Cikados

Home
Cikados

Contact information, map and directions, contact form, opening hours, services, ratings, photos, videos and announcements from Cikados, Magazine, .
(4)

10/07/2024

LNDM Prano Domšaičio galerija liepos 11 d., ketvirtadienį, 18 val. kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius į parodos „Angelina Banytė: modernios freskos ir mozaikos klasikė“ atidarymą. Angelina Banytė – dailininkė monumentalistė, kurianti freskos, sgrafito ir molbertinės tapybos technikomis. Jos darbų galima pamatyti įvairių šalies miestų viešosiose erdvėse. Aplankyti Vilniaus dailės akademijos profesorės Ramutės Rachlevičiūtės kuruojamą parodą ir iš naujo atrasti uostamiestyje kuriančią menininkę lankytojai kviečiami iki gruodžio 1 dienos.
Parodoje „Angelina Banytė: modernios freskos ir mozaikos klasikė“ eksponuojama daugiau nei 60 menininkės kūrinių iš Lietuvos muziejų ir privačių kolekcijų, tapybos darbai, eskizai ir freskų bei mozaikų projektai iš dailininkės dirbtuvių. Klaipėdoje gyvenančios menininkės A. Banytės darbai – monumentalūs, stebinantys išskirtine raiška, skaidrumu. Per keturiasdešimt penkerius kūrybos metus menininkė sukūrė kompozicijų, kurių bendras plotas – daugiau nei 1000 m2.
„Mano darbai – tik užsakymai architektūroje. Todėl, jeigu nėra sienų freskoms, tai nėra ir manęs“, – teigia A. Banytė.

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus / Lithuanian National Museum of Art
Prano Domšaičio galerija

18/06/2024

Birželio 19 d., 18 val., LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje pristatoma menininkų dueto „Pakui Hardware“ – Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos – paroda „Tolimas rūpestis“ (angl. Virtual Care). Naujoji paroda Vilniuje atveria dar vieną šiuolaikinės medicinos aspektą – robotizuotą chirurgiją ir nuotolinę mediciną. Paroda lankytojams bus atvira iki gruodžio 1 d.
Instaliacijoje „Tolimas rūpestis“ gvildenamos opios neoliberalių sveikatos priežiūros sistemų prieinamumo nepasiturinčioms, atokiau gyvenančioms ar marginalizuotoms grupėms problemos. Virtualiosios rūpybos technologijos pristatomos kaip galimas sprendimas ir galimybė sistemai remti labiausiai pažeidžiamus asmenis, pasitelkiant technologinę slaugą.
Paroda istorinę Radvilų rūmų dailės muziejaus salę pavers atmosferiška erdve, primenančia klinikinės chirurgijos ar ligoninės patalpą, kurioje žmogiškąjį buvimą – išskyrus paties lankytojo kūną – pakeičia technologijos. Tarp fizinės ir virtualios, kūniškos ir skaitmeninės sričių pakibusioje parodos erdvėje išsidėstę skaidrūs, karščio suformuoti skulptūriniai „kūnai“.
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus / Lithuanian National Museum of Art
Radvilų rūmų dailės muziejus
Pakui Hardware

17/06/2024

Laura Kunciūtė (gim. 1993) - tarpdisciplininė tekstilės menininkė tyrinėjanti materijos atminties fenomeną. 2017 m. Vilniaus Dailės Akademijoje baigusi tekstilės meno ir dizaino studijas, ji įvertinta vardine A. ir A. Tamošaičių stipendija. Menininkės kūriniai eksponuoti NY Textile Month Jungtinėse Amerikos Valstijose, taip pat pristatyti grupinėse parodose Lietuvoje, Danijoje bei Jungtinėje Karalystėje bei publikuoti tarptautiniuose leidiniuose.

Parodoje „Menančios medžiagos“ nuguls Kanados bei Danijos menų rezidencijose prisirpinti darbai, kviečiantys įklusti į savas jusles, patyrinėti ar išties „sienos turi ausis“ bei žvilgtelėti į tekstilę kaip jautrų ir gajų materijos žaismą.

Parodos atidarymas vyks birželio 18 d. 18 val. VDA galerijoje „Artifex“ ( Gaono g. 1, Vilnius).

Artifex / Tekstilės galerija / Textile gallery

11/06/2024

Birželio 12 d., trečiadienį, 19 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma jaunosios kartos tapytojos Gabijos Pritkovaitės kūrybos paroda „Adonta ta melê“. Tai – baigiamųjų darbų parodų ciklo „Graduation Show“ dalis, bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademija.

