https://www.facebook.com/2261950690747540/

Naudingų naujienų namai, Kaunas (2024)

19/04/2024

SAVAITGALIO STALAS: MAKARONŲ APKEPAS SU VIŠTIENA

Apkepui reikės:

* 2 v. š. alyvuogių aliejaus;
* 1 vnt. smulkiai supjaustyto svogūno;
* 3 vnt. sutrintų česnako skiltelių;
* 2 a. š. pomidorų tyrės;
* 400 g konservuotų smulkintų pomidorų;
* 1 v. š. raudonojo vyno acto;
* 1 a. š. džiovinto raudonėlio;
* Žiupsnelio aitriosios paprikos dribsnių;
* 400 g keptos kalakutienos arba vištienos;
* 400 g makaronų;
* 130 g mocarelos;
* 25 g tarkuoto parmezano.
* Gaminimo eiga:

Įkaitinkite aliejų keptuvėje ant silpnos ugnies ir kepkite svogūną 8–10 minučių, kol jis suminkštės ir pradės karamelizuotis. Įmaišykite česnaką ir pomidorų tyrę ir kepkite dar 1–2 min. Sudėkite smulkintus pomidorus, actą, raudonėlį, aitriąją papriką ir 2 šaukštelius cukraus, gerai pasūdykite ir užvirinkite.

Pomidorus iš skardinių išplakite su šlakeliu vandens ir įmaišykite į padažą, tada keptuvę pridenkite dangčiu ir virkite 15–20 min., kol pomidorai sutirštės iki padažo. Jei norite, sutrinkite didelius pomidorų gabalus daržovių trintuvu. Įmaišykite kalakutieną arba vištieną ar bet kokią kitą virtą mėsą, kurią norite panaudoti.

Tuo tarpu užvirinkite virdulį. Supilkite karštą vandenį į didelį puodą, pagardinkite druska ir vėl užvirinkite. Makaronus virkite minutę trumpiau nei nurodyta ant pakuotės arba tol, kol jie bus „al dente“. Nusausinkite, pasilikdami puodelį vandens, kuriame virė makaronai.

Suberkite makaronus į padažą ir išmaišykite, jei reikia, įpilkite šiek tiek pasilikto vandens. Perkelkite viską į kepimo indą ir apibarstykite sūriais.
Įkaitinkite orkaitę iki 200 °C ir kepkite apkepą 8–10 min., kol sūris ims burbuliuoti ir įgaus auksinę spalvą.

Skanaus!

16/04/2024

Nusivylusi moteris: jis turėjo tiek pat partnerių, bet laikė mane pasileidusia!

Naomi Schaefer Riley | The New York Post

„Priblokšta“ – taip save apibūdino trisdešimtmėtė vardu Dijana, praėjusią savaitę paskambinusi į populiarią radijo stoties Niujorke laidą, kurioje aptariami nelaimingos meilės reikalai. Po nuostabaus pasimatymo su Pauliumi, kurio metu jis netgi laikė ją už rankos, Paulius neatsakė į nei vieną Dianos žinutę. Kas, po galais, nutiko – troško sužinoti nusivylusi moteris.

Išgirdę pasakojimą apie nuostabų pasimatymą ir po jo dingusį Paulių, Toddas ir Jayde‘as – be galo nustebę laidos vedėjai, paprašo Dijanos palaukti ir pasuka prapuolėliui. Iš pradžių Paulius išsisukinėja: esą tiesiog neturįs ūpo daugiau susitikti su Diana ir viskas. Tačiau pašnekovams vis spaudžiant jis pagaliau atidengia kortas: „tai buvo puikus pasimatymas, bet jos skaičius buvo tiesiog per didelis.“

„Koks skaičius?“ nesupranta didžėjai, „jos telefono numeris?“ Ne. Pasirodo, tai vyrų, su kuriais miegojo Dijana, skaičius. „Mergina, kuri permiegojo su 20 vaikinų… Aš tiesiog senamadiškas. Man tai tiesiog per daug. Man tai nepatinka.“

Laidos vedėjai iškart puola ginti Dijaną: „nereikėjo klausti, jei nenorėjot sužinoti atsakymo; bent jau ji buvo sąžininga.; juk ji nebuvo su jais tuo pačiu metu“… Galiausiai juos pertraukia pati Dijana ir paaiškina Pauliui, esą kiekvienas, sulaukęs 30-ies, bus turėjęs daug partnerių – „na nebent jis būtų vienuolis“. Galiausiai ji prartūksta: „juk mes turėjome tą patį sumautą skaičių! Kaip jums tai – jam nepatinka, kad moteris gali turėti tiek pat partnerių kiek ir jis, argi nenuostabu?“

Paulius – ne išimtis

Šiame pokalbyje tiek daug stebinančių dalyjų – kad ir tai, jog jo klausisi pora milijonų žmonių. Tačiau vienas dalykas neturėtų stebinti visiškai – tai kad vyrai turi kitokį požiūrį į seksualinius nuotykius nei moterys. Ir kad jie mato moteris, su dideliu „skaičiumi“, kitaip nei tokius pat vyrus. Kad ir kaip įtaigiai didžėjai tvirtina, kad „tai lygiai tas pat“, Pauliui tai vis tiek atgrąsu.

Skirtingi vyrai, be abejo, turės skirtingą požiūrį į šią temą, tačiau būtų sunku įsivaizduoti geresnį pavyzdį, jog lytis nėra socialinis konstruktas. Daugiau nei pusę amžiaus trunkanti feministinė propaganda išmokė moteris esą nėra ko gėdytis savo patirčių, o apie viską reikai kalbėti atvirai. Tačiau visa tai nei kiek nepakeitė vyrų instinktyvių reakcijų.

