaus teisių gynimo Helsinkio komiteto nariu, platino pogrindžio leidinį „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“.

„Ar žiniasklaidai dabar tai yra įdomu? Ne! Įdomiau parašyti ir tiražuoti, kad aš prieš gėjus. Man šiandien darosi baisu, kad išpažindamas krikščioniškas vertybes nukentėsi. Ar tai tokia mūsų laisvė ir demokratija? Ar dėl to mes kovojome? Išsikovoję laisvę, mes papuolėme į dar didesnę politinio korektiškumo, to cancelling (išbraukimo iš viešojo gyvenimo kultūrą – aut. past.) nelaisvę ar vergovę. Visur – žiniasklaidoje, kuri net nelietuviška pas mus, teismuose, Vyriausybėje, Seime“, – sakė P. Gražulis.

Praėjusių metų pabaigoje Konstitucinis teismas paskelbė, kad už kitą parlamentarą balsavęs P. Gražulis pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Teisybės dėlei, Seimo teisininkai net nenustatė fakto, kad mygtuką tikrai paspaudė jis.
„Pasakykite man: ar tai adekvatus ir teisingas sprendimas? Kai pasakau kam nors tai užsienyje, kraipo galvas – negali būti! Kur mes einame? O gal rytoj ir jūs būsite mano vietoje – jus atleis iš darbo ar nepriims į jį, nes jūs nelinkčiojate į reikiamą pusę ir neplaukiate pasroviui. Konservatorių balsais iš manęs atėmė (Seimo) mandatą, bet manęs neužčiaups“, – sakė P. Gražulis.

Jis sako, kad Dievas jam yra teisingas – Petro pergalė Europos Parlamento rinkimuose daug kam buvo netikėta. Jis, Tautos ir teisingumo sąjungos (Centristai ir Tautininkai) lyderis, gavo 19780 rinkėjų balsų, aplenkdamas gerokai aktyvesnę rinkiminę kampaniją vykdžiusią kitą dešinės politinį sambūrį, „Nacionalinį susivienijimą“ su savo lyderiais, Vytautu Sinica ir filosofu Vytautu Radžvilu, ar tos pačios pakraipos Artūro Zuoko vedamą partiją „Laisvė ir teisingumas“.

„Mane palaikė žmonės, kuriems dar nėra „praplautos“ smegenys modernybėmis, tie, kuriems „dūšioje“ svarbu moraliniai dalykai, tradicijos, ėjimas prieš srovę. Esu įsitikinęs, kad, jeigu manęs nebūtų išmetę iš Seimo, nebūčiau pakliuvęs į Europos Parlamentą“, – sakė P. Gražulis.

Anot jo, prie jo pergalės prisidėjo ir kai kurie žymūs disidentai, kaip, pavyzdžiui, jau į Anapilį iškeliavusi Nijolė Sadūnaitė, kardinolas, politinis kalinys Sigitas Tamkevičius, vyskupas Jonas Kauneckas, kunigas Robertas Grigas ir kiti buvę politiniai kaliniai, kurie P. Gražuliui išreiškė palaikymą byloje (ji vis dar nagrinėjama viename Vilniaus teisme – aut. past.) dėl tariamo homoseksualų niekinimo – Seime P. Gražulis citavo apaštalą Paulių.

Briuselį Petras pirmiausia sieks parodyti kitokį – ne iš Europos Parlamento rūmų, jo prieigų ar turistų populiariausių vietų.
„Jau laimėjęs europarlamentaro mandatą, nuvažiavau į Briuselį apsižvalgyti ir likau šokiruotas – vos per kelis šimtus metrų nuo Europos Parlamento prieš akis atsivėrė baisūs vaizdai: šiukšlės, sklinda smarvė, bastosi benamiai, narkomanai. Išvydę mane filmuojantį, keli pripuolė ir atėmė iš manęs telefoną. O policininkai stovi beveik šalimais ir neina prie manęs. Kai pats priėjau prie jų, stiprių vyrų, jie man prisipažino, kad į mažiausiai šešis Briuselio kvartalus policija net kojos nekelia. Vienas man net pasakė, kad prieš dieną buvo nušauti penki žmonės toje vietoje, kur aš stoviu. Baisu, – stebėjosi P. Gražulis. – Sovietmečio Rusijoje nebuvau nieko panašaus matęs. Aš bijausi, kad su Vakarų kultūra, ta diktuojama Amerikos, ateina mūsų, kaip nedidelės tautos, sunaikinimas – mūsų identiteto, kultūros. Ypač, jeigu Europos Sąjungos narės atiduos Briuseliui, kaip dabar reikalaujama, iki šiol buvusias nacionalines sritis, kaip, pavyzdžiui, švietimą.“

Mums kalbantis birželio pabaigoje, P. Gražulis dar nebuvo nusprendęs, prie kurios naujos Europos Parlamento grupės prisijungti.

