02/08/2022
Apie pardavimus.
Paskutiniu metu daug klausausi ir skaitau apie pardavimus, apie tai kaip reikia bendrauti su klientais ir visokių kitų gudrybių..... daug ko galima išmokti iš knygų, internete ir etc.
Mano artimiausi draugai žino, kad aš galiu „parduoti neragavusi“ Taip taip, aš galiu pardavinėti net neragavusi gaminio, nelietusi medžiagos, net neišbandžiusi paslaugos ir kt. Draugai jau įsigudrino, sako „pati bandei ar tik žinai.“ Ar aš meluoju, ne šiais klausimais visada sakau tiesą. „Nebandžiau.“
Sąlyga viena, aš turiu matyti žmogaus akis kaip jis/ji gamintojas/paslaugos tiekėjas pasakoja kaip rinkosi žaliavą, kaip jis/ji kaupė žinias šiai paslaugai atlikti, kaip.... daug daug faktorių, turiu jausti balsą džiugesio gaidelę, kaip išgrynino produktą. Tada aš galiu kalbėti apie tai garsiai. Tačiau yra vienas prašymas tiems, kurie pirko, jie turi pasakyti man pastabas. Ką reikėtų tobulinti, kas buvo nekokybiška ir kt. Kodėl? Todėl, kad mano nuomone, reikia palaikyti ryšį su pirkėju arba paslaugos gavėju, o savo ruožtu aš pasikalbu su gamintoju arba paslaugos tiekėju. Turiu tam tikrą tarpininkavimo nišą. Kodėl, pasakojimas toliau.
Mano matyta situacija buvo tokia.... Mes dirbome prie labai sudėtingo projekto, atlikinėjome analizes ir visus kitus popierinius dalykus. Staiga į kabinetą įsiveržia vaikinukas su, kaip jis pats pasakė, „neįtikėtinai retu pasiūlymu, vertinga paslauga, kuri skirta tik Jums“. Jis mums siūlė įsigyti automobilio plovyklos nuolaidų kortelę, vienetinis dalykas ir tik šiandien. Šiuo momentu ir tik dabar, nes (auksinė frazė) rytoj to nebeturėsime. Profesorius, kuris kartu buvo su mumis, taip greitai patikėjo tuo „tik šiandien“ ir pradėjo klausinėti bei bendrauti su tuo jaunuoliu. Diskusija įsibėgėjo iki planų, idėjų galimybių ir kt. Aš šią situaciją ramiai stebėjau, nes man buvo įdomu kokius argumentus dėlioja januolis, kaip jis įtaigiai kalba, koks jis užtikrintas tame pardavime, man buvo įdomu stebėti diskusiją ir derybas, įkalbinėjimo meną ir vis galvojau į kur ta diskusija pakryps. Profesorius nusipirko ta „Auksinę kortelę“. Vaikinas išėjo, o aš sakau: „profesoriau, gi jūs neturite mašinos ir nežinote kada ją nusipirksite.“ Tyla, profesorius pašoko, vytis pardavėją, o jo jau pėdos atvėsę. Spėkite ar tas jaunuolis daugiau užsuko į tą kabinetą, aišku – NE. Ar jis atėjo paklausti kaip buvo panaudota pirkta kortelė – NE. Nėra atgalinio ryšio. Vienkartinė sėkmė, kaip ta vienintelė gėlė, nuvyto ir sodas nykus. Kas ruošia tuos „pardavėjus“ turėtų pagalvoti pamokyti, kad jie pareitų ir pasiteirautų, pabendrautų su pirkėjais.
Po šio įvykio, mano žodyne yra frazė: „Parduoti automobilio plovyklos nuolaidos kortelę žmogui, kuris neturi automobilio“.
Kas buvo toliau su ta kortele, nuraminau profesorių ir patariau padovanoti šeimos nariui Kalėdinę dovaną.
Visi buvome laimingi: jaunuolis vienkartiniu pardavimu; profesorius turėjo Kalėdinę dovaną ir aš, nes supratau, kad norint parduoti daiktą, produktą, paslaugą – reikia išlaikyti atgalinį ryšį, gauti atsiliepimą, tada galima tobulinti savo produktą.
O kaip Jūs, ar bendraujate su pirkėjais? Ar prašote atsiliepimų?
Čia rašau:
https://dalia-paradise.com/
https://www.facebook.com/dalia.matjod/
https://www.instagram.com/daliamatjod/
https://www.instagram.com/dalios_rojus/