Kai apklausose žmonių klausiama, kiek seksualinių partnerių jie turėjo per savo gyvenimą, vyrai linkę jų nurodyti maždaug du ar keturis kartus daugiau nei moterys. Žinoma, gali būti, kad daugelis vyrų tiesiog miega su tomis pačiomis keliomis moterimis. Tačiau labiau tikėtina, kad vyrai mano, jog didesnis partnerių skaičius padeda jų įvaizdžiui, ir kad moterys – taip nemano.

Vyrai ir moterys skirtingai atsimena

Normanas Brownas, Albertos universiteto psichologijos profesorius, tyrinėjęs šiuos klauismus, sako, kad moterys ir vyrai skirtingai prisimena savo parnerių skaičių. „Moterys labiau linkusios juos išvardinti… Jei paprašysite paaiškinti, kaip jos žino su kiek žmonių miegojo, moterys dažniausiai atsakys: „na, buvo Jonas, Tomas ir t. t.“ Tai strategija, kuri paprastai veda prie žemesnio skaičiaus.“ Gal ir taip. Tačiau tai taip pat parodo kaip moterys žiūri į seksualines patirtis. Jos galvoja apie konkrečius tose patirtyse buvusius žmones.

Kita vertus, sako Brownas: „vyrai dvigubai labiau linkę naudoti grubų spėjimą, kad atsakytų į šį klausimą. O grubaus spėjimo strategija, kaip žinia, veda prie situacijos pervertinimo.“ Grubus spėjimas taip pat yra technika žmonių, kurie nepraleidžia daug laiko prisimindami kiekvieną lovos nuotykį ar net prisimindami ten buvusiųjų vardus.

Nėra taip, kad visi vyrai visas savo seksualines patirtis mato tik kaip beprasmius vienos nakties nuotykius. Tačiau atrodo, kad dauguma vyrų skirsto moteris į tas, su kuriomis nori permiegoti ir į tas, su kuriomis mato savo ateitį. Tai dėsnis, apie kurį ginkdie negalima kalbėti pažangių universitetų auditorijose. Laimei apie jį dar galima sužinoti klausant pramoginės radijo laidos.

Naomi Schaefer Riley yra amerikietė žurnalistė, sindikuota apžvalgininkė, lektorė, negrožinės literatūros rašytoja, „The New York Post“ ir kitų medijų bei tinklaraštininkė.

12/04/2024

SAVAITGALIO STALAS: ANT ŽARIJŲ KEPTA KIAULIENA

Jums reikės:

* Kelių vidutinio dydžio susmulkintų česnakų skiltelių
* ⅓ puodelio žuvies padažo
* ⅓ puodelio žaliųjų citrinų sulčių
* Kelių šaukštų rudojo cukraus
* 8 kiaulienos kepsnių
* Čili pipiro (jeigu mėgstate aštriau)
* Šviežių baziliko lapų
* Šviežios kalendros
* Šviežių petražolių
* Šviežių krapų

Pagaminimas:

Pirmiausia į indą sudėkite smulkintą česnaką, žuvies padažą, žaliosios citrinos sultis ir rudojo cukraus ir viską gerai išmaišykite. Tuomet kepsnius lengvai pagardinkite druska. Juos sudėliokite į dubenį ir supilkite gautą marinatą. Juo padengtu kepsnius geriausia apie 12 valandų palikti šaldytuve, kad mėsa gerai išsimarinuotų. Išmarinuotą mėtą dėkite ant vidutiniškai įkaitintos kepsninės ir juos vartydami kepkite apie 10-12 minučių. Tuomet juos nuimkite nuo liepsnos, sudėkite į lėkštę, uždenkite ją folija ir leiskite mėsai apie 5 min pailsėti.

Į atskirą indą sudekite nuskabytus baziliko, kalendros, krapų, petražolių ar kitų mėgstamų žolelių lapelius ir juos sumaišykite. Kol mėsa ilsisi smulkiai supjaustykite dar vieną česnako skiltelę ir čili pipirą. Juos sudėkite į nedidelį dubenėlį, tuomet į jį įpilkite šiek tiek žuvies padažo, laimo sulčių, rudojo cukraus, šlakelį vandens ir druskos ir viską sumaišykite – šį padažą galite naudoti valgymui kartu su kiauliena arba užpilti ant žolelių.

09/04/2024

Šeimos misijos deklaracija: dėl ko ir kaip ją rašyti
Thomas Lickona | Mercatornet.com

Kalbėdamas su tėvais visada pristatau šeimos misijos deklaraciją ir papasakoju kaip ją parengti. Kartais po tokių pokalbių tėvai prieina prie manęs ir sako: „Norėčiau, kad tai būtume padarę anksčiau, kol vaikai dar nebuvo užaugę.“ Tad kas yra šeimos misijos deklaracija ir kaip ji gali padėti jūsų šeimai?

Sėkmingos mokslo, verslo ar ne pelno organizacijos paprastai apsibrėžia savo misiją. Jų misijos nurodo pagrindines šių organizacijų vertybes ir kuria bendrą kultūrą. Kultūra formuoja charakterį. Jei norime užauginti pagarbius, atsakingus ir malonius vaikus, turime sukurti sąmoningą šeimos kultūrą, kuri aiškiai teiktų pirmenybę toms savybėms ir jas skatintų.

