Išlaisvinksave - emocijų paleidimo konsultacijos su Zita

31/12/2024

Mano 2024-ieji buvo lyg Šekspyro drama – pilni aistros, iššūkių ir nuolatinio augimo. Jie priminė, kad kaip Romeo ir Džiuljeta aš rinkausi linkti meilėje ir su meile, kasdien įsileisdama patirti, kas tikra ir vertinga mano gyvenime: tikrus jausmus, nuoširdų ryšį su savimi ir pasauliu, už harmoniją ir grožį paprastuose dalykuose.

Šiandien, žvelgiant atgal, jaučiu begalinį dėkingumą už visas akimirkas – ir šviesias, ir sunkias. Jos mokė mane kantrybės, atjautos ir pasitikėjimo gyvenimo tėkme.

2025-iesiems linkiu sau ir visiems:

🎀Tyrumo, kaip pirmosios Romeo ir Džiuljetos meilės – gryno, šviesaus ir įkvepiančio tikėjimo gyvenimu.

🎀Tikrumo, kaip žvaigždėto dangaus, kuris niekada nesistengia būti tuo, kuo nėra.

🎀Drąsos, kaip tos, kurią turėjo Džiuljeta – atsiverti gyvenimui, net jei jis atrodo trapus ir pilnas iššūkių.

🎀Darnos, kaip šokio, kuriame visi žingsniai susijungia į harmoningą visumą.

🎀Šviesos, kuri ne tik apšviečia kelią, bet ir sušildo širdis.

🎀Meilės, kuri jungia, kuria ir įkvepia – tiek sau, tiek aplinkiniams.

Tegul 2025-ieji būna lyg Šekspyro kūrybos šedevras – prasmingi, gražūs ir kupini emocijų, kurios praturtina gyvenimą.💫

24/12/2024

Tegul šios šventos Kūčios ir Kalėdos primena mums, kad gyvenimas yra didžiausia dovana – kupina akimirkų, kurias verta branginti. ✨️🎁

Tegul Jūsų namus užlieja šiluma, ramybė ir artimųjų meilė, o širdys spindi dėkingumu už tai, kas tikra ir brangu. Vertinkime tuos, kurie yra šalia, dalinkimės šiluma ir kurkime prisiminimus, kurie liks kaip šviesos žiburiai mūsų gyvenimo kelyje.

Laimingų švenčių!✨️🎄

21/12/2024

Tapk ežeru! - pasaka📚

Senam hinduizmo mokytojui pabodo klausytis, kaip skundžiasi jo mokinys, ir vieną rytą jis nusiuntė jį atnešti druskos. Kai mokinys sugrįžo, mokytojas paliepė nelaimingajam jaunuoliui įmesti saują druskos į stiklinę vandens ir išgerti.

- Koks skonis? - paklausė mokytojas.

- Kartus, - išspjovė vandenį mokinys.

Mokytojas susijuokė ir liepė mokiniui tokią pat saują druskos įmesti į ežerą. Juodu tylėdami nuėjo prie netoliese tyvuliuojančio ežero, ir kai mokinys sviedė į vandenį saują druskos, mokytojas jam paliepė:

- Dabar atsigerk ežero vandens.

Vandeniui nuvarvėjus jaunuolio smakru, mokytojas paklausė:

- Koks skonis?

- Gėlo vandens, - atsakė mokinys.

- Ar junti druskos skonį? - paklausė mokytojas.

- Ne, - atsakė jaunuolis.

Tada mokytojas atsisėdo šalia šio rimto jaunuolio, tokio panašaus į jį patį, ir suėmęs jo delnus rankomis tarė:

- Gyvenimo skausmas yra gryna druska - nei daugiau, nei mažiau. Skausmo gyvenime visada tiek pat, lygiai tiek pat. Bet kartėlis, kurį juntame, priklauso nuo indo, į kurį supilame skausmą. Tad jei tave kankina skausmas, vienintelė išeitis - išplėsti savo požiūrį... Nustok buvęs toks kaip stiklinė.

Tapk ežeru! 🌊🌊

29/11/2024

Mano vardą Zita man išrinko močiutė.

Nuo pat vaikystės jis man neatrodė ypatingas, netgi jautėsi keistas ir neįprastas. Tačiau augant ir giliau pažvelgus į jo kilmę, supratau, kad jis neša stiprią žinutę, kuri atspindi ir mano gyvenimą.

Zitos vardas kilęs iš Italijos, kur šventoji Zita buvo žinoma savo gerumu, rūpestingumu ir nuolankumu. Ji buvo paprasta tarnaitė, tačiau savo gyvenimu įrodė, kad gėris ir tikėjimas gali pakeisti pasaulį. Ji rūpinosi vargšais, dalinosi, net kai pati turėjo mažai, ir tapo pagalbos artimui simboliu.

Kaip įdomu ☺️

Šventoji Zita buvo kanonizuota 1696 m. popiežiaus Inocento XII ir yra laikoma tarnaičių, namų šeimininkių bei visų, dirbančių namų ūkyje, globėja. Jos šventė minima balandžio 27 d.

Ši istorija mane įkvėpė labiau draugauti su savo vardu.

Šventosios Zitos istorija man primena, kaip svarbu kasdieniame gyvenime vadovautis širdimi, kurti šviesą aplink save ir būti jautria kitiems.
Dabar suprantu, kad šis vardas yra mano stiprybės dalis, ir jaučiuosi dėkinga močiutei už tokį prasmingą pasirinkimą.

Ar Jūs kada nors susimąstėte, kokią istoriją slepia Jūsų vardas?

