Žurnalas „Nemunas“

15/02/2025

„Kožas i treningai, gezai i gazeles, meilė i regbis“, – naujausią režisieriaus Igno Miškinio filmą „Pietinia kronikas“ (2024) anonsuoja kino teatrai. Nors tikėjausi smagiai praleisti laiką stebėdamas režisūrinę ironiją sporto, jausmų verpetų ir dešimtojo dešimtmečio mados viražų plotmėse, gavau gerokai paveikesnę, stipresnę, lūkesčius pranokusią emocijų bei apmąstymų dozę. I. Miškinis dviem valandoms nukelia į moderniosios Lietuvos Edeną – laiką, kai buvo prakąsti pirmapradės nuodėmės siaubą savyje slėpę obuoliai, kai buvo mėginama pažinti kūniškų geidulių prigimtį ir savo skausmingai gležną vaidmenį naujai besikuriančios Lietuvos ekosistemoje.

𝒏 | internetinis turinys I Rokas Hasenaitis I „Pietinia kronikas“: sudirginti nostalgijos nervą

Komentare – nuoroda į visą publikaciją.

📸 Kadras iš filmo „Pietinia Kronikas“ (rež. Ignas Miškinis, 2024)

14/02/2025

Lietuvių fotografija iš tiesų yra reiškinys. Įdomu, kad ji gyvena lyg jūra – potvynių ir atoslūgių ritmu. Vieni dalykai, regis, nugrimzta istorijon, kiti šauniai reprezentuoja kūrėjus, bet ratas apsisuka ir mes vėl stabtelime prie vaizdų, prabylančių naujai, papildančių pridėtinėmis prasmėmis. Apie tai kalba Ignas Kazakevičius, atsigręždamas į Raimundo Urbono fotografiją, nuobodulio estetiką, prarastąjį urbanistinį peizažą.

𝒏 | 2025 01 | fotografija | Ignas Kazakevičius I Raimundas Urbonas | PRAEITIS YRA TARP MŪSŲ

Komentare – nuoroda į publikaciją.

📸 R. Urbono fotografija

13/02/2025

Ne tik muzika daro stebuklus, prikeldama gyvenimui net sunkius ligonius. Viena šiuolaikinio gydymo sričių – biblioterapija. Nuostabus patirties liudijimas apie knygų skaitymo naudą primena senas tiesas: tik tu pats gali save pakelti už plaukų aukštyn, bet nepamiršk, kad tavo pagalbininkai gali būti ne vien artimieji ar medikai, puikių emocijų ir malonumo vis dar įmanu rasti knygose. Knygų mugėse jos yra tik pirkiniai, o pasauliai – puslapiuose, kuriems neturėtume gailėti laiko.

𝒏 | 2025 01 | kultūra | Loreta Jastramskienė I KURORTININKAI IR BIBLIOTERAPIJA

Komentare – nuoroda į publikaciją.

📸 Dariaus Petreikio promptografija

12/02/2025

Klaipėdos jaunimo teatro aktorius Simonas Lunevičius aistrą jaučia ne tik vaidybai – jis ir intensyviai keliauja, užsiima jėgos aitvarų sportu, leidžiasi į kalnų maršrutus. Kūrybinis šio aktoriaus kelias – nuolatinė transformacija, formuojama ne tik atliekamų vaidmenų, bet ir asmeninių patirčių. Pokalbyje Simonas dalijasi mintimis apie teatro reikšmę, gyvenimą tarp Klaipėdos ir Vilniaus, kūrybinį procesą, santykius bei laisvės jausmą, kurį atranda tiek scenoje, tiek vandens paviršiuje.

𝒏 | internetinis turinys I Toma Liutikė I TARP SCENOS IR VĖJO

Komentare – nuoroda į visą publikaciją.

