Kalendorius

16/12/2024

16/12/2024

VERTINGOS NEBRANGIOS DOVANOS:

https://www.knygos.lt/lt/knygos/leidejas/kalendorius/

15/12/2024

Gruodžio 16 – 20 d. vardadienius švęs:

16 d.: Alina, Kalmantas, Kalmantė, Kalmina, Kalminas, Kalminė, Kalminta, Kalmintas, Kalmintė, Kamantas, Vygauda, Vygaudas, Vygaudė

17 d.: Jokinta, Jokintas, Jokintė, Jolanta, Jolė, Joleta, Jolita, Lozorius, Nemira, Olimpija, Olimpijus, Rachelė, Rakelė

18 d.: Eivilas, Eivilė, Eivina, Eivinas, Eivinė, Girdvainas, Girdvainė, Girdvilas, Girdvilė, Girdvyda, Girdvydas, Girdvydė, Gracija, Gracijonas, Gracijus, Gracius, Vykanta, Vykantas, Vykantė

19 d.: Lėja

20 d.: Abraomas, Abrys, Namvaldas, Namvaldė, Pastoras, Teofilas, Teofilė, Teofilija, Teofilis, Teofilius, Topilė, Topilis

Sveikiname!

VARDADIENIŲ KNYGA (ketvirtasis leidimas). Kaunas, 2009

14/12/2024

MERGAITĖ IR ŠIAURĖS PAŠVAISTĖ

Sakoma, kad Kūčių naktį įvyksta daug stebuklų ir išsipildo žmonių norai.
Seniai seniai gyveno mergaitė Alma. Ji buvo labai guvi ir smalsi. Šaltą žiemos vakarą, pavalgiusi su šeima Kūčių vakarienės, Alma niekaip negalėjo užmigti. Gulėdama šiltame, minkštame patalėlyje žvalgėsi pro langą. Netikėtai pastebėjo Šiaurės pašvaistės nutviekstą dangų. Tokio dangaus Alma dar nebuvo mačiusi. Jis žaižaravo visomis vaivorykštės spalvomis - raudonomis, violetinėmis, žaliomis ir auksinėmis juostomis. Pačiame spalvų sūkuryje žibėjo Šiaurinė žvaigždė. Nušvietusi savo spinduliais visą Almos kambarį Šiaurinė paklausė:
- Kodėl nemiegi, mergaite? Ši naktis stebuklinga, išsipildys visi tavo norai, ką tik susapnuosi.
- Užmigsiu, susapnuosiu, atsibusiu ir pamiršiu, - atsake Alma. - Noriu ne sapne, o tikrovėje išvysti Šiaurės pašvaiste pasipuošusį naktinį dangų.
- Tada keliauk paskui mane, aš parodysiu kelią, - pakvietė žvaigždė. - Štai lauke stovi elnių pakinkytos rogės. Sėsk į jas ir šiaurys vėjas nuneš jus toli toli.
Mergaitė apsivilko šiltais rūbeliais, sėdo į roges ir nušvilpė paskui sidabru šviečiančią žvaigždę. Ilgai elniai tempė roges, kol pasiekė tankų mišką. Tada rogės sustojo. Alma pamatė ant žemės gulintį sušalusį paukštelį. Jai labai pagailo sparnuočio. Mergaitė paėmė jį į rankas ir ilgai pūtė šiltą kvapą. Atsigavęs paukštelis mergaitės paklausė:
- Ko ieškai, nepažįstamoji, šiame tankiame miške?
- Namuose pro langą pamačiau nuostabų reginį - Šiaurės pašvaistę, - atsakė Alma. - Labai ja susidomėjau ir leidausi į kelionę, norėdama pažinti neregėtą vaizdą. Tik kuo toliau vejuosi stebuklingą spalvų žaismą, tuo labiau jis nuo manęs tolsta. Jau nesuprantu, kur pašvaistė turi baigtis ir kaip man ją rasti.
- Aš tau padėsiu, geroji mergaite, - tarė paukštelis. - Juk tu mane sušildei, kitaip būčiau galą gavęs. Šiaurės pašvaistė veda į Žiemos valdovės rūmus, kuriai paklūsta visi paukščiai, žvėreliai, naminiai gyvūnai, net šaltis, vėjas ir pūgos. Mes turime nedaug laiko, tik iki vidurnakčio. Jei iki dvyliktos nakties nespėsime, nepamatysime valdovės rūmų.
Per lygumas, per kalnelius skriejo elnių tempiamos rogės. Jose sėdinčiai mergaitei su paukšteliu kelią rodė sidabrinė žvaigždė. Ilgai netrukus keliautojams vėl teko sustoti. Priešais save jie išvydo užšalusį ežerą. Išlipusi iš rogių Alma pabandė eiti, bet ledas buvo netvirtas. Ji atsisuko į elnius ir tarė:
- Mano ištikimieji draugai, jūs negalite keliauti toliau, nes visi įlūšime kartu su rogėmis. Palaukite manęs šiame krante, kol grįšiu. Tikrai nepražūsiu, nes man kelią rodys skrendantis paukštelis ir šviečianti žvaigždė.
Paukštelis pamokė mergaitę, kad ledu reikia ne eiti, o šliaužti atsigulus ant pilvo, idant ledas neįlūžtų. Alma nušliaužė. Jau nedidelis ledo lopinėlis buvo likęs, kai...