Pasidalink komentaruose taip smalsu😉

25/11/2024

Ant grėblio nebeužminu. Aš ant jo ŠOKU.💃🏼💃🏼🤣😘🧡

18/11/2024

Kiekviena diena - tai galimybė pasėti šviesos ir gerumo daigus visų mūsų ateičiai.

11/11/2024

Koks nuostabus paties savęs atvėrimas: suprasti, kad gerumas gyvena tavyje...

Tai reiškia, kad jokios gyvenimo negandos nepalaužė tavo vidinės esmės. Žmoniškumo. Neatėmė iš tavęs atjautos, empatijos ir jausmingumo.

Žmonėms, kaip ir visais laikais, reikalingas šiltas tarpusavio ryšys: meilė, draugystė, rūpestis, palaikymas... Pasitikėjimas ir ištikimybė... Įkvėpimas ir bendra kūryba... Vienijantys tikslai ir tikėjimas visų šviesia ateitimi...

Ir koks vis dėl to nuostabus tai jausmas - dalintis gerumu su kitais...

02/11/2024

https://www.youtube.com/watch?v=aV_-9515Rwc

Išklausyk savęs apie tai, kas tau sunku. Apie vaikiškas nuoskaudas. Apie suaugusiųjų reikalus. Apie tai, kas nauja. Apie sena. Apie tai, kaip tau trūksta savęs. Apie tai, kad pyksti. Apie tai, kad tikiesi. Apie tai, kad ieškai. Paleidi. Liūdi.

Įsiklausyk į save. Net jei nejauku. Net jei nori pabėgti, pasislėpti šurmujyje, neatidėliotinuose ar daug svarbesniuose reikaluose.

Atrask laiko. Atrask kelią. Nutiesk tiltą. Ištiesk sau ranką. Sugrąžink save. Išgirsk savo balsą.

Tik tada tau pasidarys lengviau.

Išlaisvinksave.lt įkūrėjos Zitos Juodsnukytės įkvėpiantis kvietimas susikurti savo norimą gyvenimą.

26/10/2024

Išmintis ateina tyliai💡

Vieną dieną anūkė klausia senelės:

🎗- Kas yra mažiausias dalykas pasaulyje?

-Žmogaus gyvenimas, atsakė senelė.- Tu tik pradedi gyventi ir jau tampi senu žmogumi...

- O fizikos mokytojas pasakė, kad elektronas...

🎗Kas yra ilgiausias dalykas pasaulyje? - anūkė klausia toliau.

- Žmogaus gyvenimas, - atsako senelė...-Sugebi padaryti tiek klaidų, kurių net tavo proanūkiai negali ištaisyti.

- Geografijos mokytoja sakė, kad pusiaujas.

🎗- Moočiute, o kas vertingiausias pasaulyje?

- Žmogaus gyvenimas, - atsako senelė.

- Tiksliai, -sako anūkė,- mes tai nagrinėjome literatūros pamokoje.

- Kas tada pigiausias?

- Žmogaus gyvenimas, -atsako senelė. - Jie jį iškeičia į centus arba net atiduoda už dyką.

- O istorijos mokytojas pasakė, kad vergų darbas.

🎗- Kokia sunkiausia teorema,- klausia anūkė?

- Žmogaus gyvenimas, - atsako senelė. Kasdien nuo ryto iki vakaro kažką įrodinėji sau ir kitiems!

Linkiu tiesos su savimi🩷

23/10/2024

Šio ryto ašaros, kurios palietė mano širdį, yra tarsi tylus prisipažinimas sau. Ašaros– išreiškia tai, ko kartais žodžiai nesugebu perteikti ir pasidalinti. Kai iš gelmių gelmės iškyla jausmai, kurie išsireiškia taip, jos tapo būdu sujungti vidinį pasaulį su išoriniu. Ir šį ryt tai nebuvo liūdesio ženklas – jos atspindi mano gilų džiaugsmą, palengvėjimą, meilę. Jos yra tikros, nes kyla iš vietos, kur emocijos susilieja su tiesa. Šios mano ašaros, lyg mažos perlų upės, teka ne tik akimis, bet ir širdimi, apgaubdamos mane ramybe ir išmintimi.

Pabuvus iš tylos atėjo ir svarbus suvokimas, kuris pakeitė kažkada mano gyvenimą: v𝐢e𝐧i𝐧t𝐞l𝐢s d𝐚l𝐲k𝐚s, 𝐭a𝐢 𝐝a𝐫y𝐭i g𝐞r𝐢a𝐮s𝐢a, 𝐤ą g𝐚l𝐢u č𝐢a i𝐫 𝐝a𝐛a𝐫, k𝐚s a𝐩l𝐢n𝐤u𝐢 𝐛e𝐯y𝐤t𝐮̨. Visa kita - iliuzija.

Aš nežinau, kokios bus "iškilusios aplinkybės" rytoj ar po akimirkos. Nežinau, bus tos aplinkybės palankios ar ne.

Palaikys kažkas mane ar ne. Net tie, kas nuoširdžiai žadėjo, ne visada gali arba nori būti šalia, kai reikia. Tokia tikrovė. Visada šalia tik Dievas.

Esu tik aš ir mano sprendimas: daryti ar nedaryti, eiti toliau ar sustoti. Ir viena, ir kita - teisinga, jei tai iš širdies, ir aš tiksliai žinau, kad šiuo metu tai geriausias sprendimas.

Gamtoje viskas taip gyvuoja. Nebando kontroliuoti to, ko kontroliuoti neįmanoma - žmonių ar situacijų. Upė teka, keisdama vagą, ji, priklausomai nuo vietovės, pasirenka palankiausią kryptį. Augalai kažkaip gali prasikalti į šviesą per asfaltą. Jie tiesiog daro geriausia, ką gali tose aplinkybėse, kuriose atsidūrė.

