Be the first to know and let us send you an email when LIETUVOS ŪKININKAS posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.
“Laikraštis skiriamas Lietuvos darbo žmonėms, ir pirmiausia tiems iš jų, kurie dirba žemę ir gyvena iš žemės.
Rašant Lietuvos žmonėms, tiems, kurie dirba žemę ir gyvena iš žemės, reikėtų, žinoma, daug rašyti apie tai kaip reikia dirbti žemę, kaip ji dirbama kituose, šviesesniuose kraštuose; reikėtų, žinoma, aiškinti, jog ūkininkams tuoj neatidedant reikia steigti tam tikros bendroves, kurios turi ginti žemės darbo reikalus; reikėtų parodyti, kaip įkuriamos ir ką padaro tokios bendrovės kituose, laimingesniuose kraštuose.
Apie tokius ir kitus panašius dalykus ir bus žinoma, rašoma “Lietuvos Ūkininke” , bet rašoma bus ne daugiausia.
Kodėl taip bus daroma, turėtų paaiškėti iš viso šito pirmojo mūsų rašymo.
Visi labai gerai žinome, jog ne visi laukų žmonės turi žemės, jog laukų žmonės nei negalėtų visi iš žemės gyventi. Todėl reikia rūpintis, kad tie žmonės ir kitokiu darbu mokėtų Lietuvoje verstis. “Lietuvos Ūkininke” ir bus rašoma, kuo ir kaip galima būtų ir reikėtų verstis savo krašte lietuviui, kad nereikėtų jam, negalint iš žemės gyventi, vien vargas vargti arba bėgti iš savo krašto Amerikon ir kitur duonos kąsnio ieškoti.
Taigi “Lietuvos Ūkininke” rašysime apie tai, kas ir kaip reikėtų padaryti, kad tą Ameriką pagaliau čia pat Lietuvoje turėtumėm, kad čia pat savo krašte kiekvienas žmogus išmokęs darbo galėtų jo rasti tiek, kiek reikia jam ir jo šeimynai žmoniškai gyventi, rašysime apie tai, kas reikėtų daryti, kad nereikėtų mums skirstytis po visą pasaulį, vargti vargas... ir nykti.
Jei savo darbo pradžioje mažai te rašysime apie paties ūkio reikalus, tad darysime taip ir dėl to, kad dabar visiems žmonėms ne žemės darbas rūpi: dabar kiekvienam žmogui rūpi ir turi rūpėti kiti, didesni šių dienų reikalai. Dabar pirmąją vietą Lietuvoje užima bežemių žmonių, valsčių, mokyklų (iškalų), teismų (sūdų)... visos Lietuvos reikalai. Juk dabar visur yra kalbama tik apie tai, kaip reikėtų perdirbti visas Rusų žemes ir su ja visos Lietuvos gyvenimą, kad žmonės galėtų visur savo krašte žmoniškai, ne taip, kaip bežadžiai, betiesiai gyvuliai, gyventi. Kuo pasibaigs visas tas mūsų gyvenimo sujudimas sunku tuo tarpu pasakyti, bet, ar šiaip, ar taip jis nukryps, Lietuvos žmonėms dabar daugiausiai rūpi ir turi rūpėti visos Lietuvos reikalai.
Apie tai visos Lietuvos reikalus ir bus “Lietuvos Ūkininkas” daug rašoma”.