„Galiu ir vienas dirbti. Man, žmogui mylinčiam Lietuvą, mažą ir tvarkingą kraštą, Briuselis pasirodė toks svetimas. Bijausi, kad ir mes čia pas save netaptumėme tokie kaip Briuselis“, – nuogąstavo P. Gražulis.

Paklaustas, kokią Lietuvą jis regi po šimto metų – 2124-aisiais – P. Gražulis ilgai nesvarstė. „Bijausi, kad mūsų tiesiog gali nebūti tuomet – ir net ne Rusija bus dėl to kalta, o tai, kad nemokame atsispirti Vakarų pasaulio tariamoms vertybėms – individualizmui, hedonizmui – malonumų ieškojimams, kad nebranginame tradicijų, tradicinės šeimos, – sakė P. Gražulis, pridurdamas: – Visiškai sutinku su garsiu telepatu, lietuviškų šaknų turinčiu Volfu Mesingu, kuris išpranašavo, kad kitataučių antplūdis palaidos Europą iki XXI amžiaus vidurio. Visos imperijos žlugo ne dėl blogo valdymo, o dėl moralinio supuvimo“.

Jam įspūdį padarė ir kitos V. Mesingo pranašystės: kad Amerika praras supervalstybės statusą – susilpnės, o Rusija, atsirėmusi į tikėjimą, sustiprės, kad Berlyno siena išstovės lygiai tris dešimtmečius.

„Matyt, kas nors mane, kalėjusį sovietiniuose lageriuose, dėl to ir vatniku apšauks, bet man nebaisu – tikėjimas, tiesa ir Lietuva man svarbiausia“, – pakartojo pašnekovas.

Paklaustas, ar gyvenime regėjęs pranašiškų ženklų, P. Gražulis netikėtai pravirko: „Kai 1988 metais, surakintomis kojomis ir rankomis sėdėjau Lukiškių kalėjime, nes buvau tarp Vasario 16-osios minėjimo organizatorių, o po to atsisakiau eiti į sovietinę kariuomenę, regėjau keistą sapną. Matau, kaip prie manęs prieina juodu kostiumu vyras ir moteris, tarsi vienuolė, ir pasilenkę man sako: „Petrai, nenusimink, tu būsi laisvas. Bus laisva ir visa Lietuva, ir man nukrenta grandinės...“

Prieš šešerius metus Palangoje gimus dukrai Monikai, kurorte P. Gražulis stengiasi lankytis kuo dažniau.

„Su ja ir aš jaunesnis esu“, – šyptelėjo 65-erių Petras.
Mums baigus kalbėtis, šešiametė užsikabarojo ant tėčio kelių.
„Ar myli mane, dukryte?“ – paklausė jos P. Gražulis.
„Taip“, – mergaitė galvytę panardino tėčiui į krūtinę.

„Ir aš tave“, – regis, P. Gražulio akyse sužvilgo dar viena nauja ašara.

Laimono Tamošiūno (LT – FOTO) nuotr.

13/08/2024

Kaip Remigijus Žemaitaitis su „Nemuno aušra“ Palangoje du zuikius nušovė – ir Seimo rinkimus laimėjo, ir pailsėjo

Linas JEGELEVIČIUS
„Palangos tiltas“ redaktorius

Nors iki Seimo rinkimų teliko vos du mėnesiukai, Lietuvą ir jos rinkėjus dar liūliuoja vasarinės nuotaikos.
Net viena kreiva akimi žvilgtelėjęs – atsiprašau, kalbininkai, „praskrolinęs“ – Lietuvos politikos naujienas, įsiminiau vos kelis nereikšmingus dalykus šią vasarą.

Gabrielius kandžioja nagus, nes negauna eurokomisaro posto Briusely, Viktorija kažkur žaidė šachmatų simultaną, Aušrinė protino, koks yra skirtumas tarp transeksualo ir interseksualo, o Vilija, maigydama midijų geldeles Michelin apdovanotame restorane, kėlė šampano taurę už socdemų pergalę Seimo rinkimuose spalį.

Naivuolė!