𝐊𝐚𝐢 𝐯𝐢𝐬𝐚 𝐭𝐚𝐢 𝐢̨𝐬𝐢𝐥𝐞𝐢𝐝𝐳̌𝐢𝐮 𝐩𝐚𝐭𝐢𝐫𝐭𝐢, 𝐣𝐚𝐮𝐜̌𝐢𝐮 𝐫𝐚𝐦𝐲𝐛𝐞̨, 𝐚𝐭𝐬𝐢𝐩𝐚𝐥𝐚𝐢𝐝𝐚𝐯𝐢𝐦𝐚̨, 𝐥𝐞𝐧𝐠𝐯𝐮𝐦𝐚̨...𝐊𝐚𝐬 𝐛𝐞𝐚𝐭𝐬𝐢𝐭𝐢𝐤𝐭𝐮̨, 𝐚𝐬̌ 𝐯𝐢𝐬𝐚𝐝𝐚 𝐭𝐮𝐫𝐢𝐮 𝐩𝐚𝐬𝐢𝐫𝐢𝐧𝐤𝐢𝐦𝐚̨. 𝐍𝐞𝐭 𝐣𝐞𝐢 𝐣𝐢𝐬 𝐥𝐚𝐛𝐚𝐢 𝐫𝐢𝐛𝐨𝐭𝐚𝐬. 𝐁𝐞𝐭 𝐬̌𝐢̨ 𝐩𝐚𝐬𝐢𝐫𝐢𝐧𝐤𝐢𝐦𝐚̨ 𝐯𝐢𝐬𝐚𝐝𝐚 𝐝𝐚𝐫𝐚𝐮 𝐚𝐬̌. 𝐑𝐞𝐦𝐝𝐚𝐦𝐚𝐬𝐢 𝐢̨ 𝐯𝐢𝐞𝐧𝐢𝐧𝐭𝐞𝐥𝐞̨ 𝐫𝐞𝐚𝐥𝐢𝐚̨ 𝐚𝐭𝐫𝐚𝐦𝐚̨ - 𝐬𝐚𝐯𝐨 𝐃𝐢𝐞𝐯𝐢𝐬̌𝐤𝐚̨𝐣𝐚̨ 𝐞𝐬𝐦𝐞̨.

Įkvėpimas-iškvėpimas - ir dar vienas mažas žingsnelis, kad pasiekčiau šviesą.

22/10/2024

Jei niekas TAU šiandien nepasakė gerų žodžių, leisk man pasakyti.

TU esi labai mylimas ir labai reikalingas žmogus šiame pasaulyje - kažkam.

Niekada nepamirškite šito. Niekada...

Tau padovanota didelė dovana gyventi. Tu turi galimybę patirti ir jausti. Tau dovanota galimybė girdėti muziką ir matyti mylimo žmogaus šypseną. Tu turi viską, kad galėtum mylėti ir dovanoti meilę. Tavyje tiek tyro džiaugsmo...

Tu turi saulę ir milijonus žvaigždžių. Tu esi gyvenimas ir tu gali dovanoti gyvenimą. Kaip nuostabu, kad tu esi...

21/10/2024

🩷Surasti save...

🩷Suprasti save...

Atsiprašyti savęs už ilgametę išdavystę, kurioje iliuzijos atrodė tokios tikros ir gražios...

Suvokti, kad pripažinti savo prigimtinius poreikius - tai pirmas žingsnis iš aukos kalėjimo, kurioje tu už viską atsiskaitai savimi... Bet juk tu ne prekė...

Suteikti sau šansą... daug šansų...

Ir gyventi...

Pradėti gyventi pilna krūtine, atmetus visus lūkesčių režimus...

Pakaks galvoti, kad būti auka - garbinga... Ne, negarbinga...

Garbinga, kai yra sąveika, kai yra lygiavertis ryšys... o ne eilė išmaldai, ne žaidimas į vienus vartus...

Neieškokite kitų... suraskite pirmiausiai save

18/10/2024

Šią savaitę gavau žinutę iš merginos, kuri norėjo harmonizuoti savo jausmų pasaulį ir paklausė, ar galėčiau ją lydėti šiame kelyje. Prieš atsakydama į jos užklausą, susimąsčiau apie tai, kas man pačiai yra harmonizuotas jausmų pasaulis.

Radau kelis svarbius aspektus savyje, kad tai švelnus savęs įsiklausimas, palaikymas ir davimas laiko sau išjausti esamus jausmus. Jausmų pažinimas man yra nuostabi viso gyvenimo kelionė, o ne tikslas, kurį galime greitai pasiekti. Pati skiriu daug laiko emocinei higienai ir nuolat mokausi, kaip geriau padėti kitiems atrasti šį švelnumo ir nuoseklumo balansą.

Mes visi norime jaustis geriau, rasti vidinę ramybę ir harmoniją, tačiau dažnai skubame ir tikimės greitų rezultatų. Šiandien noriu pakviesti jus į pokalbį apie tai, kaip emocinis augimas yra ne tikslas, o kelionė.

𝐊𝐚𝐬 𝐭𝐚𝐮 𝐲𝐫𝐚 𝐞𝐦𝐨𝐜𝐢𝐧𝐢𝐬 𝐚𝐮𝐠𝐢𝐦𝐚𝐬?
Man asmeniškai tarsi ilga kelionė per mane pačią – su atradimais, iššūkiais, mažomis pergalėmis. Norėdama pažinti savo emocijas, jausmus ir stiprinti savo vidinį „emocijų raumenį“, turiu keliauti nuosekliai, su švelniu savęs palaikymu.