Gabija Pritkovaitė: „Tapyboje ieškau vietos, kurioje nebėra jokios atminties, jokio konteksto ar patirties, tik amžinai besitęsianti dabartis. Aidas skamba apleistose tapybos erdvėse, vaizduose be konteksto, patirtyse be atminties. Apleisti yra interjerai, kuriuose žolė auga ant sienų. Apleistas yra veidrodžio atspindys, nerandantis fotografo atvaizdo. Apleistas ir ilgesys, kuris nebeatpažįsta savo namų.
Į tapybą žiūriu kaip į laikišką patirtį, kurioje esame priversti patys inicijuoti jos pradžią ir pabaigą. Žiūrovas taip pat yra kviečiamas pasiklysti šiose erdvėse, pamesti raktus nuo seniai atpažįstamų savo namų durų ir į vidų žvilgčioti įsibrovėlio akimis. Šis pasimetimas padeda save atpažinti iš naujo, užpildyti erdves nutylančiu šnarėjimu, aidu, kuris, tikiu, ir padės išeiti iš spirališko vaizdų pasikartojimo.
Eiti ir eiti melsvomis tapybos oranžerijomis, žvilgsniu ištirpti medžių lapuose šnarančioje šviesoje. Eiti ir galbūt nieko neprieiti. Nieko neatpažinti. Nieko nesugrąžinti. Nieko neišgirsti. Tik pamatyti.“

Pamėnkalnio galerija

08/06/2024

Nuo birželio 7 d. LNDM Pamario galerijoje (L. Rėzos g. 3) Juodkrantėje vyksta Eglės Ridikaitės paroda „Tarp“ ir Kazimieros (Kazės) Zimblytės darbų paroda „Kazės Zimblytės abstrakcijos: tarp nuotaikų ir pasaulio“. Menininkių estetinio dialogo centre – emocinės būsenos. Karo Ukrainoje laikotarpiu sukurtu ir nuolat pildomu darbų ciklu „Tarp“ E. Ridikaitė kalba apie šio įvykio sukeltas emocines būsenas. K. Zimblytės darbuose atveriama savita avangardinės dailės kalba, kurioje menininkė koliažų ir asambliažų technikomis įvaizdino savo nuotaikas. Parodos LNDM Pamario galerijoje veiks iki rugsėjo 29 d.
„Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Pamario galerija tęsia kultūros misiją pajūryje. 2023-iaisiais pristatėme skirtingų kartų vyrų menininkų, Kosto Dereškevičiaus ir Lino Jusionio, parodas. Šiemet kviečiame pažinti dviejų moterų menininkių, Kazės Zimblytės ir Eglės Ridikaitės, estetinį dialogą. Parodas jungia menininkių emocinės būsenos, patirtys ir nuogąstavimai. Skirtingomis aplinkybėmis sukurti kūriniai atveria nuotaikų dramatizmą: kartais slogų, kartais pozityvų. Kviečiu visus Neringos gyventojus ir poilsiautojus pajusti šiuos nuotaikų kontrastus ir vasarą paįvairinti estetiniais patyrimais“, – sako LNDM Prano Domšaičio galerijos direktorė ir Pamario galerijos vadovė Skaistė Marčienė.

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus / Lithuanian National Museum of Art
LNDM Pamario galerija

05/05/2024

Kartą buvo ne visai faina istorija. Ne tai kad istorija, daugiau situacija, kai dėl mažutės klaidos, vienas cikadiškas žmogus, galiu atvirai pasakyti, renginio metu buvo užsipultas. Buvo labai negražiai baksnojama į vieną žodį žurnale, kuris buvo parašytas su „klaida“... Aš buvau sekundę nuo to, kai norėjau prieiti ir pasakyti tai moteriai tiesiog dingti. Ir tada ji būtų pamačius Cikadų kitą pusę, kai niekuomet niekam neleidau žeminti, tyčiotis iš mano žmonių. Man labai lengva buvo uždaryti duris tiems, kurie bent trupučiu vaizdavo esantys aukštesni nei mano jaunutė komanda. Aš dažną kartą elgiausi ne taip kaip reikia „profesionaliai“. Elgiausi ne taip kaip elgiasi redaktorės ar dar kokias kitas kariūnas nešiojančios specialistės. Šiandien galiu pasakyti, aš elgiausi kaip mama, auginanti savo vaikus. Mano namų ir mano širdies durys jiems buvo atviros. Gal kartais ir per daug, bet kitaip aš tiesiog nemokėjau. Žavėjausi jų talentais. Leidau jiems klysti, bet kartojau, kad siekti „geriau“ yra tiesiog smagu. Ir niekuomet neleidau jų žlugdyti. Niekam. Nesvarbu kokius titulus ar medalius tie aukščiau esantys turėtų.

Tą kartą kažkur širdies kampelyje jaučiau, kad būtent žmogui, galinčiam taip kritikuoti kitą dėl vienos raidės, reikia atjautos, nors dar keletą vakarų po tos situacijos, prieš užmiegant save „skalbiau“, kad pilnai neapgyniau savo komandos žmogaus nuo jos grubumo, nes tiesiog nesuspėjau.... Vėliau savo komandos žmogui šimtą kartų gyvai ir mintimis pakartojau, kad pamirštų tą situaciją, nes ši situacija ne apie ją ir ne apie ta klaidingą raidę, o apie moterį, kuriai labai trūksta meilės.