📸 Simonas Lunevičius spektaklyje „Būti Alisa“, rež. Didier Girauldon. Mato Mačiulskio nuotrauka

12/02/2025

Tai kas gi toji ponia iš Pitsbergo, nuotraukoje laikanti JAV vėliavą ir Lietuvos trispalvę su Vyčiu? Kas ją sieja su Užnemune, Kauno dvarais ir grafais Tiškevičiais? Fotografijos lobiai, sutelkti Aleksandro Germano albume, atskleidžia paslaptingas ir labai svarbias Lietuvos istorijos detales, iš kurių galima sulipdyti prarastus atminties paveikslus.

𝒏 | 2025 01 | kultūra | Ugnė Ražinskaitė I MERGAITĖ SU ROŽĖS ŠAKELE IR MATRONA IŠ PITSBERGO

Komentare – nuoroda į publikaciją.

📸 Adelė Germanaitė-Varašienė su Amerikos vėliava ir Lietuvos trispalve su Vyčiu.
Nežinomo autoriaus nuotrauka. Juozo Naujalio memorialinis muziejus

11/02/2025

Arnas Mikalkėnas – pianistas, kompozitorius, perkusininkas, improvizatorius, „Jazz Academy“ įkūrėjas. Atrodo, kad jo muzika sudaro atskirą pasaulį. Pokalbio erdvė – „Jazz Academy“ Kaune, įkurta privačia iniciatyva, dažnai tampanti koncertų sale ir įdomiausių improvizacinės muzikos meistrų ir eksperimentų scena. Apie Arno Mikalkėno kelionę į improvizacinės muzikos pasaulį, kartų kaitą, autoritetus, būtinas sąlygas improvizacijai, klaidos ir sėkmės momentus bei pilietines pareigas, kurios tenka šiuolaikiniam menininkui.

𝒏 | tinklalaidė #3 | Julijus Grickevičius ir Arnas Mikalkėnas

Arnas Mikalkėnas - pianistas, kompozitorius, perkusininkas, improvizatorius, „Jazz Academy“ įkūrėjas. Atrodo, kad jo muzika sudaro atskirą pasaulį. Pokalbio erdvė - „Jazz Academy“ Kaune, įkurta privačia iniciatyva, dažnai tampanti koncertų sale ir įdomiausių improvizacinės muzi...

11/02/2025

Nutinka, jog žmogus blaškosi ne todėl, kad neteisingai pasirinko profesiją, bet kad jam maža apsukų vienoje. Tad kai sutinkame psichologijos mokslų daktarę, tarptautinėje konferencijoje skaitančią pranešimą apie smegenų funkcijų atstatymą pasitelkus muziką, neturėtume nustebti tą pačią personą pamatę ir scenoje, dainuojančią operoje ar ją režisuojančią, dirbančią televizijoje ar palinkusią ties naujausios knygos rankraščiu. Kad ir kaip fantastiškai tai skambėtų.

𝒏 | 2025 01 | kultūra | Beata Baublinskienė I OPEROS SOLISTĖ IR NEUROMOKSLININKĖ INDRĖ VISKONTAS: MUZIKA GALI JUS NUNEŠTI KITUR IR PAKEISTI

Komentare – nuoroda į publikaciją.

📸 Asmeninio archyvo nuotrauka

10/02/2025

Jei manote, kad senosios Europos valstybėse kiekvienas nacionalinės kultūros reliktas tinkamai saugomas ir globojamas, klystate. Jokios institucijos nepajėgia visko aprėpti, viskam skirti išlaikymą. Tad jei ne privačios iniciatyvos, ne vienas svarbus objektas būtų prašapęs. Kaip ir nuostabiojo prancūzų novelės meistro Guy de Maupassantʼo, kurį taip mylėjo kino kūrėjai, puoselėti namai bei sodas Normandijoje. Pasivaikščiokime po rašytojo valdas drauge su Valdu Puteikiu, „pramušusiu“ leidimą ten lankytis, nes dabar sodybos šeimininkas – privatus asmuo.

𝒏 | 2025 01 | kultūra | Valdas Puteikis I KIENO ŠIS PASISLĖPĘS NAMAS NORMANDIJOJE?

