Avino sapnas

16/02/2024

Priminimas iš archyvų. Tikras popierius, tikri dažai ir tikras rašiklis.

08/02/2024

Sveiki,

Pastaruoju metu nesidalinu savo darbais, bet tikrai nenustojau piešti. Laikas kaip niekad darbingas. Įkeliu vieną iš paskutiniųjų darbų. Labai smagu, jog Avino sapną atranda vis daugiau žmonių, ačiū už pasitikėjimą.

09/12/2023

~

01/12/2023

Vieną kartą metuose mano menai įgauna tokį pavidalą. Laaaaabai daug rulonėlių ir karštų klijų, daug kartų nudeginti pirštai ir daug valandų karpymo bei klijavimo. Vuolia! :)

27/11/2023

Visąlaik su jauduliu, atiduodu darbus užsakančiam. Ar patiks? Ar to ir tikėjosi? Ir kai gaunu žinutę, jog viskas puiku, giliai atsidūstu. Pabaiga! 🙂

13/11/2023

Sveiki,

Labai smagu matyti savo darbus, virtusius atvirutėmis ir toliau gyvenančius savo gyvenimą :)

Let us to introduce a new creator, SKIRMANTĖ BUDVYTĖ (Avino sapnas). (She couldn’t find a better word to describe herself than ‘creator’.)

‘I started drawing in my childhood, graduated from an art school, and have been creating for as long as I can remember. I have tried many types of art, from folk art to modern structured canvases, from cookie decorating to pumpkin carving, but drawing has always been my favorite. I am currently painting digitally. No matter what project I undertake, my goal is to leave an impression. Most of my drawings are for children, and their smiles and emotions while watching my work are the best reward for me.’

Coming soon! 🫶

06/11/2023

Labas,

Šįkart piešiu mylimą augintinį, jo šeimininkei. Darbo nemažai, bet piešimas tokiu oru - vienas malonumas. 🖤

22/10/2023

Kiekvienais metais laukiu šiurpnakčio, vien dėl to, jog išsitraukčiau peiliukų rinkinį ir paleisčiau savo fantazijai plaukus. Dar viena meno forma 👻

24/08/2023

Back on track, piešinys ant sienos baigtas, grįžtu prie tekstūrinių drobių.

23/08/2023

Komisijos vertinimas praeitas 😀

08/08/2023

🖤

20/06/2023

Naujas iššūkis ir dar viena piešimo forma 🖌️ Laukia ilgas procesas ir ilgi vakarai vaikų darželyje.