Šiandien apie tą žmogų skaitau tokią gražią istoriją, kad man žandikaulis atkrito iš nuostabos. Nes niekaip nesuvedu galų, kaip sakykim labai grubus žmogus mūsų akyse gali taip daug ir taip gerai veikti gyvenime. Jeigu tame pasakojime tiesa, man iki tos moters kaip iki Marso penkiolika kartų pėsčiom sulakstyti. Ji super moteris ir super mama. Bet aš kažkodėl nebetikiu ta pasaka ir manęs niekas neįtikins, kad taip įdomiai ir taip tobulai kuriantis, gyvenantis, žinantis, suprantantis gali kitą žmogų dėl vienos raidės pradėti „valgyti“ viešoj vietoj. Tiesiog tai nesuderinama mano vaizduotėje. O jeigu ta pasaka yra tikra tiesa - tebūnie. Tačiau man balansas patinka labiau. Protas, žinios, mokslas ir visi kiti žemiško gyvenimo titulai turėtų būti derinami su ramybe ir pagarba kitam.

Su motinos diena šiandien sakau visoms moterims, kurios yra tikros mamos ir BŪNA už savo vaikus visur ir visada.
Jeigu šiandien cikadiška istorija kartotųsi, daryčiau lygiai taip pat. Labai mamiškai būčiau visur ir su visais. Nes nuoširdžiai tikiu, kad tik besąlyginė meilė gali auginti sparnus.

Tik pasvajokim, kaip keistųsi pasaulis, jeigu į kiekvieną sutiktą žmogų žiūrėtume lyg į savo vaiką. Motinos akimis. Daug kas taptų lengviau, paprasčiau, atlaidžiau ir be didelių dramų. Žinoma, aš nekalbu apie tuos retus atvejus, kai pačios mamos renkasi savo vaikų nemylėti ir jais nesidžiaugti. Būna ir taip, bet šį kart čia ne apie tai.

Siunčiu visoms mamoms ramią jūrą ir balto smėlio. Tebūnie viskas ramu ir šviesu✨🍃

02/05/2024

Gegužės 3 d., penktadienį, 18 val., LDS galerijoje „Arka“ atidaroma Eglės Einikytės-Narkevičienės paroda „Ribos“, tęsianti ankstesnius žmogaus ir aplinkos santykį apmąstančius kūrybinius tyrinėjimus.

Instaliatyvioje parodoje eksponuojamos naujausios skulptūrinės kompozicijos, kuriose - abstrahuotos, tačiau dar vis žvilgsniu užčiuopiamos žmogaus figūros, dinamiškai tįstančios erdvėje. Kurdama didelio mastelio ir sudėtingumo objektus, autorė plečia keramikos kaip žanro tiek materialųjį, tiek konceptualųjį elastingumą.

Kūrėja jautriai reaguoja į krizę išgyvenantį ir įvairių išbandymų drebinamą pasaulį, skenuoja globalias žmonijos problemas, svarsto pandemijos, karų sukeliamų padarinių įtaką individui. Kiekvieno mūsų patiriamas nerimo, nestabilumo, bejėgiškumo, beprasmybės jausmas skatina atsigręžti į žmogaus prigimtį, įsiklausyti į vidines būsenas, fiksuoti akimirkų patirtis. Būdama keramike, kūrėja svajojo nuvykti į porceliano šalį – Kiniją, kuri dėl konfliktų sąlygotų ribojimų, jau užsivėrė. Tad parodoje pristatomi ir (ne)įgyvendinti sumanymai tarptautiniam simpoziumui, kurie tarsi neišsipildęs lūkestis užrakinamas dabartyje.

Paroda galerijoje “Arka” veiks iki birželio 1 dienos.

Galerija Arka

01/05/2024

Gegužės 3 d., penktadienį, 18 val. LDS galerijoje „Arka“ atidaroma Agnės Šemberaitės parodos „Baimės užkalbėjimas“, eksponuotos Daugpilio Rothko muziejuje, adaptacija.

Skulptūrinėje keramikos meno instaliacijoje pasitinka zoomorfinius kūnus įgavę hibridiniai personažai, apvarvėjusiais ar žvilgančiais paviršiais it vaizdiniais kerais nukreipdami į mitologinį, pasakišką, liminalų pasaulį. Kurdama siurrealius, sapniškus ir vizualiai trapius figūratyvus, menininkė budina žiūrovo vaizduotę, sukeldama perviršinį patyrimą, aktyvuodama jusles netikėtumui. Vabzdžius primenantys „kentaurai“ užsiaugina svetimas galūnes, paukščių kaukoles, spokso į mus šaltu žvilgsniu, neriasi ne tik iš savo kiautų, bet ir iš augalų, žmogaus organų, tampančių jų užimomis terpėmis, ir pranyksta gyvybe knibždančioje prieblandoje.
Įtampą čia kuria ne tik bauginančius gyvius referuojančios struktūros, pritemdytoje erdvėje būdraujančios įėjusio žiūrovo, bet ir ekspoziciją apgaubiantis garsinis fonas (muzikos autorė Migloko), kuris neįkyriai sustiprina čirpesiais, šnabždėjimais ir burtais įkrautą aplinkos pajautą. Vabzdžiai, rodos, tyko, šnara, sėlina, kol galiausiai užklumpa žvilgsnį mimikriškai užkalbėtais meno pavidalais.

Paroda galerijoje “Arka” veiks iki birželio 1 d.