❓ 𝐊𝐚̨ 𝐭𝐮 𝐦𝐚𝐧𝐚𝐢❓

💫𝐴𝑟 𝑚𝑎𝑡𝑎𝑖 𝑒𝑚𝑜𝑐𝑖𝑛𝑖̨ 𝑝𝑎𝑠𝑎𝑢𝑙𝑖𝑜 𝑡𝑦𝑟𝑖𝑛𝑒̇𝑗𝑖𝑚𝑎̨ 𝑘𝑎𝑖𝑝 𝑘𝑒𝑙𝑖𝑜𝑛𝑒̨?
💫𝐾𝑜𝑘𝑠 𝑡𝑎𝑣𝑜 𝑠𝑎𝑛𝑡𝑦𝑘𝑖𝑠 𝑠𝑢 𝑛𝑢𝑜𝑠𝑒𝑘𝑙𝑢𝑚𝑢 𝑖𝑟 𝑠̌𝑣𝑒𝑙𝑛𝑖𝑢 𝑠𝑎𝑣𝑒̨𝑠 𝑝𝑎𝑙𝑎𝑖𝑘𝑦𝑚𝑢 𝑠̌𝑖𝑎𝑚𝑒 𝑝𝑟𝑜𝑐𝑒𝑠𝑒?
💫𝐴𝑟 𝑝𝑎𝑠𝑡𝑒𝑏𝑒̇𝑗𝑎𝑖 𝑚𝑎𝑧̌𝑢𝑠 𝑝𝑜𝑘𝑦𝑐̌𝑖𝑢𝑠 𝑠𝑎𝑣𝑜 𝑒𝑚𝑜𝑐𝑖𝑛𝑖𝑎𝑚𝑒 𝑝𝑎𝑠𝑎𝑢𝑙𝑦𝑗𝑒 𝑖𝑟 𝑘𝑎𝑖𝑝 𝑗𝑖𝑒 𝑘𝑒𝑖𝑡𝑒̇ 𝑡𝑎𝑣𝑜 𝑘𝑎𝑠𝑑𝑖𝑒𝑛𝑦𝑏𝑒̨?

Kviečiu dalintis savo mintimis ir patirtimi. Tegul ši diskusija tampa emocinės gerovės kelionės pradžia! Juk nėra „galutinės stotelės“ – svarbiausia yra tai, kaip mes jaučiamės kiekvieną žingsnį eidami šiuo keliu. 🛤️💫

Dalinuosi keliomis praktikomis, kurios leistų lengvai išmokti nuoseklumo ir savęs palaikymo svarbos. Per mažus žingsnelius, kurie ilgainiui duoda didelius pokyčius.

𝑷𝒓𝒂𝒌𝒕𝒊𝒌𝒐𝒔🍀🌿

🙏𝐌𝐚𝐳̌𝐮̨ 𝐩𝐞𝐫𝐠𝐚𝐥𝐢𝐮̨ 𝐯𝐞𝐫𝐭𝐢𝐧𝐢𝐦𝐚𝐬: 𝑎𝑡𝑘𝑟𝑒𝑖𝑝𝑘 𝑑𝑒̇𝑚𝑒𝑠𝑖̨ 𝑖̨ 𝑚𝑎𝑧̌𝑎𝑠 𝑝𝑒𝑟𝑔𝑎𝑙𝑒𝑠 𝑖𝑟 𝑝𝑜𝑘𝑦𝑐̌𝑖𝑢𝑠 – 𝑘𝑎𝑖𝑝 𝑗𝑎𝑢𝑡𝑖𝑒𝑠𝑖 𝑗𝑒𝑖𝑔𝑢 𝑛𝑒𝑠𝑙𝑜𝑝𝑖𝑛𝑖 𝑠𝑎𝑣𝑜 𝑗𝑎𝑢𝑠𝑚𝑢̨, 𝑟𝑒𝑎𝑘𝑐𝑖𝑗𝑢̨ 𝑠𝑡𝑟𝑒𝑠𝑖𝑛𝑒̇𝑠𝑒 𝑖𝑟 𝑎𝑡𝑠𝑖𝑝𝑎𝑙𝑎𝑖𝑑𝑎𝑣𝑖𝑚𝑜 𝑠𝑖𝑡𝑢𝑎𝑐𝑖𝑗𝑜𝑠𝑒.

🙏𝐊𝐚𝐬𝐝𝐢𝐞𝐧𝐞̇𝐬 𝐫𝐮𝐭𝐢𝐧𝐨𝐬 𝐤𝐮̄𝐫𝐢𝐦𝐚𝐬: 𝑈𝑧̌𝑠𝑖𝑟𝑎𝑠̌𝑦𝑘 𝑘𝑎𝑠 𝑡𝑎𝑢 𝑎𝑠𝑚𝑒𝑛𝑖𝑠̌𝑘𝑎𝑖 𝑝𝑎𝑑𝑒𝑑𝑎 𝑖𝑠̌𝑙𝑎𝑖𝑘𝑦𝑡𝑖 𝑟𝑦𝑠̌𝑖̨ 𝑠𝑢 𝑠𝑎𝑣𝑖𝑚𝑖 𝑖𝑟 𝑒𝑚𝑜𝑐𝑖𝑗𝑜𝑚𝑖𝑠. 𝑃𝑟𝑎𝑑𝑒̇𝑘 𝑡𝑎𝑖 𝑡𝑎𝑖𝑘𝑦𝑡𝑖 𝑠𝑎𝑣𝑜 𝑘𝑎𝑠𝑑𝑖𝑒𝑛𝑦𝑏𝑒̇𝑗𝑒 𝑝𝑣𝑧. 𝑘𝑒𝑙𝑖 𝑔𝑖𝑙𝑒𝑠𝑛𝑖 𝑖̨𝑘𝑣𝑒̇𝑝𝑖𝑚𝑎𝑖, 𝑘𝑎𝑖 𝑗𝑎𝑢𝑡𝑖 𝑝𝑦𝑘𝑡𝑖̨.