Tai padaryti jums leis šeimos misijos deklaracijos surašymas:

* Susėskite kartu ir paklauskite vieni kitų: „kokia šeima norime būti? Kaip kiekvienas iš mūsų turėtume elgtis, jei norime, kad mūsų šeima būtų laiminga?“
* Kad jūsų vaikai jaustųsi visaverčiais proceso dalyviais, leiskite jiems kalbėti ir įsiklausykite į jų atsakymus. Pateikite vieną ar du pavyzdžius, kad padėti jiems įsivažiuoti.
* Tada kartu sukurkite „Mes” teiginių rinkinį, išreiškiantį, ko šeimos nariai – suaugusieji ir vaikai – stengsis laikytis.

Žemiau yra vienos šeimos misijos deklaracija. Ją rašant jų vaikams buvo 9, 7, 6 ir 4 metai.

Deividsonų kelias
Mes įsipareigojame būti malonūs, sąžiningi ir teisingi.
Mes nemeluojame, neapgaudinėjame, nepavogiame ir tyčia ko nors neskaudiname.
Mes neniurzgame, nesiskundžiame ir nesikratome atsakomybės.
Kai padarome klaidą, ją pripažįstame, atlyginame ir mokomės iš jos.
Mes stengiamės, kad mūsų protai, kūnai ir sielos būtų sveiki, stiprūs ir tyri.
Mes įsipareigojame stiprinti savo tikėjimą melsdamiesi ir pasitikėdami Dievo gerumu.
Mes į gyvenimą žvelgiame su dėkingumu.
Deividsonų šeimos misija užrašyta kabėjo jų virtuvėje, kur savaitės pradžioje visi galėjo ją perskaityti ir prireikus ja remtis.

Kaip pasakoja šeimos tėtis:
„Retkarčiais perskaitome visą sąrašą, bet dažniausiai – dalis, susijusias su iššūkiu, į kurį tuo metu reaguojame. Mes perskaitome tą dalį ir ją aptariame. Vaikai pradeda prisiminti ir aiškindamiesi santykius panaudoja vieną ar kitą misijos punktą. Manome, kad didžiausią naudą pajusime ilgalaikėje perspektyvoje. Jei įprasime kalbėti ir daryti teisingus dalykus dabar, kol nėturime didelių problemų, nepradėsime nulio, jei vėliau susidursime su problema.“

Jei jūsų šeimos misija taps nuolatiniu atskaitos tašku, ji sukurs bendrą tikslo ir tapatybės jausmą – „Taip mes gyvename; štai kas mes esame.“ Morfitų šeima savo misiją išsiuvinėjo kryželiu: „Atmink, kad esi Morfitas,“ skelbė pirmoji jos eilutė. Štai tokiu paprastu priminimu vaikai buvo mokomi tapatintis su šeimos vertybėmis. Kodėl jums taip pat to nepabandžius?

Žinoma, net ir užrašius šeimos misiją, gerumo ir pagarbos kultūros diegimas savo šeimoje, pareikalaus daug pastangų; antraip visa tai glai tapti vien „žodžiais ant sienos“. Vienas iš būdų, kaip tai padaryti, yra dažnai pasikalbėti: „Kaip mums gyvenasi su mūsų misija? Kas šįsyk sekėsi geriau? Kur dar turime tobulėti?“

Vis dėlto, turėdami savo šeimos misijos deklaraciją, nepradėsite nuo nulio kiekvieną kartą, kai susidursite su iššūkiu. Turėsite kuo remtis, susitarimą, kurį sukūrėte kartu. Kažką, kas jums leis jaustis – net ir sunkios savaitės pabaigoje – jog esate tos pačios komandos dalis.

Kviečiu jus kartu su savo šeima surašyti savo šeimos misiją.
Daugiau apie šeimos misiją ir jos užrašymo strategijas skaitykite ketvirtame mano knygos „Kaip užauginti gerus vaikus: ir tuo pačiu gauti pagarbą, dėkingumą ir laimingesnę šeimą“ (How to Raise Kind Kids: And Get Respect, Gratitude, and a Happier Family in the Bargain., angl.), skyriuje.

Thomas Lickona yra Niujorko valstijos universiteto Cortlande (The State University of New York College at Cortland, angl.) pedagogikos profesorius emeritas.

05/04/2024

SAVAITGALIO STALAS: DŽIOVINTŲ VAISIŲ IR RIEŠUTŲ PYRAGAS

Pyragui reikės:

230 g miltų;
1 a. š. cinamono miltelių;
1 a. š. kepimo miltelių;
1 a. š. druskos;
3 vnt. kiaušinių;
1 a. š. vanilės ekstrakto;
100 g rudojo cukraus;
230 g sviesto;
600–700 g riešutų ir džiovintų vaisių mišinio;
Citrinos žievelės;
Apelsino žievelės;
180 ml vandens.

Gaminimo eiga:

Vidutiniame puode sumaišykite sviestą su džiovintais vaisias, ruduoju cukrumi, vandeniu ir užvirkite. Virkite maišydami 3–4 minutes. Nukelkite nuo ugnies ir palikite pastovėti 45 min arba kol atvės.

Į indelį įmuškite kiaušinius ir juos išplakite. Kitame inde sumaišykite miltus su citrinos žievele, apelsino žievele, kepimo milteliais ir cinamonu.

Į atvėsusį puodą su prieš tai virtais džiovintais vaisiais sudėkite kiaušinius, riešutus, kiaušinius ir miltus su priedais.