Patinka jums ar ne, bet rinkimus laimėjo ne Vilija ir ne kiti, o žmogus, toks rimtas žemaitis, kuris pusę vasaros sėdėjo ant sėdmaišio Palangos paplūdimyje.
Na, žinote tokį?

O gi Remigijus Žemaitaitis, „Nemuno aušra“ įkūrėjas ir pirmininkas.

Pavasarį trenkęs Seimo durimis pats, nelaukdamas, kol ideologiniai krankliai pradės jį lesinėti, kaip kometa jis apskriejo daugumą šalies miestų, miestelių, miestukų ir kaimų.

O atlėkęs į Palangą, nuo „Nemuno aušros“ sėdmaišio paplūdimyje, į eterį, mano kukliu skaičiavimu, pasiuntė daugiau nei 50 žinučių „feisbukuose“, tuziną video žinučių.

Esi pasiutęs ir labai alkanas, Remigijau!

Iki šiol Seimo rinkimuose balsavęs arba už liberalus, arba socdemus, tau, Remigijau, turiu gerą žinią – tu mane sudominai.

Ideologiškai, ne viskas, ką jis sako, man limpa, bet man labiausiai patinka paprasti, mušami, bet nekrentantys, darbštūs, kantrūs ir žodžio į vatą ar cukraus pudrą nevyniojantys žmonės.

Palangoje šią vasarą patikai ir Marytei, pas kurią vasarą Palangos turguje pirkau žirnių, vienam jaunam gelbėtojui bei vienam Palangos tolimųjų reisų vairuotojui.

Regis, vasarą nesnaudė ir kitos naujos politinės jėgos stipriai dešinėje, tačiau kažin, ar jos ką nors sudomino.
Nesudomino dėl paprastos priežasties – savo planus jos kūrė ir iš kavos tirščių būrė Kaune ar Vilniuje, ne Palangoje.

Bet būtent Palanga, Lietuvos vasaros sostinė, yra geriausia vieta save parodyti! Patapšnoti, palinguoti, pažadėti ar nors pasidaryti asmenukę Basanavičiaus gatvėje.

Aūūū, kur šią vasarą buvote visų tradicinių ir netradicinių partijų vadai ir vadukai?

Ir, žinoma, kur kitur, jeigu ne Palangoje, gali gauti puikų įdegį ir pasipuikuoti juo visai Lietuvai?

O jis taip pat – geriausias Remigijaus Žemaitaičio. Ar gi nuostabu?

Nuostabiausia, kad visi gabrieliai, vilijos, aušrinės ir viktorijos taip ir nesuprato Palangos reikšmės Seimo rinkimų rezultatams.

O gaila!

Seimo rinkimus jau laimėjo Žemaitaitis! Sėdėdamas ant sėdmaišio Palangos pliaže!

12/08/2024

10/08/2024

Tyrimas: vėjo elektrinių parkus Baltijos jūroje palaiko dauguma Lietuvos gyventojų