Galerija Arka
MIGLOKO•

30/04/2024

Vienas ryškiausių mūsų šalies šiuolaikinės muzikos kolektyvų – LENsemble (Lietuvos Ansamblių Tinklas), kuris vienija labiausiai patyrusius šiuolaikinės muzikos atlikėjus ir nuosekliai užsiima lietuviškos muzikos sklaida Lietuvoje ir užsienyje, gegužės 2 d. Baltijos muzikos dienose Tartu mieste Estijoje pristatys naują įdomiausių Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompozitorių programą. Kaskart scenoje pasirodant LENsemble atlikėjams, neabejotinai galima žavėtis aukščiausia atlikimo precizika bei įsimintinomis išskirtinėmis interpretacijomis.

Šį kartą klausytojai turės unikalią galimybę išgirsti net tris premjeras, sukurtas specialiai LENsemble kolektyvui. Tarp jų jaunosios kartos lietuvių kompozitoriaus Andriaus Maslekovo „Rhizomes d’ombre“ (Lietuvos kompozitorių sąjungos užsakymas) bei estų kompozitorių Timo Steiner „Amidst the River, a Flower Blooms…“ ir Toivo Tulev „To ebb, to flow, perchance to dream“ . Programoje taip pat skambės latvių kompozitorių Gundegos Šmites „Five Illuminations“, Jānio Petraškevičs Madman’s Glove II ir LENsemble įkūrėjo Vykinto Baltako kūrinys Cladi III ansambliui ir elektronikai.

Šiemet Baltijos muzikos dienų festivalis vyksta balandžio 26 – gegužės 5 dienomis, Tartu ir Taline, bendradarbiaujant su didžiausiu Estijos šiuolaikinės muzikos festivaliu „Estijos muzikos dienos“. Šių metų festivalio tema – „Umwelt“ (Aplinka).

LENsemble / Lietuvos Ansamblių Tinklas

Nuotraukų autorius Tomas Terekas

29/04/2024

Balandžio 29 d. šokio bendruomenei svarbi ir reikšminga data, nes ji mini Tarptautinę šokio dieną. Kol šiandien bei visą savaitę ši diena bus minima šokio pripildytais renginiais, Šiuolaikinio šokio asociacija (toliau – ŠŠA) jau ne pirmus metus šią dieną švenčia apdovanodami labiausiai nusipelniusius savo narius. Tarp 68-ių narių apdovanotos dvi narės, įsimintiniausios choreografės ir įsimintiniausios šokėjos kategorijose.

Įsimintiniausios 2023 m. choreografės premija šiemet skirta Gretai Grinevičiūtei už dokumentinius šokio filmus „Airos šokis“ (prodiuseris: Lietuvos šokio informacijos centras) ir „Šokis tėčiui“ (prodiuseris: „Meno ir mokslo laboratorija“). Pirmajame filme laureatė nekonvenciniu būdu kviečia pažinti Lietuvos šokio kūrėją Airą Naginevičiūtę, o filme „Šokis tėčiui“ Greta Grinevičiūtė ieško gilesnio ryšio su savo tėčiu: pasakoja apie jam sukurtą ir ne vienerius metus sėkmingai teatre rodytą spektaklį „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“, dalijasi mintimis apie šokį, atlieka ištraukas iš spektaklio, improvizuoja.

ŠŠA įsimintiniausios 2023 m. šokėjos premija skirta Sigitai Juraškaitei už vaidmenis Vilmos Pitrinaitės spektaklyje „MATCH 3“ ir Pauliaus Prievelio spektaklyje „Tylėjimai“. Kaip pati Sigita teigia, pastarasis spektaklis jai į gyvenimą atnešė džiaugsmą ir viltį: „Dar krutu ir scenoje galiu pilnavertiškai būti. Tie momentai, kuomet ant scenos gali bent trumpam paleisti energiją, kuri nenori būti kontroliuojama, yra dovana.“

Šiuolaikinio šokio asociacija

29/04/2024

Kalnus įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio, kai tik pirmą kartą, dar tik prasidėjus naujajam amžiui, nuvykau į Škotiją. Gerai pamenu tą dieną, kai žvelgiau pro traukinio langą ir negalėjau patikėti savo akimis. Nerealus, neįsivaizduojamas grožis ir jausmas, kad va čia yra rojus. Buvo gegužės mėnuo. Žalia spalva, žydinčios magnolijos, narcizai ir dūdmaišių garsas sklindantis iš kalnų į atmintį įsirėžė visam laikui.
⛰️
O dabar, per dvi savaites, tris kartus sulaksčiau į tą patį kalną. Ir kiekvienas kartas buvo vis kitoks. Šventinėm dienom kalnas buvo pilnutėlis keliautojų, o tąkart kai lynojo ir kai vietomis rūkas buvo tirštesnis nei Londone, visas kalnas buvo mūsų vienų. Tuomet man patinka labiausiai. Tuomet jaučiasi kalnų didingumas ir ramybė. Tik tuomet, kai esi beveik vienas kelyje gali pamatyti gražiausias spalvas ir pajausti vėjo gaivumą.
🍃
Kad pajausti tikrumą, vistik reikia nutilti ir nutolti nuo šurmulio. Kiek ilgai užtrukau, kad tai suprasčiau. Visuomet tai jaučiau, bet nemokėjau įvardinti, todėl buvo akimirkų, kai norėjau būti ir daryti „kaip visi“. Ir po tų „kaip visi“ akimirkų, buvo liūdna, tuščia. Buvo nuovargis ir beprasmybė. Gelbėjo gamta ir mylių ėjimas be tikslo. Gelbėjo kalnai, kuriuose atrodo nėra nieko, kuo džiaugiasi dauguma, bet yra trauka ramybei ir esmei, kurios žodžiais paaiškinti nevisada išeina. Arba jauti. Arba ne.
✨

