07/09/2024
Trumpas priminimas, kad reikia gyvenimą gyventi :) istorija iš interneto platybių.... Bet tokia tikra, kiekvienam pažįstama ;) gyvenkime gyvenimą, kol galime :) o dulkes nuvalyti galima su pagalba Tvarkytis smagu ;)
83-ejų metų močiutė savo draugei parašė laišką
Brangioji drauge,
aš vis rečiau valau dulkes ir blizginu indus.
Aš sėdžiu kieme, mėgaujuosi vaizdu ir nesirūpinu, kad sode auga piktžolės.
Gyvenimu reikia mėgautis, o ne jį kentėti. Dabar aš bandau tai suvokti ir pradedu taip gyventi.
Daugiau sau netaupau. Kiekvieną dieną naudoju porceliano ir krištolo indus, sidabrinius stalo įrankius, tam visada randu ypatingų priežasčių - sutvarkyta vonia arba pirmasis amarilio žiedas, pirmasis sniegas, paukštelio giesmė.
Eidama į turgų rengiuosi gražiausiais drabužiais. Galvoju, kad jeigu atrodysiu gražiai, drąsiai galėsiu leisti pinigus.
Nelaukiu svarbios priežasties, kad pasipurkščiau mėgstamiausiais kvepalais. Kvepėdama einu į banką arba polikliniką.
Daugiau nebevartoju frazių „kada nors“ arba „neužilgo“. Jeigu ką nors reikia pažiūrėti, pamatyti ar padaryti, aš noriu tai matyti, girdėti ir daryti dabar.
Nežinau, ką darytų kiti, jeigu žinotų, kad rytoj jų čia nebus. Galbūt jie kam nors paskambintų ir atsiprašytų už savo praeities poelgius ir žodžius.
Aš labai gailėčiausi, kad nepasakiau artimiesiems visų svarbių žodžių, labai pergyvenu, kad retai sakiau tėvams ir vyrui, kaip juos myliu.
Ir kiekvieną rytą atsimerkusi pasakau sau, kad ši diena yra ypatinga. Kiekviena diena, kiekviena minutė, galimybė kvėpuoti iš tikrųjų yra dovana.
Galbūt gyvenimas nebuvo toks, kokio tikėjausi. Bet kol esu čia, galiu džiaugtis.