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų teigiamai vertina elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių ir mano, kad mūsų šalis tokiu būdu turėtų pasigaminti visą reikalingą energiją. Reikšmingas vaidmuo čia matomas ir jūrinio vėjo energetikai – dauguma lietuvių pasisako už tai, kad vėjo elektrinių parkai būtų vystomi Baltijos jūroje.
Tokias lietuvių nuomones atskleidė reprezentatyvus tyrimas, kurį atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas. Taip pat atskirai buvo aiškinamasi, kaip jūrinio vėjo energetiką vertina pajūrio regiono gyventojai: paaiškėjo, kad dauguma jų elektros gamybą Baltijos jūroje mato kaip energetinės nepriklausomybės garantą, o stereotipų apie vėjo elektrinių parkus turi nedaug.
Tyrimas parodė, kad net 77 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuvai yra strategiškai svarbu pačiai pasigaminti reikiamą energijos kiekį, o beveik tokia pati dalis (76 proc.) sutinka su teiginiu, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių didina Lietuvos energetinę nepriklausomybę.
Taip pat 77 proc. gyventojų mano, kad siekiant gamybos ir energetinės nepriklausomybės tikslų Baltijos jūroje Lietuvos teritorijoje turėtų būti vystomi jūrinio vėjo elektrinių parkai, ir tik 9 proc. teigia tokiems projektams nepritariantys.
Pajūrio regione jūrinio vėjo energetikos parkų vystymą teigė palaikantys 66 proc. gyventojų. tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ Komunikacijos partneris Paulius Kalmantas pažymi, kad nors jūrinio vėjo energetikai pajūryje pritaria kiek mažesnė apklaustųjų dalis, regiono gyventojai apie šį elektros energijos gamybos būdą yra informuoti geriau ir turi mažiau stereotipų nei žmonės labiau nuo Baltijos pakrantės nutolusiuose miestuose.
„Pajūrio ir Vakarų Lietuvos gyventojai turi tvirtesnį teigiamą požiūrį į jūrinio vėjo elektrines nei bendrai Lietuvos gyventojai. Pajūryje gyvenantys lietuviai kur kas dažniau sutinka, kad tokios elektrinės neturi neigiamos įtakos gyvenimo kokybei ir yra itin svarbios šalies energetinei nepriklausomybei“, – sako P. Kalmantas.
Pavyzdžiui, 67 proc. apklaustų pajūrio gyventojų teigia, kad jūriniai vėjo parkai yra pakankamai nutolę nuo gyvenamųjų teritorijų, kad nesigirdėtų jų keliamo garso. Tuo metu šalies mastu su tokiu teiginiu sutinka tik 18 proc. gyventojų.
61 proc. pajūrio gyventojų taip pat sutinka, kad elektros energijos gamyba jūroje yra efektyvesnė nei sausumoje, 49 proc. mano, kad toks gamybos būdas taip pat yra stabilesnis. Visos Lietuvos mastu tokius teiginius palaiko atitinkamai 17 proc. ir 12 proc. gyventojų.
„Kad pasiektume strateginius Lietuvos ir Europos energetikos tikslus, turime vystyti vėjo elektrinių parkus ir sausumoje, ir jūroje. Tačiau vertinant skirtumus, jūroje vėjo potencialas iš tiesų didesnis, o elektros gamyba stabilesnė. Kadangi apie jūrinį vėją daugiau diskusijų vedame Vakarų Lietuvoje, regiono gyventojai yra geriau susipažinę su šia informacija. O kartu tenykščiai gyventojai turi ir mažiau baimių dėl pačių elektrinių, mat vėjo energetika pajūryje jau seniai nėra naujiena“, – teigia P. Kalmantas.
Svarbu ir tai, kad nors visos šalies gyventojai yra įsitikinę, jog atsinaujinantys ištekliai yra itin reikšmingi siekiant energetinės nepriklausomybės, pajūrio gyventojai labiau palaiko nuomonę, kad šiame kontekste labai svarbūs yra ir jūrinio vėjo elektrinių parkai. Jūrinių elektrinių svarbą energetinei nepriklausomybei pabrėžia 70 proc. lietuvių apskritai ir 77 proc. pajūrio gyventojų.
Be to, 78 proc. pajūrio gyventojų mano, kad jūrinio vėjo energetikos vystymas gali žymiai prisidėti prie šalies ekonomikos augimo, kai visoje Lietuvoje tokią nuomonę palaiko 69 proc. gyventojų.
„Akivaizdu, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių ir konkrečiai jūrinio vėjo Lietuvoje turi labai didelį palaikymą, o pajūrio regiono gyventojai dar ir mažiau vadovaujasi įvairiais su šiuo energijos gamybos būdu susijusiais stereotipais. Dauguma puikiai supranta, kad jūrinio vėjo elektrinių parkai yra visiškai saugūs, draugiški aplinkai bei kraštovaizdžiui ir galintys reikšmingai prisidėti prie Lietuvos žaliųjų bei energetinės nepriklausomybės tikslų“, – pabrėžia „Ignitis renewables“ atstovas.
Jis primena, kad „Ignitis renewables“ vysto pirmąjį Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parką „Curonian Nord“, kurio galia sieks iki 700 megavatų (MW), per metus pagamins apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos, kas patenkintų apie ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. Planuojama, kad parkas pradės veikti iki 2030 metų​.
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą 2024 m. pavasarį atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas. Tyrimo metu internetu buvo apklausta 18–64 metų amžiaus gyventojų visoje Lietuvoje. Apklausoje dalyvavo 1009 asmenys. Papildomai telefonu ir gyvai buvo apklausta 200 gyventojų Vakarų Lietuvoje (Tauragėje, Jurbarke, Kelmėje ir Mažeikiuose) bei 350 šalies pajūrio regione (Neringoje, Kretinga, Palangoje ir Klaipėdoje).

Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com.