Viską sudėkite į kepimo indą ir kepkite 160 °C temperatūroje apie 50 min. Po to uždenkite pyrago viršų folija, kad per daug neapskrustų ir kepkite dar 30 min.
Iškepusį pyragą palikite atvėsti ir geriausia jį valgykite kitą dieną.

Skanaus!

29/03/2024

Velykiniai pamastymai. Ar Aušvico komendantas gali patekti į dangų?

Michael Cook | mercatornet.com

Meninis filmas „Interesų zona“ (The Zone of Interest, angl.) šių metų Oskarų apdovanojimuose laimėjo geriausio užsienio filmo ir geriausio garso takelio titulus. Filme stilizuotai pristatomas Aušvico komendantas Rudolfas Hössas. Savo jaukiuose namuose už konclagerio tvoros, jis – malonus penkių vaikų tėvas. Kitoje tvoros pusėje, Hössas pasmerkia myriop tris milijonus žmonių, daugiausia žydų ir lenkų. Filmas baigiasi jam sužinojus, apie užduotį Aušvice sunaikinti 430 tūkstančių Vengrijos žydų. Vienas aukšto rango nacių vadų jo garbei šią operaciją pavadina „Operacija Höss“. Pats Hössas užduoties nesikrato, nors kažkas giliai viduje jam galimai sukelia pasibjaurėjimą: jis išblykšta, kai dingsta iš filmo.

Jei norite įsikūnijusio blogio paveikslo – tai Rudolfas Hössas. Jis buvo pabaisa. Tai, ką jis padarė, yra neapsakoma ir neatleistina. Tačiau Hösso pasidavimas tamsiausioms blogio jėgoms iškelia protu sunkiai suvokiamą klausimą: ar už tokį blogį yra įmanoma atleisti?

Nacis, kuris gailėjosi?

Hössas augo griežtoje katalikiškoje šeimoje, tačiau paauglystėje nutolo nuo religijos. 1922 m. jis oficialiai išsižadėjo katalikų tikėjimo ir tapo nacių fanatiku. Hösso karjeros viršūnė – koncentracijos stovyklų, ne tik Aušvico, bet ir Dachau, Zaksenhauzeno, Ravensbriuko, vadovas. Pasibaigus karui, jis dingo chaose ir susirado sodininko darbą. Galiausiai jį susekė britai. Jie perdavė Hössą lenkams, nes didžiausius nusikaltimus jis įvykdė šios šalies teritorijoje. Jis buvo teisiamas Lenkijos teisme ir nuteistas mirties bausme.

Höss‘as buvo beveik išskirtinis tarp aukštesniųjų nacių pareigūnų. Jis iš esmės pripažino, kad yra atsakingas už trijų milijonų žmonių nužudymą. Laukdamas egzekucijos jis parašė autobiografiją, kurioje reiškė savo gailestį. Likus keturioms dienoms iki mirties bausmės įvykdymo jis perdavė laišką valstybės prokurorui, kuriame rašė:

„Mano sąžinė verčia mane padaryti šį pareiškimą. Savo kalėjimo vienatvėje priėjau prie slegiančio suvokimo, kad sunkiai nusidėjau žmonijai. Būdamas Aušvico komendantu, įgyvendinau dalį siaubingų Trečiojo reicho žmonių naikinimo planų. Taip padariau baisių žaizdų žmonijai. Už tai turiu sumokėti savo gyvybe. Tegu Viešpats Dievas vieną dieną atleidžia už tai, ką padariau.

Prašau lenkų tautos atleidimo. Lenkijos kalėjimuose pirmą kartą patyriau, kas yra žmogiškas gerumas. Nepaisant visko, kas nutiko, patyriau humanišką elgesį, kurio niekada negalėjau tikėtis ir dėl kurio man yra labai gėda. Tegul dabar paaiškėję faktai apie siaubingus nusikaltimus žmonijai neleidžia tokiems žiauriems veiksmams niekada pasikartoti.“

Likus maždaug savaitei iki egzekucijos Hössas primygtinai reikalavo, kad jį aplankytų kunigas. Valdžiai sunkiai sekėsi rasti vokiškai kalbantį kunigą. Galiausiai pas jį atvyko jėzuitų vadovas Lenkijoje, kuris laisvai kalbėjo šia kalba. Jie kalbėjosi kelias valandas. Hössas sugrįžo į savo vaikystės tikėjimą ir atliko išpažintį. Kitą dieną jis priėmė Šventąją Komuniją. 1947 m. balandžio 16 d. Hössas buvo pakartas Aušvice.

Ar Dievas gali atlesiti?

Kai kuriuos žmones glumina toks Dievas, kuris gali atleisti Rudolfui Hössui. Juk jis buvo baisiausias iš monstrų – mastanti pabaisa, žinanti, kad daro blogį, bet pasinėrusi į jį, priėmusi jį, besimėgaujanti juo. Šaltakraujis, racionalus siaubą keliantis sadistas.

Ir vis dėlto, krikščionys tiki, kad Dievas yra pasirengęs jam atleisti, jei jis atgailautų. Iš visų sunkų krikščionybės mokymų, šis gali būti sunkiausiais priimti. Atrodo taip neteisinga, kad žmogus, nužudęs tris milijonus, gali būti priimtas į Tėvo namus, kaip sūnus palaidūnas.

Žinoma, atleidimas suteikiamas tik tiems, kurie tikrai atgailauja. Skeptikai galėtų paprieštarauti, kad Hössas apsimetė atgailaujantis, norėdamas sušvelninti savo bausmę. Arba galbūt jis norėjo pagerinti savo įvaizdį ateityje, kurioje istoriją rašys karo laimėtojai. Ir tikrai, mes nežinome, ar jis atgailavo nuoširdžiai.