Komentare – nuoroda į publikaciją.

📸 Guy de Maupassantʼo namas Etretate, Prancūzijoje. Valdo Puteikio nuotrauka

08/02/2025

Karys namo sugrįžti gali mintimis, laiškais, gyvas ar cinko karste. Šis tekstas – ne tik apie absurdišką sovietų kariuomenės realybę, socialinius paradoksus ir niūrų kareiviško gyvenimo groteską. Apie asmenines išgyventas patirtis.

𝒏 | 2025 01 | proza | Vytaras Radzevičius I KROVINYS NR. 200

Komentare – nuoroda į publikaciją.

📸 Dariaus Petreikio promptografija

08/02/2025

Tikiu, atsiras žmonių, kuriems prie širdies elektroninė muzika bei elektroninių garsų eksperimentai ir kuriems šio interviu pašnekovės kūryba taps atradimu. Galbūt prieš 5 metus Ieva Burneikytė daugeliui dar nebuvo žinoma, tačiau dabar jos kuriama šiuolaikinė elektroninė muzika turi savo auditoriją. Jau išleisti du, nors skirtingi, tačiau žavūs, Ievos projekto „Exoternal“ albumai. Kviečiu susipažinti su šia muzikos kūrėja bei jos kūrybinių paieškų istorija.

𝒏 | internetinis turinys | Edvardas Vyšniauskas I IEVOS BURNEIKYTĖS MUZIKINIAI EKSPERIMENTAI

Komentare – nuoroda į visą publikaciją.

07/02/2025

Lietuvių aukštosios kultūros istorija, raida ir aktualijos atsispindi šiuolaikinėje kultūrinėje spaudoje, jai skirtuose tinklalapiuose, radijo bei televizijos laidose. Tačiau XIX–XX a. sandūroje Lietuvos miestuose ėmė formuotis mažiau pažįstama, bet labai įdomi darbininkų kultūra, jungusi įvairių tautybių, tikėjimo, lyčių ir pažiūrų žmones, dirbusius gamyklose, tarnavusius privatiems asmenims ar buvusius žemiausios grandies tarnautojais.

𝒏 | internetinis turinys | Ugnė Marija Andrijauskaitė I DUONOS IR ŽAIDIMŲ. DARBININKŲ KULTŪRA TARPUKARIO LIETUVOJE

Komentare – nuoroda į visą publikaciją.

06/02/2025

Ar pakankamai kalbame apie mirtį? Ar gedime ne per trumpai? Kam kurti, jei vieną dienų mūsų paprasčiausiai neliks? Pokalbio su tarpdisciplinine menininke Karolina Latvyte Bibiano metu išryškėja nuo vaikystės vis atsikartojantys laikinumo ženklai, tapę kūrybiniu įkvėpimu. Galiausiai žvilgsnis nukrypsta į miglotą ateitį, iš akiračio nė akimirkai nepaleidžiant baimę ir žavesį keliančios baigties.
Tai kas gi turėtų būti užrašyta ant jūsiškio antkapio?

𝒏 | tinklalaidė #2 | dr. Justinas Kisieliauskas ir Karolina Latvytė Bibiano

Tarpdisciplininė menininkė Karolina Latvytė-Bibiano ir dr. Justinas Kisieliauskas susitiko pokalbiui iškart po Vėlinių. Laikas pasirinktas neatsitiktinai. Pradėjusią kūrybinį kelią ekologinio nerimo įprasminimu jauną kūrėją itin sudomino mirties tema. Pokalbį pradėję makabrišku j...

06/02/2025

Lyg būtų numačiusi ateitį... Taip galėtume aiktelėti apžiūrinėdami ir įlįsdami į A. Kasubos sukurtus objektus-erdves, skirtas ir kontempliuoti, ir rasti kito pasaulio, kuriame tvyro ramybė, taika, sambūvis, išsipildymą. Tačiau praėjusio amžiaus kūrėjos mintys ir darbai iš Niujorko į Lietuvą plačiau atveria duris tik dabar.