09/08/2024

Nuo klasikos iki ABBA. Rugpjūčio 11 d. 20 val. Palangos kurhauze

09/08/2024

„Bavarija“ koncertas Palangos koncertų salėje rugpjūčio 21 d., 20 val

Parašę su kuo norėtumėte nueiti į koncertą, dalyvausite mūsų konkurse laimėti du bilietus.

07/08/2024

ŠTRAUSO MUZIKOS VAKARAS

2024-08-13 20:00
Palangos koncertų salė,

Parašykite, su kuo norėtumėte nueiti į renginį, ir laimėkite du bilietus.

05/08/2024

Į pajūrį atskrido tikriausiai mylimiausias vaikų teatras ,,Raganiukė“ su žymiuoju O. Proislerio personažu Raganiuke.

Viešbutyje ,,Žuvėdra“ (adresu Meilės al. 11) rugpjūčio 11 d. 19 val. vyks spektaklis "Bjaurusis ančiukas"

PARAŠYKITE MAŽYLIO/-ĖS, KURĮ/-IĄ NORĖTUMĖTE NUVESTI Į ŠĮ SPEKTAKLĮ, VARDĄ IR LAIMĖKITE TRIS BILIETUS!

Išsamesnę informaciją galite rasti: www.raganiuke.lt

03/08/2024

Baltijos jūroje mato naujo turizmo objekto potencialą: užsienyje vėjo elektrinės pritraukia minias turistų

Tiek Lietuvos gyventojams, tiek atvykstantiems užsienio turistams ieškant naujų, vis įdomesnių patirčių, mūsų šalyje pastaraisiais metais sparčiai populiarėja pramoninis turizmas, kurio objektų, lankytojus praturtinančių žiniomis ir netikėtais pojūčiais, vis daugėja. Tokiu turizmo traukos tašku gali tapti ir būsimasis tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vystomas „Curonian Nord“ jūrinio vėjo elektrinių parkas, o užsienio pavyzdžiai rodo, jog tai sukurtų ir visiškai naują paslaugų verslo nišą krante.
Lietuvos energetikos ir technikos muziejaus vadovas Mykolas Bistrickas sako, kad pramoninis, energetinis turizmas mūsų šalyje šiuo metu išgyvena proveržio laikotarpį ir ši tendencija tik augs, kadangi žmonės darosi vis sąmoningesni ir smalsesni.
„Šioje srityje dirbu nuo 2018 metų ir matau, kaip ši tema populiarėja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Aš manau, kad tokios srities kaip energetinis turizmas populiarumas auga, nes žmonėms pradeda rūpėti ekologija, atsinaujinanti energetika. Tai visiems mums aktualios temos, tad žmonės ima domėtis jų ištakomis, pavyzdžiui, lankosi pirmojoje viešojoje Vilniaus elektrinėje, kurioje gali susipažinti tiek su energetikos sektoriaus praeitimi, tiek su ateitimi“, – pasakoja M. Bistrickas.
Augantį pramoninio turizmo populiarumą jis iliustruoja skaičiais – praėjusiais metais Energetikos ir technikos muziejus sulaukė 145 tūkst. lankytojų, kai dar prieš penkerius metus jų skaičius nesiekė 20 tūkst. „Ir taip yra ne tik pas mus. Augančius lankytojų srautus fiksuoja ir uždaroma Ignalinos atominė elektrinė, ir kiti su pramone, technika ir paveldu susiję objektai“, – patikina pašnekovas.
Galimybės – ir vietos bendruomenėms
Populiarėjančio pramoninio turizmo pavyzdžių Lietuvoje netrūksta – tai ir sostinėje vykstantis energetikos festivalis „Mechanizmai“, ir Vilniaus šilumos tinklų rengiamos ekskursijos po Vilniaus termofikacinę elektrinę, ir Panevėžio „Ekrano“ gamyklos turai, ir lankytojams atveriami „Ignitis grupės“ objektai, kurie kasmet susilaukia tūkstančių lankytojų – Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, Kauno hidroelektrinė bei Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės.
Pirmuosius žingsnius, išbandant vėjo elektrinių parkus kaip turizmo objektus, bendrovė „Ignitis renewables“ jau žengė – kartu su viešąja įstaiga „Žaliasis regionas“ ir Tauragės rajono savivaldybe pradėjo rengti edukacines ekskursijas „Vėjo spalva – žalia“, kurių metu turistai iš visos Lietuvos kviečiami apsilankyti šalia Tauragės veikiančiame sausumos vėjo elektrinių parke ir sužinoti, kaip pasitelkus gamtos stichiją gaminama žalioji elektros energija. Į šią veiklą aktyviai įsitraukė ir vietos bendruomenių nariai, kurie, specialiai apmokyti „Ignitis grupės“ įmonių darbuotojų, dabar patys veda ekskursijas atvykstantiems svečiams.
Projekto „Curonian Nord“ vadovė Anne-Marie Roikjær neabejoja, kad tokiu turizmo traukos objektu, gali tapti ir bendrovės vystomas pirmasis Lietuvos jūrinio vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“. „Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje yra daugybė pavyzdžių, kai energetika ir turizmas sėkmingai sąveikauja. Jūrinio vėjo elektrinių parkas taip pat turi didžiulį potencialą kaip pramoninio turizmo objektas – tai bus savo dydžiu ir strategine svarba įspūdingas traukos taškas“, – sako A. Roikjær.
Numatoma, kad tiek Klaipėdoje, tiek pajūrio kurortuose „Curonian Nord“ projektas prisidės prie turizmo paslaugų pasiūlos. Tai rodo ir pavyzdžiai iš užsienio šalių, kuriose jūrinio vėjo elektrinių parkai ne tik gamina elektros energiją, bet ir veikia kaip turizmo objektai.