17/10/2024

𝑨𝒓 𝒕𝒂𝒖 𝒌𝒂𝒅𝒂 𝒏𝒐𝒓𝒔 𝒂𝒕𝒓𝒐𝒅𝒆̇, 𝒌𝒂𝒅 𝒑𝒂𝒔𝒊𝒕𝒊𝒌𝒆̇𝒋𝒊𝒎𝒐 𝒔𝒂𝒗𝒊𝒎𝒊 𝒕𝒊𝒆𝒔𝒊𝒐𝒈 𝒏𝒆̇𝒓𝒂? 𝐽𝑒𝑖 𝑡𝑎𝑖𝑝 – 𝑡𝑢 𝑛𝑒𝑠𝑖 𝑣𝑖𝑒𝑛𝑎.
𝑲𝒂𝒅 𝒈𝒚𝒗𝒆𝒏𝒊𝒎𝒆 𝒅𝒂𝒖𝒈𝒊𝒂𝒖 𝒌𝒍𝒂𝒖𝒔𝒊𝒎𝒖̨ 𝒏𝒆𝒊 𝒂𝒕𝒔𝒂𝒌𝒚𝒎𝒖̨? 𝑇𝑎𝑖 𝑦𝑟𝑎 𝑛𝑜𝑟𝑚𝑎𝑙𝑢, 𝑛𝑒𝑠 𝑘𝑎𝑟𝑡𝑎𝑖𝑠 𝑡𝑎𝑖𝑝 𝑡𝑖𝑒𝑠𝑖𝑜𝑔 𝑏𝑢̄𝑛𝑎.

𝑃𝑎𝑠𝑖𝑡𝑖𝑘𝑒̇𝑗𝑖𝑚𝑎𝑠 𝑠𝑎𝑣𝑖𝑚𝑖 𝑣𝑖𝑠𝑎𝑑𝑎 𝑦𝑟𝑎 – 𝑗𝑖̨ 𝑗𝑎𝑢𝑐̌𝑖𝑎𝑚𝑒, 𝑛𝑒𝑡 𝑗𝑒𝑖 𝑛𝑒 𝑣𝑖𝑠𝑎𝑑𝑎 𝑎𝑡𝑝𝑎𝑧̌𝑖̨𝑠𝑡𝑎𝑚𝑒. 𝐷𝑎𝑧̌𝑛𝑎𝑖 𝑚𝑢̄𝑠𝑢̨ 𝑖̨𝑠𝑖𝑣𝑎𝑖𝑧𝑑𝑎𝑣𝑖𝑚𝑎𝑠 𝑎𝑝𝑖𝑒 𝑡𝑎𝑖, 𝑘𝑎𝑠 𝑦𝑟𝑎 𝑝𝑎𝑠𝑖𝑡𝑖𝑘𝑒̇𝑗𝑖𝑚𝑎𝑠, 𝑔𝑎𝑙𝑖 𝑠𝑘𝑖𝑟𝑡𝑖𝑠 𝑛𝑢𝑜 𝑡𝑜, 𝑘𝑎𝑖𝑝 𝑗𝑖𝑠 𝑖𝑠̌ 𝑡𝑖𝑘𝑟𝑢̨𝑗𝑢̨ 𝑗𝑎𝑢𝑐̌𝑖𝑎𝑚𝑎𝑠. 𝐴𝑠̌ 𝑝𝑎𝑡𝑖 𝑒𝑠𝑢 𝑝𝑎𝑡𝑦𝑟𝑢𝑠𝑖 𝑟𝑎𝑑𝑖𝑘𝑎𝑙𝑖𝑢̨ 𝑝𝑜𝑘𝑦𝑐̌𝑖𝑢̨ 𝑠𝑎𝑣𝑜 𝑔𝑦𝑣𝑒𝑛𝑖𝑚𝑒 𝑖𝑟 𝑧̌𝑖𝑛𝑎𝑢, 𝑘𝑎̨ 𝑟𝑒𝑖𝑠̌𝑘𝑖𝑎 𝑝𝑟𝑖𝑖𝑚𝑡𝑖 𝑠𝑎𝑣𝑒, 𝑛𝑒𝑡 𝑘𝑎𝑖 𝑎𝑡𝑟𝑜𝑑𝑜, 𝑘𝑎𝑑 𝑣𝑖𝑠𝑎𝑠 𝑝𝑎𝑠𝑎𝑢𝑙𝑖𝑠 𝑔𝑟𝑖𝑢̄𝑣𝑎 𝑎𝑝𝑙𝑖𝑛𝑘.