27/04/2024

Rugsėjo 12 d. prasidės ir tris mėnesius truks Lietuvos sezonas Prancūzijoje. Jo metu Šiuolaikinio meno centras, bendradarbiaudamas su įvairiomis meno institucijomis Prancūzijoje, pristatys du projektus – Tūre ir Paryžiuje. Plačioje šiuolaikinės kultūros reiškinių, medijų ir aktualių temų spektrą aprėpiančioje Lietuvos sezono programoje Šiuolaikinio meno centro kuratorių kuruojamos parodos Prancūzijos visuomenei pasiūlys pažintį su Lietuvos ir bendros istorinės patirties vienijamo regiono menininkais.
✨
Prancūzijoje pristatomas Šiuolaikinio meno centro parodas bus galima aplankyti dar iki Lietuvos sezono Prancūzijoje ir netgi jam pasibaigus.
Gerdos Paliušytės paroda „Tu žiūri į mane“ Tūro pilyje (25 Av. André Malraux, Tūras, Prancūzija) veiks nuo birželio 14 d. iki lapkričio 10 d.

Projektas „Sienos yra naktiniai gyvūnai“ nuo šių metų spalio 11 ir 16 d. iki 2025 m. sausio 5 d. veiks „KADIST“ (21 Rue des Trois Frères, Paryžius) ir „Palais de Tokyo“ (13 Av. du Président Wilson, Paryžius).

2025 m. pradžioje projektas „Sienos yra naktiniai gyvūnai / Les frontières sont des animaux nocturnes“ bus pristatomas Šiuolaikinio meno centre Vilniuje.

Contemporary Art Centre / Šiuolaikinio meno centras

25/04/2024

Maja Babič Košir paroda „Ciao Amore“ , galerijoje (AV17), Totorių g., 5 vyks iki gegužės 2 dienos.

Maja Babič Košir yra Slovėnijoje ir Portugalijoje kurianti menininkė, kurios tarpdisciplininio meno praktika apima skulptūrą, objektą, koliažą, asambliažą, fotografiją ir instaliaciją. Jos meninei prieigai būdingas intuityvumas ir psichologinė asmeninių patirčių analizė. Maja Babič Košir savo kūriniuose jautriai analizuoja temas, susijusias su būties laikinumu, atmintimi, žmonių tarpusavio santykiais. Pasitelkdama rastus ar paveldėtus objektus, per jų formalias ir estetines savybes menininkė kuria intymius darbus, įvertina ir analizuoja ryšius su jų pirminiais savininkais.
Personalinėje parodoje „Ciao Amore“ Maja Babič Košir pristato instaliacijas ir koliažus, sukurtus iš jos tėvams priklausiusių daiktų. Menininkė padalija galerijos erdves į du naratyvus, kuriuose per materialias būties formas atskleidžiami vidiniai išgyvenimai ir santykiai su aplinkiniais. Analizuodama savo tėvo kūrybos palikimą, autorė į koliažus sujungė išmestus lapus, juodraščius, vokus ir kitas medžiagas, kurie kūrybos proceso metu tapo susitaikymo su netektimi metafora. Nemateriali likusių artimojo daiktų vertė priešpriešinama besaikiam kaupimui, neretai susijusiam su neigiamomis patirtimis, nerimu ir baime stokoti. Motinos sukaupti nenaudojami daiktai neturi emocinės reikšmės šeimos nariams ir tampa sudėtingų žmogaus vidinių konfliktų atspindžiu. Per saitus su tėvų daiktais, menininkė atskleidžia ir iš naujo įvertina universaliai aktualius šeimos ryšius, artimo praradimą, meilę ir atlaidumą. Maja Babič Košir asmeninės istorijos ir dvasiniai išgyvenimai į paverčiami į vizualiai patrauklų pasakojimą, lengvai pasiduodantį žiūrovo interpretacijai.

AV17 Gallery
Nuotraukų autorė: Evgenia Levin

23/04/2024

Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuvos nacionaliniame paviljone atidaryta Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos meninio dueto „Pakui Hardware“ ir Marijos Teresės Rožanskaitės (1933–2007) paroda „Uždegimas“ (angl. „Inflammation“). Atidarymo išvakarėse įtakingi kultūros naujienų portalai Valentino Klimašausko ir Joao Laia’os kuruotą paviljoną įtraukė į rekomenduojamų geriausių paviljonų sąrašus. Pirmomis bienalės dienomis „Uždegimą“ jau aplankė daugiau nei dešimt tūkstančių žmonių.
Atidarymo metu menininkus, kuratorius ir visą kūrybinę komandą sveikino Lietuvos kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė ir Lietuvos Respublikos ambasadorė Italijoje Dalia Kreivienė.