𝒏 | 2025 01 | menas | Ignas Kazakevičius I Aleksandra Kasuba I SPEKTRINIAI SUSITIKIMAI

Komentare – nuoroda į publikaciją.

📸 Aleksandra Kasuba, Aleksandras Kavaliauskas, Elona Lubytė. Spektro užuomina , 1974–2014. Sintetinis audinys, neoninės lempos, spalvoti filtrai, plienas, aliuminis, fanera, plastikas. 400 × 1056 × 539 cm. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Antano Lukšėno nuotraukos

05/02/2025

Pokalbį su ką tik pirmąją savo personalinę parodą „Klajonė“ surengusiu Martynu Auž (Aužbikavičiumi) pradedame svarstymu, kas turėtų lydėti žiūrovą: patys darbai ar anotacija, dažnai įmantri ar iškart pakišanti parodos suvokimo būdą. Martynas netrunka paatvirauti neįgijęs akademinio pagrindo – jo atveju tai padeda užmegzti betarpišką santykį su auditorija.

𝒏 | internetinis turinys | Eglė Bračiulytė I KIEKVIENĄ DIENĄ PATS TURI PASIRINKTI SAVO KRYPTĮ IR NUOTAIKĄ

Komentare – nuoroda į visą publikaciją.

05/02/2025

Tai ne naujiena – kvapai veikia mūsų emocijas, jaudina, gali pralinksminti ar pasiųsti nerimo debesį, o taip pat jie yra būdas pažadinti prisiminimus. Tačiau kvapus regėti ir girdėti gali ne kiekvienas. Bet tokie žmonės egzistuoja ir padeda atskleisti meno visapusiškumą pasitelkdami aromatus. O jums, kuo kvepia L. Truikio mėlynieji angelai?

𝒏 | 2025 01 | kultūra | Ieva Rekštytė-Matuliauskė I Laimė Kiškūnė | ATEITIES PASAULIO KVAPAI

Komentare – nuoroda į publikaciją.

📸 Parfumerė Laimė Kiškūnė ir A. Kašubos šešių spalvų kvapų dėžutė Nacionalinėje dailės galerijoje. Algės Julijos ir Vytenio Kriščiūno nuotrauka

03/02/2025

M. K. Č. šiais metais bus daug. Nuo vietos projektų, edukacinių programų, parodų, renginių, dokumentinių filmų, virtualios realybės ir dirbtinio intelekto eksperimentų iki globalių socialinės medijos ar žiniasklaidos paminėjimų. Ar visa tai leis išgirsti ir tikrąjį Čiurlionį – ne mitologizuotą genijų, bet jautrų kūrėją su visais netobulumais?

𝒏 | 2025 01 | kultūra | Lukas Butkus I PASAULĮ VAIZDUOJUOSI KAIP DIDELĮ KULTŪROS PROJEKTĄ. M. K. ČIURLIONIO METAMS PRASIDĖJUS

Komentare – nuoroda į publikaciją.

📸 Dariaus Petreikio promptografija

01/02/2025

Nesitiki, visai nesitiki, kad tokie žmonės gali viską apversti aukštyn kojomis. Gal todėl, kad pernelyg paprasti? Kad be tų šiandienėms „žvaigždėms“ būdingų tuščių įnorių, nepamatuotų ambicijų, be įtakų ir lobizmo? Puipos puipizmai į lietuvių kiną įsiaudžia taip natūraliai, kaip Martinaičio kukutizmai į poeziją. Lyg mūsų savastis, tik be Puipos, regis, niekas to nemokėjo taip parodyt.

𝒏 | 2025 01 | kinas | Stasys Baltakis I ALGIMANTAS PUIPA. SUSIKURI SROVĘ IR JOJE MAUDAISI

Komentare – nuoroda į publikaciją.

📸 Tomo Petreikio, Dariaus Petreikio nuotrauka