𝑉𝑖𝑠𝑢𝑠 𝑚𝑜𝑘𝑦𝑘𝑙𝑜𝑠 𝑚𝑒𝑡𝑢𝑠 𝑎𝑠̌ 𝑝𝑎𝑡𝑦𝑟𝑖𝑎𝑢 𝑝𝑎𝑡𝑦𝑐̌𝑖𝑎𝑠 – 𝑡𝑖𝑒𝑘 𝑚𝑜𝑘𝑦𝑘𝑙𝑜𝑗𝑒, 𝑡𝑖𝑒𝑘 𝑢𝑧̌ 𝑗𝑜𝑠 𝑟𝑖𝑏𝑢̨. 𝑀𝑎𝑛𝑒 𝑛𝑢𝑜𝑙𝑎𝑡 𝑛𝑖𝑒𝑘𝑖𝑛𝑜, 𝑣𝑎𝑑𝑖𝑛𝑜 „𝑏𝑎𝑏𝑎𝑖𝑠𝑎“, 𝑛𝑒𝑠 𝑏𝑢𝑣𝑎𝑢 𝑘𝑖𝑡𝑜𝑘𝑖𝑎 𝑛𝑒𝑖 𝑣𝑖𝑠𝑖. 𝑇𝑎𝑖 𝑏𝑢𝑣𝑜 𝑖̨𝑑𝑜𝑚𝑢̄𝑠 𝑖𝑟 𝑘𝑢𝑝𝑖𝑛𝑖 𝑣𝑖𝑑𝑖𝑛𝑖𝑢̨ 𝑖𝑒𝑠̌𝑘𝑜𝑗𝑖𝑚𝑢̨ 𝑚𝑒𝑡𝑎𝑖, 𝑘𝑎𝑖 𝑎𝑡𝑟𝑜𝑑𝑒̇, 𝑘𝑎𝑑 𝑏𝑒𝑛𝑑𝑟𝑎𝑎𝑚𝑧̌𝑖𝑎𝑖 𝑠𝑡𝑒𝑛𝑔𝑖𝑎𝑠𝑖 𝑝𝑎𝑙𝑎𝑢𝑧̌𝑡𝑖 𝑚𝑎𝑛𝑒 𝑑𝑒̇𝑙 𝑡𝑜 𝑘𝑜𝑘𝑖𝑎 𝑒𝑠𝑢 - 𝑚𝑎𝑛𝑜 𝑢𝑛𝑖𝑘𝑎𝑙𝑢𝑚𝑜.

𝑇𝑎𝑐̌𝑖𝑎𝑢 𝑏𝑢̄𝑡𝑒𝑛𝑡 𝑖𝑠̌ 𝑠̌𝑖𝑜𝑠 𝑠𝑘𝑎𝑢𝑠𝑚𝑖𝑛𝑔𝑜𝑠 𝑝𝑎𝑡𝑖𝑟𝑡𝑖𝑒𝑠 𝑓𝑜𝑟𝑚𝑎𝑣𝑜𝑠𝑖 𝑚𝑎𝑛𝑜 𝑡𝑖𝑘𝑟𝑎𝑠𝑖𝑠 𝑝𝑎𝑠𝑖𝑡𝑖𝑘𝑒̇𝑗𝑖𝑚𝑎𝑠 𝑠𝑎𝑣𝑖𝑚𝑖. 𝑆𝑢𝑣𝑜𝑘𝑖𝑎𝑢, 𝑘𝑎𝑑 𝑛𝑒𝑡 𝑘𝑎𝑖 𝑝𝑎𝑠𝑎𝑢𝑙𝑖𝑠 𝑚𝑎𝑛𝑒 𝑛𝑖𝑒𝑘𝑖𝑛𝑎, 𝑠𝑣𝑎𝑟𝑏𝑖𝑎𝑢𝑠𝑖𝑎 𝑦𝑟𝑎 𝑡𝑎𝑖, 𝑘𝑎̨ 𝑎𝑠̌ 𝑝𝑎𝑡𝑖 𝑔𝑎𝑙𝑣𝑜𝑗𝑢 𝑎𝑝𝑖𝑒 𝑠𝑎𝑣𝑒.

𝑃𝑎𝑠𝑖𝑡𝑖𝑘𝑒̇𝑗𝑖𝑚𝑎𝑠 𝑛𝑒̇𝑟𝑎 𝑘𝑎𝑧̌𝑘𝑎𝑠, 𝑘𝑎̨ 𝑔𝑎𝑢𝑛𝑎𝑚𝑒 𝑖𝑠̌ 𝑖𝑠̌𝑜𝑟𝑒̇𝑠; 𝑡𝑎𝑖 𝑣𝑖𝑑𝑖𝑛𝑖𝑠 𝑠𝑡𝑖𝑝𝑟𝑦𝑏𝑒̇𝑠 𝑠̌𝑎𝑙𝑡𝑖𝑛𝑖𝑠, 𝑘𝑢𝑟𝑖𝑠 𝑎𝑢𝑔𝑎 𝑠𝑢 𝑘𝑖𝑒𝑘𝑣𝑖𝑒𝑛𝑢 𝑘𝑎𝑟𝑡𝑎̨, 𝑘𝑎𝑖 𝑛𝑢𝑠𝑝𝑟𝑒𝑛𝑑𝑧̌𝑖𝑎𝑚𝑒 𝑟𝑖𝑛𝑘𝑡𝑖𝑠 𝑠𝑎𝑣𝑒, 𝑛𝑒𝑝𝑎𝑖𝑠𝑎𝑛𝑡 𝑡𝑜, 𝑘𝑎̨ 𝑘𝑖𝑡𝑖 𝑎𝑝𝑖𝑒 𝑚𝑢𝑠 𝑔𝑎𝑙𝑣𝑜𝑗𝑎.
𝑃𝑎𝑠𝑖𝑡𝑖𝑘𝑒̇𝑗𝑖𝑚𝑎𝑠 𝑠𝑎𝑣𝑖𝑚𝑖 𝑚𝑎𝑛𝑜 𝑔𝑦𝑣𝑒𝑛𝑖𝑚𝑒 𝑡𝑎𝑝𝑜 𝑛𝑒 𝑡𝑖𝑘 𝑎𝑝𝑠𝑎𝑢𝑔𝑎 𝑛𝑢𝑜 𝑝𝑎𝑡𝑦𝑐̌𝑖𝑢̨, 𝑏𝑒𝑡 𝑖𝑟 𝑘𝑒𝑙𝑖𝑎𝑠 𝑖̨ 𝑎𝑠𝑚𝑒𝑛𝑖𝑛𝑖̨ 𝑎𝑢𝑔𝑖𝑚𝑎̨. 𝐽𝑖𝑠 𝑝𝑎𝑑𝑒̇𝑗𝑜 𝑚𝑎𝑛 𝑛𝑒 𝑡𝑖𝑘 𝑖𝑠̌𝑔𝑦𝑣𝑒𝑛𝑡𝑖, 𝑏𝑒𝑡 𝑖𝑟 𝑖𝑠̌𝑚𝑜𝑘𝑡𝑖 𝑣𝑒𝑟𝑡𝑖𝑛𝑡𝑖 𝑠𝑎𝑣𝑒, 𝑛𝑒𝑡 𝑘𝑎𝑖 𝑘𝑖𝑡𝑖 𝑡𝑜 𝑛𝑒𝑑𝑎𝑟𝑜.