Vėjo elektrinių parkai jūroje tampa traukos objektais
Gerokai seniau jūrinio vėjo energetikos projektus vystyti pradėjusiose šalyse turistai apsilankyti šalia elektrinių kviečiami jau ne pirmus metus. Pavyzdžiui, Danijoje turistiniais laivais galima plaukti iki 111 elektrinių turinčio „Anholto“ jūrinio vėjo parko, o Baltijos jūroje netoli Kopenhagos plytintis „Middelgrunden“ jūrinio vėjo parkas taip pat siūlo specialias ekskursijas.
Pasiplaukioti iki Šiaurės jūroje veikiančio „Egmond aan Zee“ jūrinio vėjo elektrinių parko ir daugiau sužinoti apie vėjo energetiką turistai kviečiami Nyderlanduose. Lankytojų laukia ir „Thorntonbank“ parkas Belgijoje ar „Nordsee Ost“ parkas Vokietijoje. Tokia pramoga taip pat populiari ir Jungtinėje Karalystėje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose.
„Tad ir Lietuvoje nesunku įsivaizduoti iki elektrinių parko kursuojančius laivelius su turistais, kurių krante laukia nakvynės, maitinimo, dviračių nuomos ir kitos paslaugos. „Curonian Nord“ turi potencialo šioje srityje suteikti daug naudos vietos gyventojams. Pavyzdžiui, auksine pakrante garsėjančiame Ostendės kurorte Belgijoje veikia net 9 jūrinio vėjo elektrinių parkai, o šalia jų driekiasi turistų pamėgti paplūdimiai“, – vardija „Ignitis renewables“ atstovė A. Roikjær.
Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com.

02/08/2024

Pajūryje pasklido naujas nemokamo žurnalo „Lietuvos pajūris“, kuris gimė kaip laikraščio „Palangos tiltas" priedas, numeris.

Glotnus, gražus, žvilgantis, vienintelis toks ne tik pajūryje, bet ir visoje Lietuvoje. Juokaudamas save vadinu paskutiniu tokios „glamūrinės“ – ir dar nemokamos! – spaudos žiniasklaidos dinozauru.

Palanga, žurnalo gimtinė, tokio žurnalo tikrai nusipelno!

Šįkart mūsų viršelio herojus – Kajus Pirožnikas, 21-erių Palangos gelbėjimo stoties gelbėtojas. Taip, taip – legendinio Jono Pirožniko, Palangos gelbėtojų stoties vado, kuris šiemet jau 17-ąją vasarą sergsti gyvybes Palangos pajūryje, sūnus.

Ar šiandien daug pažįstate jaunuolių, kurie kaip Kajus apie savo tėtį pasakytų: „Tėtis man visada buvo, yra ir bus didžiausias mano patarėjas“?

Prisimenu Kajų gelbėjimo stotyje dar paauglį – tokį dramblotą, net pavėpusį, o šiandien jis – išaugęs, tvirtas, žodžius parenka taikliai ir taupiai, kalba rišliai, taisyklingai – įsivaizduokite! – tik lietuviškai, be angliškų intarpų, yra didelis Lietuvos patriotas, myli gamtą ir turi didelių ambicijų gyvenime.

O kur dar visi kiti vienas už kitą ryškesni mūsų pašnekovai!