15/06/2023

[…] Čia pat Meduolių gatvėje gyvena toks dėdė Kasparas. Jis nėra tikras mano dėdė, bet visas miestelis jį taip vadina. Susipažinome su juo prieš keletą metų, kuomet persikėlėme gyventi į Kepyklos gatvę. Kaip tik tą savaitę į Hersdeną iš sostinės atvyko atrakcionai. Pamenu kaip šiandien, buvo labai karšta diena, o mes stovėjom su Olivija prie dailaus žydro ledų vagonėlio su stogeliu, žiūrėjome į parduodamų ledų nuotraukas prie langelio ir suskaičiavę pensus, supratome, jog šių dviems ledų porcijoms nepakaks. Dalintis su ja nesiruošiau, juolab, jog aš išsirinkau karamelinius ledus, o ji su šokolado gabaliukais ir razinomis, kurių negaliu pakęsti.
Ant suolelio po didžiuliu kaštonu sėdėjo Kasparas. Šalia savęs jis buvo pasidėjęs permatomą maišelį su sudžiūvusia balta duona. Jis traukė vieną gabalėlį po kito, trupino pirštais ir metė ant grindinio. Jį apspito būrys balandžių. Tie balandžiai buvo labai drąsūs, arba labai protingi, mat ant Kasparo kelių susisukęs gulėjo įmitęs juodas katinas. Jo šiepiami dantys atrodė pakankamai grėsmingai, bet kažin ar su tokiu pilvu jis būtų ryžęsis tuos paukščius medžioti. Kasparas stebėjo kas vyksta parke, vis atsisukdamas į mus ir glostė katino pasmakrę. Kur kas įdėmiau akis išpūtęs mus nužiūrinėjo pūkuotas storulis. Pasilenkiau prie Olivijos ir šnabdėdamas tyliai į ausį liepiau jai nueiti pas dėdę ir paprašyti dvidešimties pensų, nes būtent tiek trūko, jog galėtumėm nusipirkti dvi porcijas ledų.
- Tu eik,- atsakė man griežtu balso tonu.
- Olivija, aš nemoku prašyti taip kaip tu. Tu labiau visiems patinki, o ir atrodai šiandien nuostabiai.- nenustojau liaupsinti sesės.
- Na gerai jau, gerai.
Pagyros nenuėjo perniek. Olivija pasitelkė visą savo žavesį: priėjusi nuleido galvą, pakėlę akis ir sukdama piršteliu gėlėto sijono kraštelį paklausė:
- Atsiprašau, dėde, gal turite mažą pinigėlį?
- Olivija!!! - sušukau piktai. - Aš tau sakiau dvidešimt pensų, o ne “mažą pinigėlį”!
- Kne Kne Kne Kne Kne Kne! - pasigirdo keistas Kasparo juokas. Jis perbraukė pirštais per savo žilus ūsus ir tarė:
- Ar galėčiau juš pavaišinti, Madam?
- Žinoma! - suspigo Olivija.
- Kokiuš leduš išširinkote, Madam?
- Karamelinius! - net nedvejodama atsakė ji.
- Kaip originalu, Olivija! - pasakiau aš, užvertęs akis į viršų. – Juk sakei, kad nori ledų su razinomis!
Olivija atsisuko į mane, iškišo liežuvį ir nusivaipė. Šįkart nieko jai nebesakiau, svarbiausia, jog planas išdegė. Aš žinojau, jog pavyks. Olivija taip išsikaulina viską, ko tik užsinori, niekas neatsilaiko prieš tas didžiules rudas akis. Labai retais atvejais būna ir taip, jog situacija nesiklosto pagal planą, tada sesė patempią lūpą žemyn ir ima greitai mirksėti. Tiesiog genialu!
Kasparas nupirko mums dvi porcijas karamelinių ledų, pabėrė paskutinius trupinius iš maišelio ir nešinas kate bei lydimas balandžių būrio išėjo pro parko vartus.
Jau po dešimties minučių sėdėjome ant to paties suolelio po kaštonu ir laižėme pirštų galiukus, kurie lipo nuo ledų sluoksnio. Tiesa, mažoji Madam laižė ne tik pirštus, bet ir delnus, o tirštos karamelės upelis tekėjo iki pat jos alkūnių. Mama visą tą laiką šnekučiavosi su teta Katerina, kuri Hersdeno turgelyje turi mažą kepyklėlę ir mūsų pokalbio su nepažįstamuoju, net nepastebėjo. Tikiu, jog nebūtų labai apsidžiaugusi. Ji nuolat kala mums į galvą - "Niekada neimkite nieko iš tetų ir dėdžių, kurių nepažįstate, nesvarbu ką jie jums siūlys". Bet gerai pagalvojus, juk šįkart niekas nieko mums ir nesiūlė, Olivija pati paprašė pinigų.
Po keletos dienų sutikau Kasparą prie pėsčiųjų tilto. Jis pamojavo man ranka eidamas kita puse Parko gatvės. Nusišypsojau ir tik po minutės toptelėjo, jog tąkart nepadėkojau jam už ledus. Apsisukau ir nusekiau paskui Kasparą norėdamas tai padaryt, bet nebespėjau. Iš tolo mačiau kaip jis lipa laiptais, atrakina duris ir įeina į namo vidų. "O, jo namai visai šalia mūsiškių, už kampo" - pagalvojau palydėjęs jį akimis. Baltas siauras kotedžas, didžiuliai mediniai balti langai, kuriuos dengė tamsios samanų spalvos užuolaidos ir žalios durys pažymėtos penkiasdešimt antruoju numeriu. Tuomet dar nežinojau, jog taip dažnai čia lankysiuosi, bet pamenu, jog ištariau garsiai - ,,Meduolių penkiasdešimt du". Taip elgiuosi norėdamas lengviau įsiminti įvairius dalykus. Manau tąkart nujaučiau, jog su Kasparu dar teks susitikti.

04/03/2023

22/12/2022

☃️

28/10/2022

Švenčiantiems Šmėkliadienį 👻

21/10/2022

Kol ruduo nesibaigė 🍂

26/09/2022

Sveiki!

Seniai dalinausi darbais. Gaila, jog viso kūrybinio proceso metu negaliu įkelti nei kuriamų tekstų, nei piešinių.

Šįkart jaukiai ir rudeniškai, mano nutilusiam puslapiui ⭐️

16/09/2022

Sveiki!

Kadangi gavau ir asmeninių žinučių su klausimu tai kaip gi tas konkursas, dalinuosi straipsniu.

Prieš kelias dienas gavau laišką, jog mano konkursui parašytas tekstas pateko į antrąjį etapą ir buvo svarstomas kaip vienas iš nominantų.

Konkursui per pusantro mėnesio parašiau du kūrinius vaikų kategorijai. Išsiunčiau juos paskutinę dieną, tik prasidėjus karui Ukrainoje. Dvejojau iki paskutinės minutės, nes nežinia pirmosiomis karo dienomis ko gero gąsdino ne vieną. Na kokie gi čia konkursai, kai visi perka sausus davinius ir ruošia kuprines.

Tąkart dėl laiko trūkumo tekstus siunčiau be iliustracijų. Tad belieka pasitempti, o ir laiko turiu daugiau nei pirmąjį kartą.

https://www.15min.lt/m/id/kultura/literatura/vaiku-ir-paaugliu-literaturos-konkursai-laimetojai-siais-metais-nepaskelbti-kuriniai-tobulinami-286-1932266

vaikų literatūros specialistė Eglė Baliutavičiūtė, literatūrologė, rašytoja Lina Buividavičiūtė, mokytojas Alius Avčininkas, vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė, edukologė Austėja Landsbergienė, literatūrologė, humanitarinių mokslų daktarė Jurgita Žana Raškeviči...

08/09/2022

Na ir ‘’PO’’ - Mokytojas Sebastianas 🐁

05/09/2022

Šįkart dalinuosi darbu ‘’PRIEŠ’’ 🐁

24/08/2022

Kiekvieno trimečio mama žino kuo skiriasi drakonas, slibinas ir dinozauras. Kiekvienos septynmetės mama žino kuo skiriasi Unicorn ir Alicorn 😀