𝐏𝐚𝐬𝐢𝐭𝐢𝐤𝐞̇𝐣𝐢𝐦𝐚𝐬 𝐬𝐚𝐯𝐢𝐦𝐢, 𝐤𝐚𝐢 𝐦𝐞𝐬 𝐩𝐚𝐬𝐢𝐫𝐞𝐧𝐤𝐚𝐦𝐞 𝐫𝐢𝐧𝐤𝐭𝐢𝐬 𝐬𝐚𝐯𝐞 – 𝐧𝐞𝐭 𝐤𝐚𝐢 𝐬𝐩𝐫𝐞𝐧𝐝𝐢𝐦𝐚𝐢 𝐬𝐮𝐧𝐤𝐮̄𝐬.

🌟 𝐾𝑣𝑖𝑒𝑐̌𝑖𝑢 𝑡𝑎𝑣𝑒 𝑖̨ 3 𝑑𝑖𝑒𝑛𝑢̨ 𝑠𝑒𝑚𝑖𝑛𝑎𝑟𝑎̨ „𝑃𝑎𝑠𝑖𝑡𝑖𝑘𝑒̇𝑗𝑖𝑚𝑎𝑠 𝑠𝑎𝑣𝑖𝑚𝑖“! 🌟

https://isave.lt/pasitikejimas-savimi/

𝐶̌𝑖𝑎 𝑔𝑎𝑙𝑒̇𝑠𝑖 𝑟𝑎𝑠𝑡𝑖 𝑎𝑡𝑠𝑎𝑘𝑦𝑚𝑢𝑠 𝑖̨ 𝑟𝑢̄𝑝𝑖𝑚𝑢𝑠 𝑘𝑙𝑎𝑢𝑠𝑖𝑚𝑢𝑠, 𝑠𝑢𝑧̌𝑖𝑛𝑜𝑡𝑖, 𝑘𝑎𝑖𝑝 𝑠𝑢𝑠𝑖𝑘𝑢𝑟𝑡𝑖 𝑖̨𝑟𝑎𝑛𝑘𝑖𝑢𝑠, 𝑝𝑎𝑑𝑒𝑑𝑎𝑛𝑐̌𝑖𝑢𝑠 𝑘𝑎𝑠𝑑𝑖𝑒𝑛𝑦𝑏𝑒̇𝑗𝑒, 𝑖𝑟 𝑠𝑢𝑠𝑖𝑝𝑎𝑧̌𝑖𝑛𝑡𝑖 𝑠𝑢 𝑘𝑖𝑡𝑎𝑖𝑠, 𝑘𝑢𝑟𝑖𝑒 𝑝𝑎𝑡𝑦𝑟𝑒̇ 𝑝𝑎𝑛𝑎𝑠̌𝑖𝑎𝑠 𝑘𝑒𝑙𝑖𝑜𝑛𝑒𝑠. 𝑃𝑎𝑙𝑎𝑖𝑘𝑦𝑚𝑎𝑠, 𝑏𝑒𝑛𝑑𝑟𝑦𝑠𝑡𝑒̇ 𝑖𝑟 𝑛𝑎𝑢𝑗𝑖 𝑠𝑢𝑣𝑜𝑘𝑖𝑚𝑎𝑖 – 𝑣𝑖𝑠𝑎 𝑡𝑎𝑖 𝑖𝑟 𝑑𝑎𝑟 𝑑𝑎𝑢𝑔𝑖𝑎𝑢 𝑙𝑎𝑢𝑘𝑖𝑎 𝑡𝑎𝑣𝑒̨𝑠.

06/10/2024

Savaitės pradžia man buvo ypatinga, o šio ryto tyla leido sudėti tai į žodžius. Tai trumpas pasidalinimas apie žodžio MŪSŲ prasmę man. Girdėdavau šį žodį kažkur toli nuo manęs, o šios savaitės pirmadienį jis manyje suskambėjo dievišku garsu.
- Mūsų Zita, - taip ištarė Rytis Lukoševičius ištraukdamas pirmą lapelį su 5 dienų iššūkio laimėjimo paskelbimu. Žodis mūsų manyje sukurė mažą stebuklą, tai vienas iš tų paprastų žodžių, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo kasdieniški, bet turi gilų emocinį atspalvį. „Mūsų“ – man tai švelnumo pažadas, šeimos ryšys leidžiantis suprasti, kad nebesu viena. Šios paprastos raidės mane jungia su kitu žmogumi, sukuria bendrą erdvę, kurioje galiu dalintis jausmais, patirtimi, svajonėmis ir netgi jei noriu daiktais.

Toks tyras švelnumo jausmas išreiškiamas ne vien per fizinį prisilietimą, bet ir per žodžius, tokius kaip „mūsų“. Jame slypi tyrumas, kai du žmonės sutaria, kad jie kuria kažką kartu – gal tai yra bendri prisiminimai, bendros istorijos, kurių niekas kitas nepakartos. „Mūsų“ skamba kaip tylus širdies plakimas, rodantis, kad kažkur pasaulyje yra vieta, kurioje galiu pasijausti saugi, priimta, suprasta. Man tai suskambėjo kaip nuostabi viso pasaulio žmonių šeima. Kad kiekvienas iš mūsų galime su švelnumu kurti vieną šio pasaulio šeimą.