Tačiau, jei Hössas tikrai gailėjosi, krikščionių Dievas jam atleido. Kaip atleistų Hitleriui, Stalinui, Mao, Pol Potui ir visiems kitiems blogio šaukliams istorijoje. Jei tik jie nuoširdžiai gailėtųsi. Tiesa, tokiu atveju jų dar lauktų atsiteisimas už savo baisius darbus skaistykloje ir, galbūt, kentėjimas ten iki pasaulio pabaigos. Tačiau galiausiai jie būtų įleisti į dangų.

Kita vertus, nusikaltimų pripildytas gyvenimas suluošina žmogaus sielą ir todėl sunku tikėtis, kad didžiausi žmonijos kraugeriai mirties akimirką buvo pajėgūs tikram gailesčiui. Tačiau ir tokiu liūdnu atveju, kelią į dangų jiems užkirstų ne Dievas, o jų pačių puikybė.

„Interesų zona“ pelnė Oskarus vidury Gavėnios, kai krikščionys apmasto Jėzaus mirtį. Visų krikščioniškų konfesijų kunigai tikriausiai ruošia pamokslus apie neįtikėtiną Atpirkėjo gailestingumą. Tačiau ar yra kas nors, kas šią sukrečiančią doktriną iliustruotų geriau nei Rudolfas Hössas?

29/03/2024

SAVAITGALIO STALAS: VELYKINIS DIANOS NAUSĖDIENĖS PYRAGAS

Tešlai, pyrago pagrindui reikės:

1 kiaušinio
60 g cukraus
60 g išlydyto sviesto
Maltų gvazdikėlių pagal skonį,
žiupsnelio druskos,
smulkiai sutarkuotos apelsino žievelės,
kelių lašelių esencijos (pyrago kvapai nebūtini tiems, kas vertina natūralesnius skonius)
1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
150–170 g miltų

Kiaušinį gerai išplakti su cukrumi, sudėti visus ingredientus, į masę įmaišyti miltus. Iškloti formą kepimo popieriumi ir tolygiai paskleisti pyrago pagrindo tešlą.

Varškės kremui reikės:

500 g varškės
500 ml pieno
1 kiaušinio, 2 trynių
120–150 g cukraus
20 g išlydyto sviesto
2 valgomųjų šaukštų krakmolo
Vanilinio cukraus pagal skonį
1 citrinos sulčių

Varškę pertrinti ir ją sumaišyti su pienu. Kiaušinį ir trynius išplakti su cukrumi ir sumaišyti su kremu. Į masę įmaišyti išlydytą sviestą. Krakmolą ištirpinti šlakelyje pieno, sumaišyti su visais ingredientais. Įberti pagal skonį vanilinio cukraus, supilti citrinos sultis.

Varškės kremą tolygiai paskleisti ant tešlos sluoksnio ir kepti 130 laipsnių orkaitėje, naudojant viršaus ir apačios funkciją, kol pagrindas iškeps, o varškės kremo viršus įgaus gražią geltono kepinio spalvą. Skanaus!

26/03/2024

Be sekso iki vestuvių: ar nereligingam žmogui tai gali būti prasminga?
Naomi Schaefer Riley | naomiriley.com

Šį pavasarį visai atsitiktinai sužinojau apie prestižiniame Prinstono universitete (JAV) veikiančią organizaciją – Anscombe draugiją. Apie 80 narių grupė nemano jog negalima išgyventi be sekso iki vestuvių ir propaguoja pagarbius santykius tarp vyrų ir moterų. Visiems, girdėjusiems apie konservatyvių studentų judėjimus liberaliuose šiandienos universitetuose Anscombe egzistavimas ir jos santykinis populiarumas neturėtų būti netikėtas. Tačiau skirtingai nuo daugelio tokių grupių, kurios remiasi religija, Anscombe draugijos nariai sako, kad jų vertybės gali būti patrauklios visiems.

Ne vien tikintiems…
Tačiau ar įmanoma pateisinti susilaikymą nuo ikivestuvinio sekso, nekalbant jau apie skaistumą, be religinio konteksto? 1999 m. Vendė Šalit (Wendy Shalit) pabandė tai padaryti savo knygoje „Sugrįžimas į kuklumą: prarastos dorybės beieškant“. Porą metų prieš pradėdama rašyti knygą Šalit baigė Williamso koledžą, o imtis reikalo ją, atrodo, paskatino jos pažinotų studenčių liūdesys ir pyktis. Nepaisant visų laisvių, kurias jos įgijo ankstesniais dešimtmečiais – laisvės rengtis bet kaip, mylėtis su bet kuo, „likti draugais“ su savo buvusiaisiais – merginos jautėsi nepatogiai, nesaugiai ir buvo nelaimingos. Šalit savo knygoje žvelgia į savo kartos moteris, kovojančias su mitybos sutrikimais, žalojančias save ir nuogastaujančias dėl galimos seksualinės prievartos, ir kelia klausimą: ar taip buvo visada?

Skyrius po skyriaus knygos skaitytoja atranda privalumus, kuriuos turi religingos moterys, tos, kurios išgyvena be sekso iki vestuvių ir kurių apranga palieka vietos vaizduotei. Jos atrodo laimingesnės, pasitikinčios savimi ir net seksualiai patenkintos (atėjus laikui). Asmeniškai Šalit žvelgia į ortodoksinę judaizmo tradiciją kaip į moters klestėjimo modelį. Vis dėlto savo knygoje ji neteigia, kad visi turi laikytis Biblijos įstatymų. Atvirkščiai, Šalit stengiasi rasti būdą, kaip religingų moterų privalumus galėtų gauti ir netikinčios, bet pasirinkusios labiau tradicinį gyvenimo būdą moterys.