Nuo Palangoje, interviu baigiantis, pravirkusio Petro iki romaus ir taikaus Andriaus iš Neringos!

Gali būti, kad vasarai įžengus į rugpjūtį, planuosite atostogas ne į pajūrį, o, pavyzdžiui, aplankysite gražiąją Kretingą, svetingąjį Klaipėdos rajoną, tolimus Biržus, Saulės miestą – Šiaulius ar žaliuosius Druskininkus, – šio žurnalo savivaldybes herojes.

VISUS KVIEČIU DALYVAUTI KONKURSE: parašykite, kur jau matėte, ar anksčiau esate matę, „Lietuvos pajūrį“, ir galėsite laimėti „Lietuvos pajūrio“ partnerio, Palangos apžvalgos rato, kelionę dviem pažvelgiant į mūsų nuostabią Palangą iš paukščio skrydžio!

Gero skrydžio su nauju „Lietuvos pajūriu“!

01/08/2024

,,Raganiukės“ teatro vasaros gastrolės Palangoje

Į pajūrį atskrido tikriausiai mylimiausias vaikų teatras ,,Raganiukė“ su žymiuoju O. Proislerio personažu Raganiuke. Tam, kad atostogos prie jūros nebūtų nykios, mes atvežame Tau daug spalvingų pramogų!

Viešbutyje ,,Žuvėdra“ (adresu Meilės al. 11) penktadienį, rugpjūčio 2 dieną, 19 val., bus rodomas spektaklis ,,Bjaurusis ančiukas“ pagal žymiąją H.K. Anderseno pasaką.

O šeštadienį, rugpjūčio 3 dieną, 19 val. 30 min. – ,,Mikė Pūkuotukas ir Nulėpausio gimtadienis“.

Bilietus į teatro renginius, konkrečias datas bei išsamesnę informaciją galite rasti: www.raganiuke.lt

30/07/2024

Išlaisvinti vėją: naujame Europos energetikos sistemos žemėlapyje Baltijos jūra užims ypač svarbią vietą

Energetinės nepriklausomybės siekiančioje Europoje pastaruoju metu vis garsiau ir daugiau kalbama apie jūrinio vėjo potencialą elektros energijos gamyboje. Šalys viena po kitos skelbia apie planuojamus naujus vėjo elektrinių projektus, o šiame vykstančių pokyčių žemėlapyje ypač reikšmingą vietą užima Baltijos jūra.

Lietuva šiuo atžvilgiu žengia pirmuosius žingsnius – tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ vysto pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parko projektą Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse „Curonian Nord“.

Praėjusių metų pabaigoje Europos Sąjungos šalių energetikos ministrai ir daugiau kaip 300 energetikos įmonių pasirašė Europos vėjo energetikos chartiją, kurioje įtvirtino, kad siekiant Bendrijos žaliųjų tikslų ir energetinės nepriklausomybės, būtina stiprinti žemyno vėjo pramonę.

Siekiant šio tikslo ypač svarbus vaidmuo teks Baltijos jūrai, kurios milžiniškas vėjo energijos potencialas pastaraisiais metais pradedamas vis sparčiau išnaudoti, nors iki tikrojo jo išlaisvinimo dar laukia ilgas kelias.

Ambicingi valstybių planai

Baltijos jūros reikšmę vėjo energetikos sektoriuje sunku pervertinti. Būtent šioje jūroje buvo pastatytas pats pirmasis jūrinio vėjo elektrinių parkas pasaulyje. Jį dar 1991 m. šalia Lolando salos įrengė Danija.

Danija ir šiandien yra elektros energijos gamybos Baltijos jūroje lyderė, kuriai priklauso pusė iš dvidešimtiems šiame vandens telkinyje dabar veikiančių vėjo elektrinių parkų. Tačiau šios valstybės pavyzdžiu vis aktyviau seka ir kitos Baltijos jūrą supančios šalys.
Palyginti sekli ir vėjuota Baltijos jūra itin tinka vėjo elektrinių statybai.

Mokslininkų ir energetikos sektoriaus ekspertų skaičiavimais, bendras šios jūros potencialas siekia 93 gigavatus (GW), tačiau šiandien dauguma vėjo parkų joje yra palyginti nedideli ir bendra jų galia sudaro tik kiek daugiau nei 3 GW. Visgi šis skaičius artimiausiais metais sparčiai augs.