Kada švelnumas taip pat yra apie tai, kaip mes kalbamės vienas su kitu. Jis reiškiasi tada, kai žodžiai negriauna, o sujungia. „Mūsų“ gali būti tiltas tarp septynių miliajardų širdžių, atsakantis į poreikius ir būti reikalingai. Kai kas nors pasako „mūsų“, jie pripažįsta tą bendrystę, kurią galima išgyventi tik esant tikram ryšiui. Tai daugiau nei paprastas žodis – tai lyg kvietimas būti visiems kartu.

Ir tada, kai išgirstu šį žodį, jaučiu lyg būčiau sušildoma nematomų rankų gausos. Staiga pasaulis tampa truputį daugiau nei žodžiais galiu apibūdinti, tik jaučiu švelnumą. Gal tai tik mažytis kasdienybės momentas, bet jis pulsuoja šiluma, kuri glosto. Švelnumas nėra triukšmingas – jis tyliai veikia fone, nesunaikina, o palaiko. „Mūsų“ reiškia vietą, kur širdis gali pailsėti, nes žino, kad nėra viena. Švelnumas yra toks subtilus, kaip ir tas paprastas žodis. Jis gali būti žvilgsnyje, akimirkos tyloje, netgi nedrąsiame prisipažinime. Bet kai jis atsiranda, pajuntu, kad jame slypi didelė galia – ne kontroliuoti, bet būti kartu visiems. Būtent tai ir daro švelnumą tokį ypatingą: jo jėga slypi ryšyje, kuriame vienas žodis, žvilgsnis ar veiksmas gali sušildyti visą pasaulį.

Susitikime savaitgalį Vilniuje daugiau rasi info čia👇https://isave.lt/pasitikejimas-savimi/

Aš būsiu su švelnumu Zita🩷

02/10/2024

Kai pavargsti nuo triukšmo ir gyvenimo šurmulio, - keliauk ieškoti tylos. Ji daug daug arčiau, nei tau atrodo!

🍁Tyla slepiasi tankioje, minkštoje ir rudeniškai žolėje...
🍁 Tyliame paukščių čiauškėjime..
🍁 Lėtai plaukiančiuose debesyse...
🍁 Sausų lapų šnarėjime...
🍁 Voratinklių nėriniuose...
🍁Susipynusiose medžių šakose...
🍁Tuščiuose parko takeliuose...

Tyla švelnia ranka, atsargiai ir rūpestingai, nubraukia neramias mintis...

Tyla užpildo kiekvieną tavo ląstelę ramybe ir palaima...

Tyla dovanoja tau naujas jėgas...

Pats laikas keliauti į tylos paieškas! Ji ne taip toli, kaip atrodo!..

27/09/2024

Šviesk.

Savo unikalia vidine šviesa. Savo sielos šviesa.

Kaip gali. Kuo gali. Bet svarbiausia - šviesk.

Juk kiekviename yra savo šviesa. Daugiau jos ar mažiau - nesvarbu. Bet visi ją turi - ta šviesa kiekvieną apdovanojo Kūrėjas, dosniai pasidalinęs Savąja.

Todėl šviesk. Savo unikalia šviesa. Net jei nušviesti kol kas gali nedaug ir netoli.

Bet tu vis vien šviesk.

Nes, galbūt, būtent tavo unikali šviesa reikalinga kažkam, kad praeitų pro savo tamsą, kad pasiektų savo šviesą. Pasiektų, uždegtų, kad taip pat galėtų šviesti kitiems.

Šviesk ir apie nieką negalvok. Nesižvalgyk aplinkui, lygindamas savo šviesą su kitų šviesa. Abejodamas, reikalinga ji ar ne (taip, reikalinga, labai reikalinga!)

Tu tiesiog šviesk.

Ryškiai. Tyrai. Iš pačios širdies. Iš pačių savo sielos gelmių. Kaip sugebi. Kaip buvo tau skirta.

Šviesk savo unikalia šviesa. Juk ne veltui Kūrėjas ja apdovanojo tave. O ir tu čia esi visai ne atsitiktinai.

Todėl šviesk. Unikaliai, savitai.

🩷

21/09/2024

Ateitis – tai ne kryptis, kuria eini, o pasaulis, kurį kuri kiekvienu savo veiksmu, mintimi, sprendimu. TAVO keliai nėra duoti – TU juos tiesi savo kūryba ir sąmoningumu. Ir šiame procese, labiausiai keičiasi ne tik tai, kas TAVE supa, bet ir TU pati.

Įsivaizduok, kad esi kūrėjas. Kiekvienas tavo sprendimas – tai plyta, dedama ant šios ateities pagrindo. Nėra teisingo ar klaidingo kelio, yra tik tavo pasirinktas kelias. Kai nusprendžiate atsisakyti senų įsitikinimų, kai pradedate matyti pasaulį naujomis akimis – tavo sąmonė plečiasi, o gyvenimas keičiasi iš pagrindų.

Kiekviena diena – tai galimybė. Kūrybinis procesas yra nesibaigiantis dialogas su pačia savimi. Jis leidžia ne tik pažinti pasaulį, bet ir giliau suvokti savo esmę. Būtent tada, kai imi kurti iš sąmoningumo, gimsta naujos galimybės, o tavo gyvenimas tampa prasmingas.

Tad šiandien užduok sau klausimą – ne kur TU eini, bet ką TU kuri?

Ateitis priklauso TAU, kuri turi drąsos nutiesti savo kelią.

🩷