/ ištrauka iš PATRICIJOS OGINSKAITĖS pasakos, LIETUVOS VAIKŲ PASAKOS, 6-oji knyga /

13/12/2024

EZOTERIKOS mėgėjams:

https://www.knygos.lt/lt/knygos/leidejas/kalendorius/

13/12/2024

POEZIJOS knygos vaikams ir suaugusiems:

https://www.knygos.lt/lt/knygos/leidejas/kalendorius/

13/12/2024

LIETUVOS istorija romanuose –
moksleiviams, studentams, Lietuvos istorijos mylėtojams 💛💚❤️

https://www.knygos.lt/lt/knygos/leidejas/kalendorius/

12/12/2024

ŠVIESOS NEŠĖJAS

Žmonės net nežino, kad tarp Saulės ir Žemės yra mažytė Žvaigždė, kur gyvena gražuoliai elniai devyniaragiai. Žvaigždės valdovė – vyriausioji elnė. Ta Žvaigždė yra labai arti Saulės, todėl ten niekada nebūna šalta, visada šviesu, žydi gėlės, skraido drugeliai, čiulba paukšteliai. Elnių devyniaragių darbas yra džiaugtis Saulės šviesa, stebėti Žemėje gyvenančius žmones ir atlėkti jiems padėti.
Tą stebuklingą Kalėdų naktį vyriausioji elnė atsivedė jau paaugusį sūnaitį elniuką į aukščiausią pilies bokštą ir tarė:
– Tau čia niekada neleidau eiti, bet aš senstu, todėl noriu atskleisti savo paslaptį. Iš šio bokšto gali aiškiai matyti Žemę ir joje gyvenančius žmones. Aš daug metų stebiu juos ir siunčiu savo elnius jiems padėti, kai matau, kad to labai reikia. Tu taip pat esi apdovanotas nepaprastomis galiomis, gerasis elniuk. Nuo šiol galėsi ne tik pats džiaugtis, bet ir nešti džiaugsmą bei šviesą žmonėms į Žemę. Ten, kaip ir pas mus, dabar stebuklingos Kalėdos. Ten pilna sniego, kurio tu nesi matęs. Pažiūrėk pro bokšto langą ir išsirink, kur norėtum atsidurti Žemėje ir kam labiausiai norėtum padėti.
Elniukas devyniaragis ilgai žiūrėjo ir matė, kaip vaikai linksmai krykštauja ir leidžiasi nuo kalniuko rogutėmis. Matė žaisliukais papuoštas spindinčias eglutes... Matė daug laimingų veidų... Jo žvilgsnis sustojo prie vienos mergaitės, liūdnomis akimis žvelgiančios pro mažo namelio langelį. Viduje nesimatė nei papuoštos eglutės, nei rūkstančio kamino, nei laimingų šypsenų. Degė tik viena žvakelė. Buvo tamsu ir šalta.
Elniukas suprato, kad reikia padėti būtent šiai mergaitei. Atlėkė iš savo Žvaigždės prie namelio ir ragais pabeldė į langą. Liūdnoji mergaitė apsidžiaugė pamačiusi netikėtą svečią ir įsileido vidun. Paskui papasakojo svečiui devyniaragiui, kodėl nežaidžia su kitais vaikais. Ji labai sunkiai sirgo. Jai reikėjo šilumos ir stebuklingų vaistų, kad pasveiktų. Senelė taip pat susirgo iš sielvarto, o tėveliai niekaip nesugalvojo, kaip padėti dukraitėlei ir senolei.
Mažasis šviesos nešėjas suprato, kad atsidūrė būtent ten, kur reikia, ir tarė:
– Atkeliavau iš elnių devyniaragių Žvaigždės, kad galėčiau padėti tau, liūdnoji mergaite, ir tavo šeimai. Ant ragų aš atnešiau Saulę - šviesą ir tikėjimą. Patikėkite, kad viskas bus gerai. Tegul būna jūsų namuose šviesu, šilta ir gera. Tegul jūsų pačių širdys sušildo vieni kitus.
Kai gerasis elniukas ištarė šiuos žodžius, mergaitė patikėjo, kad šviesa ir širdies šiluma gali išgydyti. Namelyje įsižiebė šviesos, pasigirdo muzika, senelė ir mergaitė pasveiko, visi nusišypsojo ir ėmė puošti eglutę. Į šiuos namus atėjo tikros Kalėdos!
Mažasis šviesos nešėjas laimingas grįžo į elnių devyniaragių Žvaigždę. Jį pasitikusi mama elnė nusišypsojo ir tarė:
– Matau, kad turi gerą širdį, mano mielasis elniuk. Dabar aš nebijosiu pasenti, nes tu moki nešti šviesą žmonėms!

/ LAUROS KIMINIŪTĖS pasaka, „Lietuvos vaikų pasakos“ 8-oji knyga /

12/12/2024

LIETUVOS VAIKŲ PASAKOS

Vaikai kuria pasakas... Toks paprastas ir trumputis sakinys iš viso labo 18 raidžių, bet koks didelis ir platus jame atsiveria pasaulis! Kiek įdomių įvykių ir veikėjų sutinkame šimtų mažųjų autorių vaizduotės sukurtame pasaulyje!..

https://www.knygos.lt/lt/knygos/leidejas/kalendorius/

12/12/2024

Serijos MŪSŲ VARDAI 18 populiariausių vardų vardaknygės, VARDADIENIŲ knyga (4-asis leidimas):

https://www.knygos.lt/lt/knygos/leidejas/kalendorius/