„Dalyvavimas Venecijos bienalėje kiekvienam menininkui tam tikra prasme yra nuolatinis uždegimas. Jis atveria naujas galimybes, nors ir reikalauja daug energijos ir ištvermės. Neabejoju, kad lietuvių duetui „Pakui Hardware“ tai taip pat bus ko nors naujo, didelio ir jaudinančio pradžia. Labai džiaugiuosi, kad Venecijoje pristatoma M. T. Rožanskaitės kūryba. Ji buvo išskirtinė Lietuvos menininkė, jos gyvenimas dėl politinių aplinkybių buvo labai sunkus. Galima sakyti, kad menininkės gyvenimas buvo kupinas daugybės uždegimų. Tačiau šiandien ji yra čia, kaip ir „Pakui Hardware“, ir tai dar viena kultūros ir kūrybos pergalė“, – kalbėjo kultūros viceministrė D. Urbanavičienė.

Ambasadorė D. Kreivienė padėkojo Lietuvos menininkams ir visai kūrybinei komandai, prisidėjusiai prie vieno gražiausių paviljonų Venecijos bienalėje įgyvendinimo ir puikiai reprezentavusiai Lietuvos kultūrą ir meną. Ji pažymėjo, kad kiekvienas parodos lankytojas ras įtraukiančią ir daug peno apmąstymams teikiančią instaliaciją, jungiančią dviejų kartų Lietuvos menininkų, kūrusių skirtinguose kontekstuose, vizijas ir kartu nuostabiai įsiliejančią į išskirtinę Sant’Antonino (Šv. Antano) bažnyčios erdvę.

Paviljono komisaras, LNDM generalinis direktorius dr. A. Gelūnas savo kalboje pažymėjo, kad į Lietuvos nacionalinio paviljono atidarymą susirinkusi gausi tarptautinė publika rodo, kad menas tirpdo sienas ir kad „Pakui Hardware“ ir M. T. Rožanskaitės „Uždegimui“ tai pavyko padaryti. Dėkodamas LNDM komandai, pabrėžė, kad ji dar kartą įrodė gebanti įveikti net ambicingiausius tarptautinius projektus.

Lietuvos nacionalinis paviljonas Sant’Antonino (Šv. Antano) bažnyčioje veiks iki spalio 31 d.

Nuotraukų autorė Gintarė Grigėnaitė

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus / Lithuanian National Museum of Art
Pakui Hardware

Nuoroda komentare ⬇️✒️

22/04/2024

Valstybiniame Šiaulių dramos teatre, balandžio 17-osios vakarą įvyko garsios teatro režisierės Aurelijos Ragauskaitės (1924-2017) atminimo vakaras. Šiais metais A. Ragauskaitei, palikusiai ryškų pėdsaką Šiaulių dramos teatro istorijoje, būtų sukakę 100 metų. Vakaro sumanytoja ir režisierė Nijolė Mirončikaitė sukvietė būrį garbingų svečių. Renginyje dalyvavo aktoriai, režisieriai, turėję garbės pažinoti ir dirbti su šviesaus atminimo režisiere. Vakarą pagerbė ir A. Ragauskaitės dukra Elena Macevičiūtė. Meninėje vakaro dalyje pasirodė Šiaulių kamerinis choras „Polifonija“, kurio susikūrimo pradžią taip pat ženklina A. Ragauskaitės vardas.

A. Ragauskaitės režisūrinis penkmetis (1974-1979) plačiai išgarsino Šiaulių dramos teatro vardą – iki šiol šis laikotarpis vadinamas teatro aukso amžiumi. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre sukaupta nemažai filmuotos dokumentinės medžiagos, kurios dalis parodyta renginio metu. Iš ekrano legendinė režisierė šypsojosi plačia šypsena, nuskambėjo ir jos balsas, išlikusiame Prano Piauloko (1945–2008) ir A. Ragauskaitės pokalbio telefonu įraše.

Anot renginį moderavusios VŠDT Meno vadovės, teatrologės Nomedos Šatkauskienės, „Aurelijos Ragauskaitės fenomenas parodė, koks galingas ir įtakingas veiksnys kultūroje ir mene gali būti vieno žmogaus talentas. Turime pagrįstai didžiuotis, kad visu pajėgumu jis išsiskleidė būtent Šiauliuose“.

Prisiminimais apie itin daug teatrui jėgų atidavusią režisierę dalinosi dukra Elena Macevičiūtė, kuri priešingai nei mama, pasirinko akademinį kelią: „Šiaulių teatre mama pradėjo dirbti po pertraukos, tad po puikios karjeros Jaunimo teatre, teatrinę karjerą Šiauliuose pradėjo iš naujo. Ji turėjo didžiulę motyvaciją įrodyti savo potencialą. Darbas, darbas, darbas, dieną, naktį be miego, be pietų – tokia buvo A. Ragauskaitės dienotvarkė Šiauliuose. Ji buvo audra, gaisras, šėlsmas, ji išdegindavo viską aplinkui. Per 5 metus ji palikdavo tuščią plynę, o žmonės neretai su ja nespėdavo, nebepakeldavo tempo, atsakomybės ir šlovės naštos. Ji eidavo toliau, į kitą teatrą ir vėl ten ūždavo ir siausdavo viską deginančius gaistu. Tai buvo jos laimė ir nelaimė kitiems. Kai ji išeidavo, visi atsikvėpdavo: baigėsi šitas gaisras. O paskui pasidaro nuobodu: o kur dingo Ragauskaitė, kodėl jos nebėra?“
Šis dėsningumas būdingas visiems dideliems menininkams. „Ji buvo kūrybinė asmenybė, sugebėjusi suburti kolektyvą ir jį pajungti kūrybai“, -- teigė Elena Macevičiūtė.

