23/12/2024
Retai sulaukiame tokių atsiliepimų, todėl sakau ačiū, įvertinimas - Kalėdinė dovana, kaip ir visas pokalbis su mūsų kraštiečiu, Seimo nariu Vytautu Sinica bei jau tikru molėtiškiu, levaniškiečiu Mariumi Parčiausku. Tikiuosi, jog ir 2025 - aisiais "Vilniai" pašnekovų, kurie įdomūs ne sau, o skaitytojams, nestigs, atrasime vis daugiau pas mus sugrįžtančių ar užklystančių kraštiečių, turinčių ką pasakyti. Tikrai miela sulaukti atsiliepimų, kurie ne tik džiugina, bet ir įpareigoja. Draugaukime :)
Šią savaitę daviau daug interviu, bet išsamiausią - Molėtų laikraščiui „Molėtų vilnis“. Apsilankėme jo redakcijoje su Nacionalinio susivienijimo Deltuvos skyriais pirmininku politologu ir atsargos karininku Marium Parčiausku. Kiek žinau, penktadienį paskelbtas labai išsamus mūsų pokalbis.
Kodėl Molėtams gali būti įdomu kažkoks Vilniuje rinktas politikas? Na, dėl dviejų priežasčių. Pirma, visos to politiko šaknys Molėtų rajone. Bent du šimtus metų (giliau nežinau) visi mano protėviai kilo iš žemių tarp Bijutiškio, Labanoro ir Dubingių. Vienas prosenelis XIX a. gale atsikraustė Vilnių, bet vėliau po Želigovskio įvykdytos okupacijos senelis pasitraukė atgal į Molėtų rajoną, Inturkę. Ten iki šiol leidžiam vasaras.
Antra, redaktorė įvertino, kad Nacionalinis susivienijimas, kurio atstovas Seime esu, yra iš tiesų unikali, įdomi, kitus klausimus kelianti ir kitaip besielgianti partija Lietuvoje. Yra nepaprastai sunku naujam žaidėjui prasibrauti į parlamentą, bet šitie nacionalinės valstybės saugotojai nepasiduoda, nepasikeičia, nuosekliai dirba ir auga, nežada išnykti. Gal ne tik redaktorei įdomu, ką ir kaip tikimės nuveikti pagaliau įgavę balsą ir tribūną parlamente.
Nacionaliniams laikraščiams merdėjant, rajoniniai gyvuoja ir, žinoma, dažniausiai tai susiję su vietos valdžios palaikymu, bet ne šiuo atveju. „Molėtų vilnis“ yra visiškai nepriklausomas nuo jokios partijos, visoms partijoms kritiškas ir kartu visoms partijoms atviras leidinys. Šiuo požiūriu kažkas nuostabaus. Tikrai nebuvo lengva jiems tokiems išlikti. Pagarba Jolantai Valentinavičienei, kuri visa tai pavertė realybe.
Seime greitai išmoksti nebūti nepagrįstai kuklus. Jei pats nesisiūlysi, nieko ir negausi. Todėl kviečiu: jeigu kuri vietos leidinio redakcija norėtų ir drįstų pasekti „Molėtų vilnies“ pavyzdžiu, parašykite man ir tikrai sutarsime dėl mano apsilankymo ir interviu. Temų begalės.