„Pernai aštuonios aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusios valstybės pasirašė deklaraciją, kuria įtvirtino tikslą iki 2030 m. pasiekti 19,6 GW galią. Verta pažymėti, kad Europos Komisijos žaliajame kurse numatyta, kad bendra ES teritoriniuose vandenyse įrengta jūrinio vėjo elektrinių parkų galia 2030 m. turi pasiekti 60 GW, vietoje dabartinių 32 GW. Tad Baltijos jūra užtikrins trečdalį viso Bendrijos poreikio. Didesnį potencialą turi tik gerokai didesnė ir vėjuotesnė Šiaurės jūra“, – teigia „Ignitis renewables“ jūrinės energetikos plėtros vadovas Vytautas Rimas.

Kol kas visi Baltijos jūros vėjo elektrinių parkai priklauso tik keturioms šalims – Danijai, Švedijai, Vokietijai ir Suomijai. Bet netrukus prie šios kompanijos prisidės ir Lietuva, Estija ir Latvija. Be to, nauji projektai planuojami ir tose šalyse, kurios Baltijos jūros vėją jau yra įdarbinusios.

„Galima sakyti, kad Baltijos jūroje prasideda tikras vėjo energetikos proveržis, o kai kurios šalys yra išsikėlusios ypač ambicingus tikslus. Pavyzdžiui, jūrinio vėjo parkų kol kas neturinti Lenkija iki 2050 m. siekia savo teritoriniuose vandenyse įrengti 28 GW galios. Tai reiškia, kad mūsų kaimynė aplenktų Daniją ir taptų daugiausia elektros energijos Baltijos jūroje gaminančia šalimi“, – sako V. Rimas.

Pasak jo, dėmesys jūrinio vėjo energijai ypač išaugo prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą ir jo sukeltam energijos kainų šokui. Tapo akivaizdu, kad tokios investicijos yra būtinos tiek energetinio, tiek nacionalinio saugumo požiūriu: „Toks neišsenkantis energijos šaltinis kaip jūros vėjas yra labai reikšmingas, siekiant galutinai atsikratyti bet kokios priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro. Kartu elektros energijos gamyba iš vėjo yra neutrali klimato požiūriu. Tad jūrinio vėjo energetikos plėtra sprendžia iškart dvi Europos problemas.“

Maža pakrantė – didelis potencialas

Lietuva, kuriai priklauso mažiausia Baltijos jūros dalis, ambicijomis su kitomis šalimis lygintis negali, tačiau ir mūsų šalyje jūrinis vėjas lems reikšmingus pokyčius energetikos sistemoje.

Baltijos jūrinio vėjo tyrimų pagal Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP) duomenimis, ilgalaikis Lietuvos jūrinio vėjo potencialas siekia 4,5 GW. Jau apie 2030 m. mūsų šalyje pradės veikti pirmasis toks parkas „Curonian Nord“, kurio galia sieks apie 700 MW. Jis per metus pagamins apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos, o tai užtikrins ketvirtadalį viso dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.

„Nors Baltijos jūros turime santykinai nedaug, įdarbinę jos vėją galėtume pagaminti daugiau švarios elektros energijos nei mums reikia. Tai ne tik leistų įsitvirtinti elektros energijos eksporto rinkoje, bet ir atvertų galimybes investuoti į visiškai naujas atsinaujinančios energijos technologijas, pavyzdžiui, žaliojo vandenilio gamybą“, – pažymi V. Rimas.

Galiausiai, svarbu ne tik tai, bet ir kokį postūmį jūrinio vėjo elektrinių projektai gali bendrai suteikti šalies ekonomikai. Skaičiuojama, kad vien pirmasis Lietuvos jūrinio vėjo parko projektas pritrauks milijardines investicijas, kurs naujas aukštos kvalifikacijos darbo vietos ir skatins pajūrio regiono ir visos šalies ekonomiką, turės teigiamos įtakos transporto ir statybos sektoriams bei Klaipėdos uosto plėtrai.

„Jau nekalbant apie tai, kad pradėjus veikti jūrinio vėjo elektrinių parkui projekto vystytojas teiks tiesioginę paramą vietos bendruomenėms. Surinktos lėšos bus skirtos Lietuvos pajūrio bendruomenių gyvenimo kokybei gerinti ir ekonomikai skatinti. Tai reiškia, kad pajūrio regiono gyventojai gaus lėšų, kuriomis galės finansuoti jiems reikšmingus pokyčius“, – sako „Ignitis renewables“ jūrinės energetikos plėtros vadovas.