N. Šatkauskienė vakarą užbaigė A. Ragauskaitės žodžiais, į kuriuos verta įsiklausyti ir šiandien: „Visos kalbos apie mūsų profesijos techniką yra nieko vertos, jei mes ja naudodamiesi neturime ką pasakyti apie žmogų. Tai pati giliausia ir svarbiausia mūsų profesijos prasmė, dėl kurios verta gyvenimą nugyventi teatre.“

Valstybinis Šiaulių dramos teatras

Nuotraukų autorius Saulius Jankauskas

Nuoroda komentare ⬇️ ✒️

20/04/2024

LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejus balandžio 25 d. 17 val. kviečia į dviejų naujų parodų atidarymą. Parodoje „Chagall. Picasso. Ernst. Keramika ir gobelenai“ pristatomi vienų garsiausių XX a. dailininkų, formavusių praėjusio šimtmečio dailės raidą, keramikos dirbiniai ir pagal jų kūrinius austi gobelenai. Parodą lydi dailininko Dariaus Hecqo-Cauquilo darbų paroda „Grįžimas prie ištakų“. Parodos veiks iki rugsėjo 30 d.

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaroma paroda „Chagall. Picasso. Ernst. Keramika ir gobelenai“ – pirma tokia ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Parodos lankytojai turės unikalią galimybę išvysti dvidešimt tris Marco Chagallo ir Pablo Picasso keramikos dirbinius – pano, lėkštes, vazas, ąsočius, ir dvylika meistrės Yvette Cauquil-Prince pagal M. Chagallo, P. Picasso ir M. Ernsto eskizus austų gobelenų.

Savo kūriniuose dailininkai pasakoja apie pamatines etikos ir moralės vertybes, siekia darnos su gamta, nostalgiškai žvelgia į vaikystę. Pasak parodos kuratorės V. Gradinskaitės, kūriniai lankytojams pristatomi skirtingais teminiais pjūviais: Biblijos, karo ir taikos, gimtojo štetlo, cirko, koridos ir meilės.

„Mūsų gyvenime, kaip ir dailininko paletėje, yra viena spalva, suteikianti prasmę gyvenimui ir menui. Tai meilės spalva“, – teigė dailininkas M. Chagallas.

Parodą „Chagall. Picasso. Ernst. Keramika ir gobelenai“ lydi dailininko Dariaus Hecqo-Cauquilo darbų paroda „Grįžimas prie ištakų“. Tarp dvidešimties eksponuojamų menininko darbų pristatomi gobelenai, iš pjuvenų ir aliejinių dažų ant drobės sukurtos kompozicijos, aliejiniais dažais dekoruotos akmens ar jūros bangų nugludintos medžio skulptūros.

Tapytojo Emile’io Hecqo ir audimo meistrės Yvette Cauquil-Prince šeimoje gimęs menininkas nuo mažumės iš savo motinos mokėsi gobeleno meno. D. Hecqas-Cauquilas surengė daugiau nei keturiasdešimt personalinių parodų Prancūzijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Japonijoje ir kitose šalyse. Dailininko darbai įtraukti į Prancūzijos nacionalines kolekcijas, tarp jų – Pompidou nacionalinio meno ir kultūros centro. Lietuvoje D. Hecqo-Cauquilo kūryba pristatoma pirmą kartą.

Atidarant parodas balandžio 25 d. 17 val. LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) dalyvaus Marco Chagallo anūkės Meret Meyer ir Bella Meyer, taip pat audimo meistrės Yvette Cauquil-Prince sūnus, dailininkas Darius Hecqas-Cauquilas.

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus / Lithuanian National Museum of Art

Nuoroda komentare ✒️ ⬇️

18/04/2024

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) šį penktadienį, balandžio 19 d., atidaro Lietuvos nacionalinį paviljoną 60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje. Pasaulio publikai pristatoma tarptautiškai pripažinto menininkų Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos dueto „Pakui Hardware“ ir vėl aktualios tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės (1933–2007) paroda „Uždegimas“ (angl. „Inflammation“). „Pakui Hardware“ įkvėpė Maryos Rupos ir Rajaus Patelio knyga „Liepsnojantys. Gilioji medicina ir neteisybės anatomija“ (angl. „Inflamed: Deep Medicine and the Anatomy of Injustice“), kurioje uždegimo sąvoka metaforiškai kalba apie sisteminę skriaudą, daromą žmonijai ir planetai.