… ar vis dėlto?
Kita vertus, knygos „Tikras seksas: nuoga tiesa apie skaistumą” autorė Laurena F. Viner (Lauren F. Winner) laikosi nuomonės, kad skaistybė ir susilaikymas neatskiriami nuo tikėjimo. Religija siūlo ne tik žvilgsnį į kitokį gyvenimo būdą, romantinius santykius ar širdies draugo paieškas, bet ir žmones, kurie palaikys, kai plauksite prieš srovę. Viner pasakoja apie įsimintiną pokalbį su vienu kunigu. Po to, kai ji papasakojo apie savo seksualinį nuotykį, kunigas ramiai atsakė: „žinai, Laurena, tai yra nuodėmė“. „Pajutau, kad jis man ką tik pasakė kažką tikro,“ prisimena Viner. Jos elgesys nepasikeitė akimirksniu, bet tai buvo laipsniškos kelionės į skaistumą pradžia.

Be tiesos sakymo į akis, religinė bendruomenė taip pat gali suteikti vietą susitikti su bendraamžiais, kuriems svarbios panašios vertybės. Vieno krikščioniško universiteto studentas man tai paaiškino taip: „tu atvyksti, ir staiga atrandi… labai mielas merginas, kurios turi tas pačias vertybes kaip ir tu. Tokias merginas, su kuriomis retai susiduri kitur“. Studentai iš kitų religinių koledžų, kalbėdami su manimi atkartodavo tą sentimentą: džiaugsmą pagaliau būdti aplinkoje, kurioje nereikia pastoviai teisintis ir ginti sprendimo gyventi be sekso iki vestuvių.

Tačiau tikėjimas suteikia ne tik bendruomenę, padedančią susilaikyti atsitiktinio sekso. Kai Viner sutinka tikintį jaunuolį (jos dabartinį vyrą), jiems, kyla natūralus iššūkis susilaikyti iki santuokos. Viner prisimena, kad ištverti jai ir jos vaikinui padėjo supratimas, jog jie tai daro ne dėl keistos asmeninės užgaidos. Susilaikymas, pasak „Tikro sekso“ autorės, panašiai kaip pasninkas, yra kelias į augimą, vis labiau suprantant, kad „aš nesu visiškai pavaldi savo kūniškiems troškimams“. Kitaip tariant, tai yra sąmoninga religinė praktika, o ne tik beprasmis primestos taisyklės laikymasis.

Tas kitoniškas žvilgsnis ir bendruomenės palaikymas, be abejo, yra priežastys, dėl kurių tradicinė religija populiarėja tarp jaunimo. Nors koledžų miesteliuose skaisčiai gyvena tikriausiai dar mažuma studentų, tarp jaunų amerikiečių apskritai ima ryškėti potraukis Šalit bei Viner aprašytiems religingo gyvenimo aspektams.

Naomi Schaefer Riley yra amerikietė žurnalistė, apžvalgininkė, lektorė, negrožinės literatūros rašytoja, „The New York Post“ ir kitų medijų autorė.

22/03/2024

SAVAITGALIO STALAS: RIDIKĖLIŲ SALOTOS SU GRANATAIS IR SALIERAIS

Salotoms reikės:

8 vnt. raudonųjų ridikėlių;
1/4 vnt. mažo nulupo saliero;
50 g kietojo sūrio;
6 a. š. granato sėklų;
Kelių nuskintų šakelių petražolių lapų.

Padažui reikės:

Alyvuogių aliejaus;
1 a. š. baltojo balzaminio acto.

Gaminimo eiga:

Norėdami paruošti padažą, suplakite 4 v. š. aliejaus su balzaminiu actu ir prieskoniais.
Nuplaukite ridikėlius ir plonai supjaustykite daržovių pjaustykle. Bulvių skustuvu nuskuskite salierus, juostelėmis supjaustykite kietąjį sūrį. Viską sumaišykite su granatų sėklomis ir petražolėmis ir iš lėto užpilkite padažą. Skanaus!

19/03/2024

Kembridžo universitete – netikėti mokymai
Louisas T. Marchas | mercatornet.com

Gyvenimas pilnas netikėtumų. Kartais – visai malonių. Neseniai vartydamas „The Independent“ išsižiojau, pamatęs pranešimą jog viena seniausių kolegijų Kembridžo universitete ketina pristatyti mokymus studentėms apie tai kaip susilaukti vaikų (ir juos auginti). Neįtikėtina! Ne bet kas, o Kembridžo universitetas mokins studentes tapti mamytėmis?!

Pradėkime nuo pradžių. Murray Edwardso kolegija yra vien moterims skirta Kembridžo universiteto kolegija, kurioje gyvena ir mokosi apie 500 studenčių. Rugsėjį prie kolegijos vairo stojo nauja prezidentė – buvusi televizijos kanalo vadovė, žurnalistė Dorothy Byrnes. Ponia Byrnes netruko pasižymėti, pareikšdama:

„Šiandien merginos mokomos, kad jos turi gerai mokytis mokykloje, gauti diplomą, būti sėkmingos savo karjeroje ir būti gražios. Kažkur pakeliui kyla pavojus pamiršti kai ką labai svarbaus daugumai jaunų moterų: tapimą mama. Pati tai beveik patyriau. […] Mes per toli nukrypome į vieną pusę. Gerai, kad skatiname mergaites gauti puikų išsilavinimą ir turėti puikią karjerą. Tačiau kažkodėl tapo senamadiška ir nepriimtina klausti merginų dalykų, kurių natūraliai klausdavo vyresnioji karta. Pavyzdžiui, „ar turi rimtą širdies draugą?“ arba „kada ketini susilaukti vaikų?““

Stengsis iš tikrųjų įgalinti moteris
Puikios naujienos, išties puikios naujienos, kad įtakingi balsai aukštajame moksle prabyla apie šį klausimą. Ne pirmą dešimtmetį smunkantis gimstamumas visuomenei sukelia vieną galvos skausmą po kito. Įtakingi žmonės turėtų dėl to susirūpinti. Pagaliau atrodo, kad vienas iš jų pasiruošęs apie tai prabilti viešai.

Visi pažįstame ambicingų žmonių, atidėjusių šeimos kūrimą vardan karjeros. Kai kurie teisinasi noru „būti atsakingais” ir prieš kuriant šeimą atsistoti ant kojų finansiškai. Tačiau besikeičiantys gyvenimo standartai, ypač Vakaruose, pakeitė mūsų supratimą apie tai kas būtina finansiniam saugumui. Globali ekonomika jau keli dešimtmečiai taip pat nepadeda jaunimui atsistoti ant kojų. Bėgant vis sparčiau besisukančiu karjeros ir vartojimo ratu, merginoms (ir vaikinams) vis lengviau pamiršti, kad laikotarpis, per kurį moteris gali turėti vaikų, iš tiesų yra ribotas.

Tačiau sugrįžkime į Murray Edwardso kolegiją. D. Byrnes inicijuoti mokymai, apims moterų vaisingumo pažinimą, vaikų priežiūros pagrindus ir panašias temas (taip pat seksualinio priekabiavimo atpažinimą ir užkardymą). Jais bus siekiama „nieko neišgąsdinant“ įgalinti moteris pasirinkti tai ko jos pačios norėtų.

Naujos tendencijos pradžia?
Nuostabu, turint omeny kaip dažnai girdime priešingą žinutę, esą moteris įgalina sprendimas neturėti vaikų, ar bent atidėti tapimą mama. Štai žurnale „Ms“ neseniai pasirodė straipsnis, pavadinimu „Nepanikuokite – kūdikių deficitas turi daug privalumų“. Jame rašoma esą „turėtume džiaugtis, kad moterų įgalinimas ir lygybė lėtina gyventojų skaičius augimą ir mažiną neigiamą poveikį aplinkai.“

„Iš savo tėvų, gydytojų ir mokytojų studentės susilaukia pirmiausiai informacijos kaip nepastoti,“ sako D. Byrnes. „Mes mokome merginas apie kontracepciją, apie teisę atsisakyti nepageidaujamų santykių, bet mes nemokome faktų apie jų pačių vaisingumą. Moterys turi teisę pasirinkti turėti kūdikį. Jos nėra tikrai įgalintos, jei nuo jų slepiami šalti faktai apie tai kada geriausiai tai padaryti.“

Neabejoju, kad ne vienai „karingai feministei“ gali išmušti saugiklius sužinojus, kad ne bet kas, o Kembridžas bando „indoktrinuoti“ jaunas moteris teikti prioritetą vaikams, o ne karjerai. Tačiau drįsčiau teigti, jog spaudžiant demografinei žiemai tokių mokymų matysime vis daugiau.

15/03/2024

SAVAITGALIO STALAS: LAŠIŠA SU AGURKŲ SALOTOMIS

Patiekalui reikės:

* 1 kg šviežios išdarinėtos lašišos,
* 1 citrinos,
* 4 skiltelių česnako,
* 2 v. š. alyvuogių aliejaus,
* 3 vnt. agurkų,
* 3 v. š. grietinės,
* 1 v. š. majonezo, (norintiems sveikiau – naminio majonezo receptas)
* 1 v. š. acto,
* Ryšulėlio šviežių krapų,
* Druskos ir juodųjų pipirų pagal skonį.

Gaminimas:

Įkaitinkite orkaitę iki 190°C temperatūros. Lašišą nuplaukite po šaltu vandeniu ir nusausinkite popieriniais rankšluosčiais. Dėkite ją ant didelės kepimo skardos, išklotos kepimo popieriumi.

Nedideliame dubenyje sumaišykite smulkintą česnaką, smulkintus krapus, alyvuogių aliejų, druską ir juoduosius pipirus. Šiuo mišiniu įtrinkite visą lašišą. Žuvies vidų įdarykite citrinos skiltelėmis, kad ji įgautų dar daugiau skonio.
Įkaitintoje orkaitėje kepkite lašišą maždaug 20–25 minutes, stebėkite, kad ji neperkeptų.

Kol žuvis kepa, greitai ir lengvai pasigaminsite ir agurkų salotas. Dubenyje sumaišykite grietinę, majonezą, actą, smulkintus krapus, česnaką, druską ir juoduosius pipirus. Viską gerai sumaišykite. Į padažą sudėkite plonais griežinėliais pjaustytus agurkus ir viską išmaišykite taip, kad kreminis padažas padengtų visus agurkų griežinėlius. Pabaigus maišyti, padėkite salotas į šaldytuvą šiek tiek atvėsti.
Lašišai iškepus, patiekite žuvį lėkštėje kartu su gausia porcija gaivių agurkų salotų.