„Uždegimas leidžia suvokti tai, kas nematoma plika akimi – žmogaus ir planetos kūnuose įrašytą istoriją, sistemas, kurios yra tikrosios negalavimų priežastys, užgniaužtą vidinį liepsnojimą. Tačiau atpažintas uždegimas gali tapti atspirties tašku kelyje į sveikimą, jei tik pradėtume rimčiau svarstyti visų dalykų – tiek gyvų, tiek inertiškų – tarpusavio ryšį. Instaliacija kviečia žiūrovą patirti šiek tiek karščiuojančią ir svaigstančią psichinę ir kūnišką būseną, kad būtų suvoktas sudėtingas gyvenimo tinklas. Tinklas, apimantis daugybę subjektų ir sričių – nuo medicinos iki hibridinės gamtos, nuo nervų sistemos iki trūkinėjančių technologinio skenavimo garsų“, – pasakoja N. Černiauskaitė ir U. Gelguda.

„Pakui Hardware“ stiklo ir aliuminio skulptūros primena išdidintas nervų sistemas su pulsuojančiais uždegimo taškais. Gyvasties jiems suteikia paviršius skenuojantis spindulys, atkartojantis medicinines procedūras. T. M. Rožanskaitės tapybos kūriniai išskleidžia neįvardytų ligų, sterilių operacinių, medicinos kabinetų, mechaninių objektų ir kosminio kūno lėtinio uždegimo spinduliuojamą įtampą.

„Šiuolaikinių menininkų „Pakui Hardware“ skulptūrinė instaliacija su modernizmo atstovės M. T. Rožanskaitės tapybos darbais kalba apie planetą kaip apie karščiuojantį kūną. Bendradarbiaujant su architektais „Išora x Lozuraitytė Studio“, šviesos dailininku Eugenijumi Sabaliausku ir kitais profesionalais, skirtingų kartų menininkų kūriniai buvo sujungti į daugiasluoksnę aplinką, kuri yra ir mūsų laikų žemėlapis, ir kosmologinė aplinka, ir galbūt vilties ir sveikimo stotelė“,– sako kuratoriai V. Klimašauskas ir J. Laia.

Silikoninės membranos, medicininės ir hibridinės instaliacijos peizažo medžiagos parodos elementus sujungia į įspūdigą, architektų sukurtą technoorganizmą. Jis išryškina pasiligojusių kūnų ir uždegiminės aplinkos sąsajas ir siūlo ieškoti metabolinės pusiausvyros, kuri „atvėsintų“ liepsnojančius žmogaus ir planetos kūnus.

Paviljono komisaras – LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas. Parodos kuratoriai – Valentinas Klimašauskas ir João Laia. Instaliacijos kraštovaizdį ir architektūrą sukūrė Petras Išora-Lozuraitis ir Ona Lozuraitytė-Išorė („Išora x Lozutaitytė Studio“). Lietuvos nacionalinis paviljonas Sant’Antonino bažnyčioje veiks iki spalio 31 dienos.
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus / Lithuanian National Museum of Art
Pakui Hardware
📸 Foto autorius Ugnius Gelguda
Nuoroda komentare⬇️

Address

Opening Hours

Monday	07:00 - 17:00
Tuesday	07:00 - 17:00
Wednesday	07:00 - 17:00
Thursday	07:00 - 17:00
Friday	07:00 - 17:00
Saturday	09:00 - 12:00

Telephone

+447838918179

Website

https://www.zurnalascikados.com/

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Cikados posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to Cikados:

Videos

Asta Zacharovaitė

Audrone Tylaite

Greta Alice

Kristina Petrošiutė

Urte Jasenka

„Minčių pumpurai“ tęsia nuotolinių pokalbių ciklą! Šį kartą kūrybinių minčių pumpurai išsikleis pokalbyje su kino, teatro ir televizijos aktore Ineta Stasiulyte. Kalbėsime apie aktorystę, kūrybą ir harmoningos kasdienybės išlaikymą, nepametant savęs daugybėje gyvenimo rolių. Pokalbį ves Ermita Kirdeikytė. Renginys vyks jau šiandien, gegužės 19d., 19:30. Susitikime facebook live transliacijoje! „Minčių pumpurai“. Pokalbis su Ineta Stasiulyte

Minčių pumpurai

su Algirdu Gatavecku

„Minčių pumpurai“

Pokalbis su Vilma Zaleskaite

Cikados 2019

Shortcuts

Address
Telephone
Opening Hours
Alerts
Contact The Business
Videos
Claim ownership or report listing
Want your business to be the top-listed Media Company?

Country:

City:

10/07/2024

18/06/2024

17/06/2024

11/06/2024

08/06/2024

05/05/2024

02/05/2024

01/05/2024

30/04/2024

29/04/2024

29/04/2024

27/04/2024

25/04/2024

23/04/2024

22/04/2024

20/04/2024

18/04/2024

Address

Opening Hours

Telephone

Website

Alerts

Contact The Business

Videos

Asta Zacharovaitė

Audrone Tylaite

Greta Alice

Kristina Petrošiutė

Urte Jasenka

Minčių pumpurai

„Minčių pumpurai“

Cikados 2019

Shortcuts

Share