Patiekalą papuoškite šviežiais krapais ar citrinos skiltelėmis.

Skanaus! :)

12/03/2024

Būti su savo vaikais... ką tai reiškia?
Tamara El Rahi | Mercatornet.com

Neseniai šį tą supratau apie tai, kaip aš auklėju savo vaikus. Kaip mažylius auginanti mama, visada būnu arti savo vaikų, tačiau pastebėjau, kad dažniausiai jie tiesiog mane sekioja, o aš darau tai, ką turiu padaryti. Tiesą sakant, man nelabai sekasi tiesiog sustoti, žaisti ir būti su savo vaikais.

Praėjusią savaitę apie tai kalbėjau su viena geriausių savo draugių, kuri turi savo makiažo paslaugų verslą ir neseniai pradėjo kurti savo tinklalaidę. Nežinau kaip ji visa tai spėja ir, negana to – kai jai paskambinu dienos metu – dažnai randu ją ramiai leidžiančią laiką su savo beveik vienerių metų vaiku! Ji man pasakė, kad stengiasi pabusti keliomis valandomis anksčiau, kad galėtų tvarkyti savo reikalus iki pabundant kūdikiui. Tokiu būdu, bėgant dienai, ji galėjo teikti daugiau laiko savo dukrai, užuot gęsinusi vieną „gaisrą“ po kito. Likau sužavėta tokių jos pastangų būti su savo vaiku.

Daugelyje tyrimų ir straipsnių atkreipiamas dėmesys į tai, kad mūsų kartos tėvai praleidžia daugiau laiko greta savo vaikų, bet panašu, yra mažiau emociškai prieinami. Palyginti su, pavyzdžiui, mano tėvų karta, mus blaško išmanieji telefonai ir ekranai, mes labiau norime išlaikyti savo karjeras ir aktyvų socialinį gyvenimą, ir tuo pačiu dažnai stengiamės atrodyti tarsi tobulos mamytės iš socialinių medijų.

Ypatingas gyvenimo tarpsnis

Pastebėjau, kad mane vaikai labiausiai vargina tuomet, kai galvoju apie save – kai labai norisi atsipalaiduoti su puodeliu kavos, su knyga, ar žiūrint TV. Tuomet jaučiu įtampą tarp noro būti nesavanaudiška ir noro patenkinti savo poreikius. Nesmerkiu savęs už tai, kad laukiu kada vaikai pagaliau užmigs ir aš pagaliau turėsiu laiko sau. Žinau, kad nesu bloga mama, bet vistik labai norėčiau dabar, kai jie dar maži, daugiau būti su savo vaikais ir kurti su jais tvirtus santykius.

Atrodo vienintelis dalykas kurio šiame gyvenimo tarpsnyje nori mano dukros, yra mano dėmesys. Kad stebėčiau, ką jos daro, surengčiau su jomis arbatos vakarėlį, gaudyčiau jas ar žaistume sviediniu. „Mamyte, žiūrėk!“ – išgirstu šiuos žodžius iš jų daugybę kartų per dieną. Žinau, kad, norėdama jas patenkinti, turiu tikrai klausyti ir žiūrėti.

Ir, tiesą sakant, kuo labiau stengiuosi būti su savo dukromis, tuo labiau jaučiu, kad jomis mėgaujuosi. Nusprendžiau tam skirti daugiau laiko ir po vienos savaitės intensyvių pastangų tikrai pajutau, kad jos daug labiau mane džiugina nei įprastai. Mano mergaitės – ne įkyrūs kenkėjai, o juokingi, įdomūs žmogučiai. Ir skirdama truputį savo laiko galiu su jomis užmegzti tikrą draugystę ir padėti joms augti.

Ilgos dienos, trumpi metai

Manding, istorija iš vieno feisbuko puslapio, „For Want of Wonder – A Life with Trisomy 21“, visa tai apibendrina geriausiai. Trijų vaikų mama Amelija pasakoja kaip savo jaunėlės džiaugsmui vieną dieną atsibudo anksčiau nei įprastai ir pakvietė dukrą praleisti rytą drauge:

„Nuo tos akimirkos Cecilija buvo tokia linksma. Ji sukosi ir šokinėjo mūsų lovoje iš džiaugsmo, kad galėsime pažaisti jos mėgstsamą žaidimą. Kai nuėjau į virtuvę užkaisti kavos, ji nusekė paskui mane, ir visą laiką buvo šalia. Ji visą laiką čiauškėjo ir buvo aišku, kad šis mudviejų rytas jai buvo buvo geriausia, kad galėjo nutikti…“

Pamačiau kaip mano vaikams svarbus mano laikas ir dėmesys. Jei visą dieną ji negautų nieko, tik mano dėmesį, tai jai būtų geriausia diena. Viena valanda… o tiek džiaugsmo mažam žmogučiui. Šiandien apsisprendžiau – šiame dukros gyvenimo etape judėsiu kiek lėčiau ir praleisiu šiek tiek daugiau laiko jos lygyje. Žinau, kad tai ne visada lengva – vaikai gali būti įkyrūs ir kartais atrodo, kad jie mus galutinai nuvarys nuo kojų. Bet ši diena man priminė seną išminties perlą: su mažyliais dienos ilgos, bet metai trumpi.

Naudingų naujienų namai

19/04/2024

16/04/2024

12/04/2024

09/04/2024

05/04/2024

29/03/2024

29/03/2024

26/03/2024

22/03/2024

19/03/2024

15/03/2024

12/03/2024

Address

Website

Alerts

Contact The Business

Shortcuts

Share

Category